Gydytojų vadovų sajunga nepritaria vadovų rotacijai

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos nariai nemano, kad užtikrinus sveikatos sistemos įstaigų vadovų kaitą bus sudarytos palakios sąlygos efektyviam nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų funkcionavimui. Apie sveikatos apsaugos sistemą ir vadovų vaidmenį joje diskutavo sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, dvejus metus ES lėšomis finansuotų mokymų baigiamojoje konferencijoje. Mokymų temos buvo ne tik iš specialybės dalykų. Vadovai ir darbuotojai mokėsi vadybos, informacinių technologijų, užsienio kalbų.

„Mūsų asociacijos narių nuomone, pokyčiai sveikatos priežiūros įstaigų darbe reikalingi, tačiau vadovų rotacija laukiamo rezultato neduos. Gydymo įstaigos turi savo specifiką, kurią perprasti reikia daugelio metų. Alternatyva rotacijai galėtų būti vadovų mokymas vadybos”, - sakė gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius Stasys Gendvilis. Kadencijos laikinumas ir siūlomas amžiaus cenzas nesukurs prielaidų geresniems veiklos rezultatams. Žinodami, kad ateina dirbti laikinai, vadovai sieks trumpalaikių, bet ne strateginių tikslų.

Laikinumas neskatina stengtis

Seime šiuo metu svarstomas Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projektas. Juo siūloma nustatyti, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovu negali būti asmuo, vyresnis kaip 65 metų amžiaus. Taip pat siūloma nustatyti penkerių metų kadenciją ne tik universitetinių ligoninių, bet visų savivaldybių ir valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovams. Be to, siūloma riboti kadencijų skaičių – tokių įstaigų vadovai galės eiti pareigas tik dvi kadencijas iš eilės.

Gydytojų vadovų sąjunga kviečia nustatyti aiškius įstaigos veiklos vertinimo kriterijus ir kiekvienu atveju konkrečiai vertinti vadovų sugebėjimus.

„Rotacinė vadovų sistema yra taikoma kai kuriose ES šalyse, tačiau šalia to veikia vadovų ruošimo, tobulinimosi sistema ir užtikrinama, kad kvalifikuoti specialistai keistųsi, bet pasiliktų sistemoje. Mes jau priruošėme pakankamai gydytojų visai Europai, dabar pradėsime ruošti vadovus privačioms įmonėms ir organizacijoms. Dalis ko gero irgi išvažiuos į užsienį”, - svarstė Algimantas Liausėdas, Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius. Jo teigimu, derėtų apibrėžti kvalifikacinius reikalavimus į darbą priimamiems vadovams, įdiegti reitingavimo sistemą, skatinančią vadovus mokytis vadybos, plėsti finansines ir kitas šiam darbui reikalingas žinias. „Jei tokia sistema atsirastų, tai nebekiltu klausimas, ar 65 m. sulaukęs vadovas gali dirbti, o 66 m. - jau ne. Kas atsitinka su žmogumi, kai jam sukanka 65-eri?“ - retoriškai klausė ligoninės direktorius.

Jo teigimu, vadovus, kaip ir darbuotojus, reikia motyvuoti, o geriausia motyvacija yra sėkmė: „Kai darbas sekasi, jį dirbti malonu. Tai aukščiausias motyvacijos laipsnis. Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje vadovų motyvacija tesiekia jų fiziologinių ir saugumo poreikių patenkinimą. Siūlomi įstatymo pakeitimai neužtikrins net ir jų, ką jau kalbėti apie atlygį, atitinkantį rezultatus, savirealizaciją, tobulėjimą ir pasitenkinimą darbu”.

„Žinojimas, kad kadencija laikina, nemotyvuos stengtis, - įsitikinusi Vilniaus rajono centrinės poliklinikos direktorė Vida Žvirblienė, šalia medicinos studijų pabaigusi viešojo administravimo ir veiklos audito magistro studijas Mykolo Romerio universitete. - Kai trūksta finansavimo, gydytojų, apibrėžtų tvarkų ir gydymo standartų, tai vadybos, finansų, psichologijos žinios vadovams labai reikalingos. Tačiau visos atsakomybės už sveikatos priežiūros sistemą negalima suversti ant vadovų pečių”. Pasak jos, savivaldybių tarybos ir dabar turi pakankamai galių pakeisti blogai dirbančius jiems pavaldžius sveikatos įstaigų vadovus. Sąlygos, kokiomis dirba vadovai, visiems Lietuvoje panašios, tačiau kai kurie sugeba dirbti geriau. Tai rodo, jog galima pasiekti geresnių rezultatų.

S. Gendvilis pastebėjo, jog įstaigose, kurių vadovai dirba daug metų, daugiau ir tvarkos. Tose, kur vadovų kaita didelė, daugiau chaoso, nežinios, didesnės pacientų eilės.

Gydyti gerai ar gydyti visus?

Gydytojų vadovų sąjungos nariai konferencijoje gvildeno ir kitą klausimą - gydyti gerai ar gydyti visus?

„Iš gydytojų reikalaujama teikti kokybiškas paslaugas, t.y. gydyti gerai. Tačiau patvirtintos paslaugų kainos nepadengia kokybiškos paslaugos suteikimo išlaidų. Mes turėtume būti sąžiningi ir pasakyti visiems atvirai - bendrame biudžete kokybiškoms paslaugoms pinigų nėra. Trūksta gydytojų, ypač provincijoje. Dirbti į užsienį Iš mūsų poliklinikos pastaraisiais metais išvažiavo 5 gydytojai. Du iš keturių, dirbusių psichikos sveikatos centre. Viena į Daniją, kita į Angliją. Šeimos gydytojai išvažiavo į Norvegiją, Švediją. Atlyginimai nemotyvuoja, paslaugų įkainiai žemesni už kaštus. Pati gydymo įstaiga neturi jokių galimybių koreguoti įkainių, nes juos nustato vienintelis pirkėjas - ligonių kasos. Negana to, ribojamos ir paslaugų apimtys. Mano supratimu, išeitis būtų plėsti mokamas paslaugas. Joks įstaigos vadovas vienas neišspręs susikaupusių problemų ir nepadarys taip, kad susirgęs žmogus patektų pas gydytoją tada, kada jam reikia, o ne tada, kai prieis eilė”, - kalbėjo V. Žvirblienė.

Pasak jos, išeitis - atvirai įvardinti esamą situaciją ir ieškoti sprendimų. Aiškiai pasakyti žmonėms, kokios paslaugos mokamos, kokios ne. Skaidriai supažindinti pacientus su tvarkomis, kada jie gali gauti nemokamą gydymą, o kada turi papildomai sumokėti.

Pasak S. Gendvilio, gydytojų vadovų sąjungos nariai geriau nei bet kas kitas žino, kokia padėtis sveikatos apsaugos sistemoje. Inicijuodama vadovų ir personalo mokymus, rinkdamasi jų turinį, asociacija siekė pagerinti medicinos paslaugas tiek, kiek leidžia dabartiniai resursai.

Rugpjūčio mėnesį pasibaigsiančią ES finansuojamų mokymų sesiją pratęs kita. Trys Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai priklausančios sveikatos priežiūros įstaigos inicijavo naują projektą „Sveikata”, kurį pačios ir finansavo. Projekte dalyvauja Kauno, Marijampolės ir Ukmergės ligoninės. Projekto tikslas – įdiegti praktikoje tai, kas jau išmokta. Tikimasi, kad prie jo prisijungs ir daugiau sveikatos priežiūros įstaigų.