Gripo epidemija: kaip greičiau gauti pagalbą?

Tokiomis mintimis su "Vakarų Lietuvos medicina" pasidalino pradinukės mama. Argi nepavojinga karščiuojantį vaiką vežti į polikliniką? Pagaliau, jei tai gripas, argi sergantis pacientas neapkrės kitų, laukiančių eilėje? Tuo labiau, kad pacientų tiek daug, kad užsirašyti vizitui pas šeimos gydytoją buvo galima tik po trijų dienų. Tokie klausimai vienas po kito kilo sergančio vaiko motinai.

Portalo šnekinti specialistai pritarė, kad iš tiesų gripuojančio ar ūmia virusine infekcija sergančio paciento lankymasis pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje tik sukelia didesnę riziką plisti ligoms. Bet kita vertus, kitos išeities nėra - šalyje prasidėjus gripo epidemijai ir ligonių skaičiui vis augant, fiziškai neįmanoma aplankyti visų negaluojančiųjų namuose.

Nespėtų net dirbdami 12 valandų

"Kvietimai į namus nelabai praktikuojami, nes nėra tiek darbuotojų - neįmanoma jų tiek surasti. Net jei dirbtume 12 valandų, vis tiek nespėtume. Net ir ne gripo epidemijos metu būna dienų, kuomet pritrūksta specialistų", - sakė Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas.

Tačiau, anot jo, nebūtinai kiekvienas ligonis privalo atvykti pas gydytoją. Pavyzdžiui, tėvai ateina be vaikų paimti pažymų mokyklai ar darželiui, suaugusiems pakanka skambučio gydytojui, kad šis išrašytų nedarbingumo pažymėjimą.

"Suprantu, kontaktų būtų mažiau, jei gydytojai vyktų pas pacientus į namus, bet darbuotojų yra tiek, kiek yra", - aiškino įstaigos vadovas. - Gydytojas atidirbo 8 valandas, ir viskas. Jis net nebeturi jėgų daugiau ką nors daryti.

Žinoma, jei būtų ekstremali situacija, tektų dirbti, bet dabar dar gripo epidemija mūsų rajone nepaskelbta, nors ligonių ir nemažai.

Sergančių suaugusiųjų nėra labai daug. Daugiau serga vaikai, ypač jų padaugėja pirmadieniais ir penktadieniais."

Pacientai pagaili gydytojų

Plungės sveikatos centras dirba nemenkais apsisukimais, bet iškvietimai į namus nėra itin populiarūs, nors ir nemokami.

"Kai darbo krūviai dideli, žmonės gydytojų pagaili, - sako šeimos gydytojas Giedrimantas Surplys. - Sunkoka būtų, jei kiekvienas sugripavęs ar peršalęs kviestų mediką į namus.

Mažus vaikus būtinai reikia apžiūrėti, kaip jie atrodo, kad paskui nekiltų kokių nors komplikacijų."

G. Surplys atkreipė dėmesį, kad situaciją šiuo metu papildomai apsunkina dar tai, kad serga ir medikai: "Viena slaugytoja susirgo plaučių uždegimu, tad kitoms darbo dar daugiau.

O sergantiesiems lankantis poliklinikoje, be abejo, infekcija platinama toliau, bet kiekvienas sukasi kaip gali. Jei padaugės gripo atvejų, ką nors galvosime", - sakė gydytojas.

Į namus - vienas gydytojas

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vadovė Loreta Venckienė teigė, jog pacientai gydytoją visada gali kviestis į namus.

"Mūsų registratorės paskirsto skambučius, nustato, ar būtina vykti", - aiškino gydytoja. Paprašyta paaiškinti, kokiais kriterijais remiamasi, priimant sprendimą, L. Venckienė paaiškino įstaigą tam turint specialius algoritmus.

"Pavyzdžiui, jei pacientui yra 38 laipsniai temperatūros - gydytojas būtinai vyksta į namus", - paklausta atsakė.

O ar uostamiesčio poliklinika turi pakankamai darbuotojų, kad jie sugeba ligonius lankyti namuose?

"Mūsų tik vienas gydytojas važinėja į namus, o kiekvienas turi jam skirtą apylinkę ir ją aptarnauja, - paaiškino portalo pašnekovė. - Praėjusį ketvirtadienį iš viso turėjome tik 11 iškvietimų - ir suaugusiems, ir vaikams."

Svarbiausi interesai - paciento

"Pirmiausia reikia žiūrėti iš ligonio pozicijos - kas geriausia jam, kad nebūtų pakenkiama nei pacientui, nei jo artimiesiems, - kalbėdamas apie pacientų aptarnavimą gripo sezono metu sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas. - Antra, kiekvienas ligonis turi suprasti, kad savo sveikata privalo pasirūpinti pats, taip pat - ir savo artimųjų.

Trečia, vos pajutus pirmuosius gripo ar peršalimo simptomus, būtina kreiptis į gydytoją. Todėl kiekvieną raginu turėti savo šeimos gydytojo, kuriuo pasitiki, telefono numerį ir palaikyti ryšį su juo. Gydytojas patars, ką daryti. Savaime aišku, kad sergančiajam geriau turėti kuo mažiau kontaktų su kitais žmonėmis, bet reikia atsižvelgti ir į tai, kokią galimybę turi gydytojas atvykti į paciento namus."

Eiti į darbą ar ne?

S. Čaplinsko nuomone, neturėtų kilti dvejonių ir dėl to, ką daryti vos sunegalavus - eiti į darbą ar ne. "Kai per vėlai kreipiamasi į gydytoją, paskui kyla labai daug problemų. Žmonės tikisi, kad viskas praeis savaime, gydosi arbatomis. Bet tik gripo vakcina yra specifinis organizmo stiprinimas. Ypač tai aktualu sergantiems lėtinėmis ligomis. Tarp kitko, žmogus gali sirgti lėtine liga, net to nežinodamas, o vakcina labiausiai reikalinga silpniausiems: sergantiems lėtinėmis ligomis, vaikams ir vyresniems negu 65 metų žmonėms.

Šiuo metu gripo epidemija paskelbta jau dvidešimt vienoje savivaldybėje. Tad ar dar ne per vėlu skiepytis? "Yra du atvejai: jei dabar pasiskiepysiu ir užsikrėsiu po dviejų savaičių - arba vakcina padės, arba nepakenks, - tvirtino pokalbininkas. - O tiems, kurie jau susirgo, iš tiesų šaukštai po pietų. Skiepytis jiems nebereikia, nes imunitetą jau įgijo. Vis dėlto iškyla klausimas, ar tikrai tai buvo gripas, ar ne peršalimas, nes simptomai abiem atvejais labai panašūs, todėl iš jų atpažinti ligą sunku. Sergant gripu labiau skauda galvą, laužo kaulus, paskui pradeda varvėti nosis, bet tai labai "išplaukę" simptomai. Gripą atskirti galima praktiškai tik iš pasekmių, nes peršalimas jų gali ir nesukelti",- pasakojo S. Čaplinskas.

Parengta pagal www.vlmedicina.lt