Vilniuje per šių metų devynis mėnesius užregistruoti 46 atvejai, kai tuo tarpu 2011 metais užregistruoti šeši, o 2010 metais - tik trys. Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktas epidemiologinis tyrimas nustatė, kad infekcija mieste išplito buitinio kontakto keliu per nešvarias rankas, užterštą aplinką.
Mūsų kaimynai latviai VHA protrūkį patyrė prieš metus. 2011 metais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pranešė, jog Latvijoje buvo nustatyta virš 700 hepatito A atvejų, penki baigėsi mirtimi. Išsiaiškinta, jog nemaža dalis susirgusiųjų apsikrėtė per maistą: ne tik restoranuose, bet ir mokyklų valgyklose.
„Informacija apie plintantį VHA kol kas ypatingos visuomenės reakcijos nesukėlė“, - stebisi Dalia Vencevičienė, visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ koordinatorė. „Prie Sveikatos apsaugos ministerijos nepiketuoja moksleiviai, nors dėl papildomų abitūros egzaminų jie uoliai užgauliojo Švietimo ir mokslo ministrą, vieningai reikalaudami apsaugoti juos nuo papildomo krūvio. Nesibūriuoja mamos su vėžimėliais, nors dėl menkiausio potvarkio nubraukti kelis litus pasiruošusios šturmuoti Seimo rūmus.Nesirenka ir pensininkai, kurie priklauso rizikos grupei ir ligai pasiekus epideminį lygį, gali skaudžiai nukentėti. Nejaugi ir mūsų šalyje turi mirti žmonės, kad atsitokėtumėme ir pasitikėtumėme skiepais, kaip veiksmingiausia apsaugos nuo VHA priemone“, - piktinasi jau metus viešąją nuomonę apie skiepus stebinti D. Vencevičienė.
Statistika tvirtina, kad pažeidžiantis kepenis VHA daugiausia paliečia vaikus. Akivaizdu, kad visi susirgusieji nebuvo paskiepyti nuo hepatito A. Valstybė neturi lėšų kompensuoti šiuos ir kai kuriuos kitus naujausius skiepus, todėl tėvai turi pasirūpinti savo vaikų saugumu.
„Jei vaikai galėtų, jie patys paprašytų suaugusiųjų apsaugoti juos nuo infekcinių ligų pasekmių: komplikacijų, sudėtingos eigos“, - neabejoja D.Vencevičienė. „O tuo metu, kol vaikai serga, anoniminiai interneto komentatoriai toliau tyčiojasi iš mažųjų ligoniukų, puikuodamiesi, kad neskiepija savo vaikų, skleidžia sąmokslo teorijas prieš skiepus.“
Blogėjanti epidemiologinė situacija dėl VHA ir kitų ligų rodo, kad kelerius metus skleidžiamas melas apie vakcinas jau gręžiasi į mus ir pirmiausiai smogė vaikams. Jau ne pirmi metai specialistai – medikai ir mokslininkai –įspėja, kad Lietuvoje, sumažėjus sergančiųjų virusiniu hepatitu A, padidėjo imlios visuomenės dalis, tad susidaro palankios sąlygos infekcijos protrūkiams.
„Specialistai ne veltui siūlo skiepus, kaip vienintelę veiksmingą apsaugos nuo VHA priemonę“, - įsitikinusi D.Vencevičienė. „Epidemiologai puikiai supranta, kad HAV epidemijos rankų plovimais po užpakalio valymo nesuvaldysi. Nėra ir teisės aktų, kurie priverstų ligos platintojus paskiepyti ir gydyti. Belieka apgailestauti, kad vienintelė institucija, atsakinga už vakcinų saugumą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) diskusijose visuomenėje dėl vakcinų saugumo beveik nedalyvauja, nors ji vienintelė, remdamasi Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktais, registruoja ir leidžia prekiauti skiepais.“
Visuomeninė iniciatyva „Saugok save“ augančios VHA epidemijos akivaizdoje ragina pasvarstyti, ar verta taupyti sveikatos sąskaita, ir kviečia susipažinti su informacija apie VHA skiepus VVKT interneto svetainėje. Pasak šios svetainės, skiepus nuo VHA yra įregistravusios 2 farmacijos bendrovės – „GlaxoSmithKline“ ir „SanofiPaster“. Vakcinos pagal Farmacijos įstatymą yra receptiniai vaistiniai preparatai, todėl jų apyvartą Lietuvos respublikoje reguliuoja VVKT.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą