Greitosios pagalbos pertvarka užstrigo

Tad pagalbos skambučiai, nors mieste beveik metus veikia Bendrojo pagalbos centro padalinys su 60 darbuotojų, vis dar skamba dviem kryptimis: į centrą ir GMP stotį. Tai kelia rūpesčių pagalbos kartais skubiai neprisišaukiantiems klaipėdiečiams ir trikdo medikų darbą.

Vieni giria, kiti skundžiasi

Pernai gruodį Klaipėdos miesto savivaldybės Asmens sveikatos priežiūros komisija buvo susirinkusi aptarti GMP paslaugų teikimo kokybės uostamiestyje. "Į komisiją ne kartą kreipėsi klaipėdiečiai, kurie patyrė sunkumų bandydami išsikviesti greitąją pagalbą. Ištikus bėdai, žmonės dažnai nesusigaudo, kuriuo numeriu skambinti. Todėl gaištamas brangus laikas, kai galbūt reikia gelbėti žmogaus gyvybę", - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Asmens sveikatos priežiūros komisijos pirmininkė Natalja Istomina. Pasak komisijos pirmininkės, vis dėlto dažniau sulaukiama skundų, kuomet žmonės nepatenkinti, kad dispečerei reikia ilgai įrodinėti, kad jiems pagalba būtina. "Ogi dispečeriai ginasi, kad sulaukia nemažai skambučių iš žmonių, kurie prašo esą tik kraujo spaudimą pamatuoti ar tiesiog pabendrauti. Tačiau, manau, patyrę specialistai turi sugebėti atsirinkti, kada pagalba išties reikalinga, nes taip irgi galima pražiopsoti rimtą atvejį. Atvykę greitosios pagalbos medikai pateikia raštą, kad visa informacija pacientui suteikta, ir liepa jį pasirašyti. Bet kiek mums skambino pacientai, neretai jie tos informacijos nesulaukia, esą pasirašyti prašoma tik formaliai. Dar sulaukėme skundų, esą atvykusi greitosios pagalbos komanda atsisakė iš lovos į mašiną neštuvais nunešti pacientą, esą liepė naktį žadinti kaimynus ir kviesti juos į pagalbą. Tačiau, kaip teigia patys medikai, tokių dalykų negali būti, greitosios komanda privalo pasirūpinti pacientu iki pat ligoninės", - pasakojo N. Istomina. Ji akcentavo, kad komisija sulaukia ne tik pacientų skundų dėl GMP darbo, bet ir nuoširdžių padėkų.

Naujasis modelis neveikia

Pagal šalyje vykdomą GMP paslaugų reformą jau nuo šių metų pradžios turėjo būti pradėtas centralizuotas dispečerinių funkcijų teikimas, kuomet į įvykio vietą nusiunčiami arčiausiai esantys automobiliai, o į vienos savivaldybės teritoriją siunčiamas bet kurios kitos savivaldybės laisvas automobilis. Tačiau naujasis GMP veiklos modelis šalyje dar neveikia, tarp jų - ir Klaipėdos, nors būtent uostamiestis turėjo tapti naujosios tvarkos pavyzdžiu.

"Jau prieš kelerius metus Lietuvos GMP įstaigų asociacija, inicijavome GMP paslaugų teikimo organizavimo bei finansavimo sistemos tobulinimą. Naujai tvarkai parengti ketverius metus dirbo kelios darbo grupės prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2010 m darbo grupė parengė patobulintą GMP paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarką. Naujosios tvarkos esmė - operatyvesnė pagalba pacientui ir efektyvesnis sistemai skirtų lėšų naudojimas", - sakė Klaipėdos miesto GMP stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis, Lietuvos GMP įstaigų asociacijos valdybos pirmininkas. Anot R. Juodviršio, pernai metų pabaigoje daugiau triukšmo dėl GMP pertvarkos kilo kai kuriose savivaldybėse, kurios turi po vieną GMP brigadą ir nenori perduoti jų pavaldumo didesniems centrams.

"Tačiau turint tik vieną brigadą, nėra galimybės užtikrinti saugias pacientams GMP paslaugas. Taip pat pagal SAM teisės aktus 2012m. turi prasidėti dispečerinių centralizacija, iš 58 GMP dispečerinių šalyje po reformos turėtų likti tik 10, viena iš jų Klaipėdos mieste" , - teigė R. Juodviršis.

Greitųjų pakanka

Šiuo metu Klaipėdos miestą aptarnauja 9 mūsų GMP stoties brigados ir dvi V. Budanovo privačios GMP brigados. Turimas greitosios pagalbos pajėgas išlaikys ir rajonų savivaldybės. "Dispečerinių reformos pliusas yra tas, kad išnyks tos nematomos "sienos" tarp savivaldybių, kai, įvykus nelaimei ar gavus iškvietimą, buvo aiškinamasi, kam ir kur važiuoti. Nors jau seniai, siekdami geresnio gyventojų aptarnavimo, uostamiesčio greitosios pagalbos medikai aptarnauja dalį Klaipėdos rajono. Aišku, kartais iškyla sunkumų surasti gyvenamą namą naujuose kvartaluose, jei jis nėra teisiškai registruotas. Tačiau žmonės yra suinteresuoti kuo greičiau sulaukti pagalbos, tad patys skuba pasitikti greitosios, jei kartais sunku rasti kelią", - sakė Klaipėdos GMP stoties vadovas Rimvydas Juodviršis.

Pagal naują tvarką, pasak R. Juodviršio, dabar kiekviena GMP brigada aptarnauja maždaug 16 tūkst. žmonių kaimo vietovėse ir 18 tūkst. miestuose. Priklausomai nuo rajono ypatumų, šiuos skaičius savivaldybės dar gali koreguoti 20 procentų. Greitosios pagalbos ekipažas į iškvietimo vietą turi atvykti ne vėliau kaip per 15 minučių mieste ir ne vėliau kaip per 25 minutes rajone.

Pacientams bus patogiau

Gana dažnai nelaimės ištiktas žmogus nesugeba atsiminti kelių numerių. Šiuo metu išsikviesti greitąją medicinos pagalbą galima fiksuoto ryšio telefono numeriu 03, "Bitės GSM" ar "Tele 2" linijomis - 033, "Omnitel" - 103. Tuo tarpu jau kelerius metus mūsų šalyje galiojantis bendrasis pagalbos numeris 112 dar žinomas ne visiems. Vykdomos GMP reformos vienas siekių, anot Klaipėdos GMP stoties vyriausiojo gydytojo R. Juodviršio, panaikinti šią painiavą, Bendrosios pagalbos centrui (BPC) Klaipėdoje perėmus greitosios pagalbos stoties gaunamus skambučius. Pagal planą, Klaipėdos greitosios pagalbos stotis į bendrąją sistemą turėjo įsijungti iki 2012 sausio 1 dienos. "Esame įsivedę skaitmeninį radijo ryšį, šviesolaidinį internetą, įsigiję naujų kompiuterių, kuriuose buvo numatyta įdiegti programinę įrangą, leidžiančią Klaipėdos BPC darbuotojų įvestus duomenis apie iškvietimą iškart matyti greitosios pagalbos automobilyje ir stoties dispečerinėje. Tačiau kol kas šios programinės įrangos negavome. Kai naujoji programa bus instaliuota, dalis mūsų dispečerių pereis dirbti į Bendrąjį pagalbos centrą, ir visi skambučiai bus nukreipti ten. Pacientams tuomet tikrai bus patogiau išsikviesti pagalbą bendruoju numeriu",- sakė R. Juodviršis. Neoficialiais duomenimis, naujoji programinė įranga užstrigo dėl finansinių sunkumų - esą bankrutavo subrangovų įmonė, kuri liko nesumokėjusi už šią įrangą gamintojai - Vokietijos bendrovei "Siemens". "Jeigu dar ilgai nesispręs reikalai dėl programinės įrangos, reikės kažką daryti savo lėšomis",- svarstė R. Juodviršis.

Programinė įranga vėluoja

Bendrosios pagalbos centro (BPC) direktorius Artūras Kedavičius "Vakarų ekspresui" teigė, jog visi darbai vyksta pagal planą, išskyrus tai, kad neinstaliuota programinė įranga. Jis patvirtino, kad įrangos savalaikis perdavimas sutriko dėl finansinių nesklandumų, tačiau nenorėjo į juos gilintis. "Manome, kad artimiausiu metu programinė įranga pasieks Klaipėdą. Viskas yra parengta, belieka tik įdiegti programas. Klaipėdiečiams naujoji programa nieko nekainuos, o paslaugų kokybę gerokai pagerins ir medikams darbas palengvės. Kuo ypatinga ta įranga? Nauji žemėlapiai, duomenų perdavimo operatyvumas vienu pagalbos numeriu, galimybės susivesti medicininius duomenis ir kita. Pavyzdžiui, pats greitosios ekipažas matys iš kur skambina, nebereikės klausyti dispečerių instrukcijų kaip pasiekti vieną ar kitą pagalbos laukiantį žmogų.",- sakė A. Kedavičius.

BPS vadovas A. Kedavičius teigė nežinantis, kiek kainuoja nauja programinė įranga, skirta uostamiesčiui.

GMP paslaugų centralizavimas, anot pokalbininkų, kitose valstybėse jau nebe naujiena, nes valdant du automobilius ar 10 automobilių jų efektyvesnio paskirstymo į įvykių vietas galimybių skirtumai yra akivaizdūs. Pavyzdžiui, Latvija turi tik 1 GMP stotį, Estija turi 3 dispečerines tarnybas ir jas reorganizuoja į dvi, Austrijoje viena dispečerinė tarnyba aptarnauja apie 2 mln. gyventojų.

Sveikatos ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais šalyje GMP paslaugų apmokėjimui skiriama vis daugiau lėšų: 2010 m. - 131,6 mln. litų, 2011 - 149 mln. litų, o šiemet - 151 mln. litų.