Grožio konvejeris: nauja tapatybė ar tuščios ambicijos?

[CITATA] Vieni specialistai teigia, jog kūno pokyčiai tampa įprasta gyvenimo praktika ir vartotojo pasirinkimu, antri - jog pasigražinę netapsime nei partneriui tinkamesni, nei labiau patenkinti savo gyvenimu. Pagaliau - senatvės neatidėsime, ir arba galime senti oriai, arba paversti save grotesko personažu.

Kaina - rizika ir kančia

Ar nevirsta mūsų kūnas skuduriniu manekenu, kurį dygsniuojame, prisiuvame vieną lopą, nusibosta - kitą? Gal ilgainiui virsime vienas kito klonais, vaikščiosime vienodomis lūpomis, nosimis, krūtimis kaip filme "Stepfordo moterys", kurių net smegenys pakeistos, kad būtų tobulos? Pagaliau, ar žmonės žino, ko nori?

PASEKMĖ. Anot kai kurių psichoterapeutų, noras pakeisti partnerės kūną yra abipusio artumo, emocinio ryšio trūkumas, vartotojiško mąstymo pasekmė. REUTERS-SCANPIX nuotr.

"Dauguma atėjusių sako: "Daktare, man nepatinka mano veidas, ką man daryti?" Rodau veidrodį: kokios dalys?" - sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Dienos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytoja Marija Kukanova.

Gydytoja sakė, kad yra mėgėjų gražintis be saiko, eiti nuo vieno chirurgo pas kitą, bet 60-metė niekada neatrodys kaip 30-metė. Tokios išvaizdai yra net terminas "nepadoriai jauna". Veidas gali atjaunėti, tačiau amžių išduos kaklas ir rankos.

Kai veidas atrodo "nukritęs" arba per daug raukšlių, veidą galima maitinti rūgštimis, mikroelementais, vitaminais. Yra trys atsijauninimo banginiai: audinių užpildai - hialurono rūgšties injekcijos, formuojančios veido kontūrą, cheminis pilingas, pašalinantis viršutinį odos sluoksnį, ir mezoterapija - daugkartinės injekcijos odos paviršiuje. Veidą galima tempti siūlais, aplink juos atsiranda randinis audinys, kuris per 3 mėnesius susilieja su kitais audiniais. Po 2 metų tempimą reikia pakartoti. Po to veidas dar geriau atrodo.

"Pasaulyje įsivyravo botulino era: jis ne tik nuima spazmus, panaikina randus, bet juo gydomos ir psichikos ligos. Agresyviems paaugliams botulinu galima nuimti mimikos agresyvumą, o tai sumažina agresyvumą smegenyse, hiperaktyvumą. Tačiau sulaukus tam tikro amžiaus, botulinas gali neduoti jokių rezultatų", - sakė gydytoja.

Po plastinės veido rekonstrukcijos reikia priprasti, jog neiškart galėsite valdyti mimiką - tik atrodys, jog šypsotės, ir kils panika. Vėliau atsiranda ryšys tarp smegenų ir raumenų. Gydytoja nesiūlytų daryti kardinalių operacijų diktoriams ar aktoriams. Prisiminkime, kaip atrodo Mikis Rurkas, Ala Pugačiova ar Liudmila Gurčenko.

"Visa tai nėra iliuzionisto triukas, garantuojantis, kad po kelių manipuliacijų išeisite kaip Merilin Monro. Tai didelė kančia su psichologiniu skausmu. Jeigu po plastinės operacijos yra patinimų, mėlynių, žmonės negailestingai beda pirštu: "Kokia tu bjauri!" Su laiku veidas atsiduria vietoje", - sakė gydytoja.

Žinoma, viskas priklauso nuo gydytojo profesionalumo, kūrybiško požiūrio į darbą, sugebėjimo itin individualiems mūsų veidams parinkti tinkamą gydymą.

Pokalbininkė neslėpė, jog kai nuvažiuoja į tarptautines konferencijas, atpažįsta korekcijas ir pas kokį chirurgą jas darėsi kolegos.

Maratonas į sveiką gyvenseną

"Rytų išminčių požiūris yra toks, kad nereikia prisirišti prie kūno, nes kiekvienas prisirišimas sukelia kančią. Esame ne vien kūnas, bet ir protas, ir siela, kuri pereina į naują kūną, kai reinkarnuojasi", - sakė jogos treneris Arūnas Dobilaitis.

Anot jo, protas ne visada yra mūsų tarnas ir pagalbininkas, tad jam nereikia keliaklupsčiauti. Ramybės pasiekiama medituojant, siekiant vidinės švaros ir gėrio. Tuomet esą spindi ir veidas, jis tampa gražus. Pokalbininko teigimu, grožio procedūros nieko nekeičia, jas reikės daryti vis iš naujo, kol susidarkysi ir tapsi auka. Estetiška išvaizda, vyro įsitikinimu, pasiekiama sveika gyvensena.

"Aš irgi bijojau pasenti, nenorėjau būti pilvotas diedas, bet atėjo suvokimas, kad jeigu būsiu raumeningas, lieknas, tačiau nervingas, iš to irgi gero nebus. Indijoje atsitiktinai papuoliau į Dalai Lamos paskaitą, sėdėjau tarp tūkstančio budistų ir sutikau lietuvių, tarp kurių buvo vienas sėkmingiausių šalies verslininkų. Jis - budistas, užsiima joga, bėgioja maratonus. Rūpinimasis sveikata jam padeda uždirbti didelius pinigus. Tad niekas nesako, kad reikia pasibarstyti galvą pelenais ir sėdėti vienuolyne", - sakė pokalbininkas.

A. Dobilaitis tvirtina žiūrėdamas į savo brandaus amžiaus mokines pastebintis pokyčius. Anot jo, buhalterės, vadybininkės, atradusios jogą, sako, kad pajuto nuo pečių nukritus cementą. Anksčiau sustingusios pradeda daryti sunkius pratimus, ir po kelių mėnesių, išlaisvinusios kūną, padaro lankstesnį charakterį.

"Pakeistas gyvenimo stilius padeda nušvisti sąmonei. Žmogus, kenčiantis dėl persivalgymo, depresijos, pradeda tvarkytis", - tikina pokalbininkas.

Arūnas nerūko, be saiko negeria kavos, geria daug švaraus vandens, idant ląstelės ir oda nepanašėtų į suskeldėjusią žemę. Anot jo, brangūs kremai yra tik placebas, odą atgaivina jūrinis klimatas. Jogas sakė, kad yra tūkstančiai neveiksmingų dietų. Jis valgo natūralų maistą, ne rūkytą, kuo mažiau apdorotą, cukrų keičia į medų, džiovintus vaisius. Jau 12 metų nebevalgo mėsos, žuvies ir kiaušinių, ir gali lenktyniauti su jaunais vyrais bėgdamas ilgą distanciją, nestinga lankstumo, dantys - sveiki. Apvirtomis daržovėmis, juoda duona be mielių, salotomis, vaisiais, grikiais, avižine koše maitinasi du kartus per dieną: 12-13 val., kai saulė yra zenite ir geriausiai virškinama, bei vakare - 21 val.

"Aš esu prieš plastines operacijas, galvoju, kad galima išsiversti be jų. Galima patempti voką, o figūrą keisti iš viso yra absurdas. Viską galima pakeisti pratimais, sveika gyvensena. Matau, kaip žmonės pradeda keistis akyse, kai pradeda nuo vidinių pokyčių. Jeigu daro tai prisiversdami, sakau: kam nusimesti grandines, kad užsidėtum kitas?" - teigia A. Dobilaitis.

Kūno vadyba

"Mano manymu, siekis keisti kūną yra tam tikras savęs kūrimas ir perkūrimas, savo tapatybės, kuri išreiškiama kūnu ir per kūną, konstravimas. XX amžius iškėlė šūkį: "Esi tuo, kuo atrodai esantis." Šiuolaikiniame pasaulyje kūnas yra pasidaręs pagrindiniu tapatybės ženklu, todėl taip svarbu jį puoselėti ir rūpintis juo. Mes turime laisvę konstruoti ir plėtoti savo tapatybę, bet kartu tai mūsų pareiga. Dėl to tiek daug dėmesio Vakarų kultūrose tenka kūnui", - sakė sociologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Artūras Tereškinas.

Pasak jo, tai, jog plastinės operacijos yra normali Vakarų kultūrų dalis, rodo ne tik vis didesnis žmonių, kurie jas renkasi, skaičius, bet ir tai, kad jos nebesuvokiamos kaip patologija ar iškrypimas. Apie jas kalbama kaip apie įprastą gyvenimo praktiką, vieną iš vartotojų pasirinkimų. Tarkime, tu gali eiti sportuoti arba laikytis dietos, arba tiesiog pasidaryti riebalų nusiurbimą. Tavo valia rinktis.

"Abejoju, ar plastines operacijas reiktų vertinti neigiamai. Dažnam jos suteikia pasitikėjimo, padeda gyventi aktyvesnį socialinį gyvenimą ir net "apgydo" psichologines traumas. Tai rodo Vakarų Europoje atlikti interviu su moterimis, kurios yra patyrusios plastinių operacijų. Duomenys rodo, kad tai nesvetima ir vyrams, ir vis daugiau jų mano, kad tam tikru gyvenimo laikotarpiu plastinė operacija neišvengiama. Veido patempimas ar akių vokų pakėlimas gali atjauninti ir padėti konkuruoti darbo rinkoje, kurioje vertinama jaunystė, veržlumas ir išorinis patrauklumas. Apskritai daugelyje Vakarų kultūrų aukštinama jaunystė ir jaunas kūnas, todėl plastines operacijas kaip tik ir renkasi siekdami kuo ilgiau išlikti jaunais ir jaunatviškais. Retas kuris nori senti natūraliai, nes atrodyti pagyvenusiu yra neseksualu ir nepatrauklu. Kita vertus, egzistuoja ir kūniško suvienodėjimo pavojus. Ne veltui kūno tyrinėtojai kalba apie skirtingas klonų kultūras: pavyzdžiui, pagal tai, kaip atrodo Holivudo aktorių veidai, galima pasakyti, pas kokį plastikos chirurgą jie lankosi. Sustingę, vaškiniai, botokso pripildyti veidai - jau neatskiriama ir Lietuvos kasdienybės dalis", - sakė pokalbininkas.

Nors vis daugiau vyrų renkasi plastines operacijas, moterys vis tiek išlieka pagrindinės šių praktikų vartotojos: pirmiausia todėl, kad moterys kur kas labiau nei vyrai mūsų kultūroje vis dar vertinamos pagal išvaizdą ir fizinį grožį. Spaudimas atitikti vyraujantį kūnišką idealą (jauna, liekna ir pan.), anot sociologo, yra tikrai stiprus. Moterys, nesugebančios atitikti šio idealo, kartais jaučiasi neįgyvendinusios savo gyvenimo ambicijų ir planų. Dėl to, kad nepasiseka atrodyti taip, kaip daugumai merginų ir moterų, dažnai jaučiama asmeninė kaltė.

Britų mokslininkas Mike'as Featherstone'as yra rašęs, kad mūsų vartotojiška kultūra yra narcisistinė, iškėlusi naują asmens suvokimą: dabar svarbiausia yra gerai atrodyti, padaryti gerą įspūdį aplinkiniams ir sugebėti valdyti šį įspūdį. O kūnas yra esminis šioje asmens įspūdžių vadyboje. Todėl dejuoti ir verkti, kad gali būti kitaip ir kad mes praradome "dvasingumą" bei "autentiškumą", atrodo juokinga ir beprasmiška.

"Noras pakeisti partnerės kūną yra abipusio artumo, emocinio ryšio trūkumas, vartotojiško mąstymo pasekmė. Santykių nepavyksta padaryti geresnių, nėra jėgų ar noro, tad galvojama, kad moteris bus tinkamesnė, jeigu ją pagražins. Tai - piniginė investicija norint moterį labiau pririšti prie savęs kaip savo daiktą. Gali tikėtis dėkingumo, tačiau vyras ir pats savaip save riša prie jos: sukišau tiek pinigų, kaip dabar jos atsisakysiu? Tačiau svarbiausia yra savo užgaidų tenkinimas. Norėdamas pakeisti moters kūną, vyras pasako, kad jis jam nepatinka", - sakė seksologas, psichoterapeutas Viktoras Šakurovas.

Anot jo, jeigu pora neišsaugojo dvasinio ir kūniško artumo, net ir patenkinus keisčiausius reikalavimus moteris negali tikėtis, kad vyras neturės kitų sugulovių.

"Raukšlės netrukdo"

Darius MEŠKAUSKAS, Klaipėdos dramos teatro aktorius
Noras pasijauninti priklauso nuo žanro - jeigu dirbi estradoje, galbūt ir verta tai daryti. Man patiko italų aktorės Marinos Mazinos žodžiai: "Mano raukšlės man per daug kainavo, kad jas slėpčiau." Man raukšlės irgi netrukdo, tik su laiku keičiasi vaidmenys. Jeigu žmogų kankina gilūs vidiniai kompleksai, reikia daryti plastines operacijas. Iš esmės žmogus vien tik apie save ir galvoja, o kitiems nerūpi, ar jis pasitempė veidą, ar ne. Kai moterys darydamos plastines operacijas persūdo, man tai atgrasu. Patrauklumas slypi smegenyse, dvasiniuose dalykuose. Jeigu myli moterį - tai meilės aktas, jeigu ne - tik seksas.

"Keistis reikia su saiku"

Jolanta Daiva BALIŪNIENĖ, psichoterapeutė
Noras koreguoti savo veidą ir kūną kyla iš nepasitikėjimo savimi, kai gyvenime kas nors nesiseka. Žmonės tai daro spaudžiami visuomenės, bandydami atitikti jos reikalavimus. Ši nenori matyti žurnalų viršeliuose senučių.

Aš nepateisinčiau plastinių operacijų iki 30-ies metų, nebent žmogus turi apgamų ant veido, kiškio lūpą ar vilko gomurį. Grožio procedūros gyvenimo kokybės nepagerina. Turėjau 40 metų pacientę, kuri svėrė per 100 kilogramų, buvo pati sau negraži, negalėjo vilkėti gražių drabužių. Ji pasidarė skrandžio mažinimo operaciją ir per pusantrų metų neteko 50 kilogramų. Savo vyrui ji buvo gražesnė anksčiau, ir dabar jie skiriasi. Taigi moteris nebuvo laiminga nei tada, nei dabar.

Jeigu žmogus veidrodyje mato savo bruožus ar kūno dalis iškreiptai, tai jau yra psichikos sutrikimas, dismorfofobija - pasišlykštėjimas savo kūnu, kai sau atrodai išsigimęs. Jis gali pasidaryti nors ir 30 operacijų, vis tiek bus savimi nepatenkintas. Anksčiau ar vėliau žmogus su tokiu iškreiptu mąstymu pateks į psichiatro rankas. Negydoma liga progresuoja, o išgydyti ją galima jau nebe psichoterapija, o neuroleptikais.

Nepasitenkinimas savo kūnu yra ne vien auklėjimo problema. Nepadės drąsinantys tėvų žodžiai, nes yra draugai, televizija, internetas, kurie kalba apie ką kita. Mes net nenorime leisti senti savo scenos dievukams, norime, kad jie amžinai išliktų gražūs, nors po operacijų jie neretai virsta mumijomis. Jeigu kūnas koreguojamas su saiku, neperlenkiant lazdos, yra galimybė senti oriai. Kai vyrai darosi plastines operacijas, manau, tai - dėl prestižo, geresnio darbo, nemanau, kad dėl moterų. Moterys myli ir storulius, ir nuplikusius, kad tik kas būtų šalia.