Ekologiškos produkcijos per mažai

Respublika.lt, Genė SILICKIENĖ

2013-03-20 08:59

Mielai valgytume sveikus, saugius, genetiškai nemodifikuotus maisto produktus, tačiau daugeliui šeimų jų kaina tiesiog per didelė. Ekologiškos produkcijos daugiausia nuperkama Vilniuje, kur gyventojų pajamos gerokai didesnės nei rajonuose. Turgeliuose ir mugėse ekologiški produktai už tradicinius brangesni 10, o kartais ir 50 proc.

Buvęs ilgametis ekologinio ūkininkavimo programos „Tatula“ vadovas Almonas Gutkauskas teigia, kad prieš dvidešimt metų įkūrus „Tatulą“ norėta nušauti kelis zuikius - išplėtoti ekologinių produktų gamybą ir aprūpinti vartotojų stalą ekologiškais maisto produktais, kurti šeimos ūkius, kad ekologiškai ūkininkaudami žmonės turėtų darbo ir lėšų pragyventi, tausotų aplinką.

Per du dešimtmečius ne visi tikslai pasiekti. Dabar šalyje jau turime 2511 sertifikuotų ekologinių ūkių, tačiau klesti ne visi. Smulkieji prekiniai daržininkystės, sodininkystės ūkeliai silpsta, stiprėja tik javus bei galvijus ekologiškai auginantys stambesni ūkininkai ir bendrovės.

Vartotojus išsiugdė Vilniuje

Ekologiškų produktų Vilniuje, Kaune galima nusipirkti kasdien, rengiamos mugės. Rudenį, kai nuimamas derlius, jos būna itin didelės. „Tatulos“ direktoriaus pavaduotoja Valerija Gražinienė džiaugiasi, kad Vilniuje jau nebesunku parduoti ekologiškus produktus, daržoves bei vaisius. Sostinėje ekologiško maisto vartotojas jau išugdytas. Bandymai ekologiška produkcija prekiauti kituose miestuose nebuvo tokie sėkmingi.

Kol dar gyvavo apskritys, „Tatula“ rengė muges Panevėžyje. „Pirkėjų Aukštaitijos sostinėje netrūko, tačiau kai nebetekome apskrities paramos, o miesto savivaldybė pareikalavo mokėti už prekybos vietą, apskaičiavome, kad to padaryti neįstengsime, todėl ekologiškų produktų mugės Panevėžyje neprigijo. Šiauliuose prekiauti ekologiškais produktais mugėse net nebandėme“, - teigia V.Gražinienė.

Ji pripažįsta, kad ekologiškos daržininkystės produkcijos mūsų šalyje užauginama nedaug. Mugėse dalyvauja tik 30-40 augintojų. Dalis smulkiųjų į mugę atvažiuoja vos kelis kartus ir jau nebeturi ko parduoti. Ekologinės daržininkystės ar sodininkystės sąnaudos didelės, pelno grąža ne visada pateisina lūkesčius. Kad užaugintum ekologiškas daržoves bei vaisius, reikia itin daug žinių, kantrybės, gebėjimo taikyti naujausius mokslo laimėjimus. Bulves užpuolę kolorado vabalai negali būti naikinami cheminėmis priemonėmis, turi būti nurenkami tik rankomis, tai brangu. Dalis derliaus žūsta dėl ligų. Naujausios, be cheminių aktyvių medžiagų trąšos brangios. Daržovių negalima tręšti šviežiu mėšlu, tenka ruošti biohumusą, taikyti sėjomainą, auginti ankštines kultūras, kad žemė nebūtų nualinama.

„Ekologiški daržininkystės ūkiai nestambės. Plečiasi tik javų plotai, ekologinė gyvulininkystė. Daržininkystės sektoriaus plėtros nėra ko tikėtis“, - teigia V.Gražinienė.

Tačiau yra ir gerų pavyzdžių. Pabiržėje 10 hektarų ūkyje prieskoninius augalus, žalumynus bei daržoves auginantys Daiva ir Arūnas Giedrikai į rinką per metus patiekia net 50 pavadinimų produkcijos, prekiauja ištisus metus. Per 10 metų Giedrikai išsiugdė vartotojus, vertinančius šio ūkio produktų kokybę.

Trūksta pasitikėjimo

Buvęs „Tatulos“ ilgametis vadovas A.Gutkauskas apgailestauja, kad smulkūs ekologiški ūkeliai nesugebėjo pasinaudoti investicine parama. „Smulkieji galėjo burtis į kooperatyvus, tačiau pristigo pasitikėjimo vieni kitais bei kooperatyvų vadovais. Iš „Tatulos“ vadovo pareigų po 20 metų veiklos atsistatydinęs A.Gutkauskas apgailestauja, kad ekologinės produkcijos mūsų šalyje užauginama ir pagaminama per mažai. Esą jei norėtume ekologiškai pamaitinti visus šalies vaikus, moksleivius ar karius - negalėtume, nebūtų ką patiekti.

Šalies ekologiniuose pieno ūkiuose teturime vos 1000 melžiamų karvių, ekologiškai auginama apie 20 tūkst. avių, daugiau vilčių teikia tik besiplečianti mėsinė galvijininkystė.

Visi ekologiniai ūkiai privalo turėti ekologinio žemės ūkio sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ sertifikatus. Sertifikatai išduodami vieniems metams, „Ekoagros“ ir kitos žemės ūkio veiklą kontroliuojančios institucijos tikrina, ar ūkiai laikosi reikalavimų.

„Ekoagros“ direktorius Gintaras Nagulevičius tikina, kad ekologiniuose ūkiuose pažeidimų aptinkama, tačiau jų nėra itin daug. Ekologiniame ūkyje suradus cheminių medžiagų naudojimo faktų, ūkininkai ne tik praranda sertifikatą, bet ir privalo grąžinti jiems skirtą paramą. Toks ūkis į sistemą negali grįžti mažiausiai dvejus metus. Tai rizikinga ir brangu. Teismuose dar vyksta keli ginčai dėl chemijos naudojimo ekologiniuose ūkiuose. Pernai keli sertifikatai buvo atimti dėl grūdų supirkimo ir sandėliavimo klaidų. Kelių ūkių veiklą teko stabdyti dėl sėjomainos reikalavimų nesilaikymo.

G.Nagulevičius teigia, kad vieną kartą per metus patikrinamas kiekvienas ekologinis ūkis. „Iš 5 skundų, kad ekologiniame ūkyje nesilaikoma reikalavimų, pasitvirtina tik 1“, - teigia „Ekoagros“ vadovas.

„Respublikos“ kalbinti pašnekovai ekologiškų produktų pirkėjams pataria drąsiau reikalauti sertifikato, jei kyla abejonių, ar parduodamas produktas yra ekologiškas. „Sertifikate būna įrašyti visi produktai. Jei to, kuris sukėlė abejonių, nėra, vadinasi, jis ir nebuvo sertifikuotas dėl vienų ar kitų priežasčių, nėra ekologiškas“, - sakė V.Gražinienė.