Efektyviausia apsauga nuo gripo – skiepai

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad vakcina – veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė, todėl visi norintys pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šiuo metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms yra skirstoma nemokama sezoninio gripo vakcina, kuria gali pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantys asmenys: vyresni nei 65 m. žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis, sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai, nėščiosios, asmenys, gyvenantys slaugos ir globos namuose. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 41-ąją šių metų savaitę (spalio 8–14 d.) registruotas didesnis sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje, lyginant su prieš tai buvusia savaite.

2012–2013 m. sezono praėjusios savaitės bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 52,04 atv./10 000 gyv. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Tauragės administracinėje teritorijoje (30,6 atv./10 000 gyv.), o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje, čia serga 59,8 iš 10 000 gyventojų.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 25-iose duomenis teikiančiose ES šalyse buvo registruojamas žemas sergamumo gripu lygis ir nebuvo pranešama apie sunkius gripo atvejus.

Sezoninis gripas – užkrečiama virusinė liga, žiemos mėnesiais Europoje dažniausiai tampanti epidemija. Tai – viena rimčiausių ir labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų, taip pat viena svarbiausių sergamumo ir mirtingumo visose valstybėse narėse priežasčių. Kai kuriais atvejais, įvykus komplikacijoms, nesunki kvėpavimo takų infekcija gali virsti sunkiu plaučių uždegimu arba gali išsivystyti kitų antrinių komplikacijų, kurios kartais baigiasi mirtimi.

Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad sezoninio gripo poveikį galima sušvelninti vakcinomis. Tai veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Skiepijimas turi du tikslus: apsaugoti asmenį ir valdyti užkrečiamųjų ligų paplitimą visuomenėje. Vakcinos nuo gripo efektyvumas apsaugant pasiskiepijusius siekia 80 proc. Persirgus susidaro ilgalaikis poinfekcinis imunitetas. Tačiau jis neapsaugo nuo pasikeitusios gripo virusų antigeninės sudėties, todėl skiepytis reikia kasmet.

Ilgametės stebėsenos duomenimis, gripo epidemijos Lietuvoje kyla gruodžio – kovo mėnesiais, taigi geriausia skiepytis rudenį (spalio, lapkričio mėnesiais), kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti pakankamai stiprus imunitetas. Pasiskiepijus gripo vakcina, imunitetas organizme susiformuoja maždaug per 2 savaites, didžiausias antikūnų kiekis susidaro 4-6 savaitę po injekcijos.

Pasitarus su gydytoju, verta skiepytis ir prasidėjus epidemijai, nes užsikrėtus gripu, vakcina sumažina galimų gripo komplikacijų tikimybę.

PSO skiepytis nuo gripo ypač rekomenduoja šiems rizikos grupių asmenims bei jų šeimos nariams:

• 65 m. ir vyresniems asmenims;

• asmenims iki 65 m., sergantiems lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;

• dirbantiems dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos įstaigų personalas ir kt.);

• asmenims, gyvenantiems socialinėse globos įstaigose.

Nerekomenduojama skiepytis nuo gripo:

• jei jau susidūrėte su alergine reakcija gripo vakcinai;

• jei esate alergiškas kiaušinio baltymui;