Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje: įstrigome viduramžiuose?

Po daugiau nei dešimt metų trukusių diskusijų pagaliau pajudėjo ledai pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimo link. Įvykęs dviejų pasiūlytų projektų svarstymas praėjusią savaitę sukėlė daug diskusijų nevaisingų šeimų aplinkoje. Klaipėdos apskrities nevaisingų šeimų bendrijos ir Vaisingumo asociacijos nariai aktyviai diskutuoja apie politikų siūlomus variantus. Vaikelių negalintiems susilaukti žmonėms pagalbinio apvaisinimo įstatymas būtinas, tačiau ne toks, kokį siūlo Darbo partijos nariai ir konservatoriai.

"Pastarųjų partijų politikai siūlo įteisinti moteriškų ir vyriškų ląstelių šaldymą – jos gali būti panaudotos tik tai pačiai moteriai ir tam pačiam vyrui, donorystės variantas griežtai atmetamas. Iš patirties galime pasakyti, kad kiaušialąsčių šaldymas – neveiksmingas, nes 90 proc. jų atšildant žūsta. Tai ne tik psichologinė trauma porai, bet šis metodas ir finansiškai nėra naudingas. Šeimos už sušaldytų ląstelių laikymą moka apie 150 lt per mėnesį (neskaičiuojant išlaidų reikiamoms procedūroms). Be to siūloma į gimdą transplantuoti tris ar net daugiau embrionų, o tai itin pavojinga moters sveikatai“, - teigė Klaipėdos apskrities nevaisingų šeimų bendrijos pirmininkė Natalja Istomina.

Nevaisingas šeimas vienijančios bendrijos atstovų teigimu, jeigu toks siūlomas įstatymo variantas būtų priimtas, būtų nueita keliais žingsniais atgal. Kitos šalys tokios praktikos nebetaiko – ieškoma modernesnių ir palankesnių šeimoms galimybių. Be to pasigendama platesnės analizės apie tokių procedūrų finansavimo galimybes – pvz. aukščiau aptartame (Dangutės Mikutienės siūlomame) projekte apie materialinę paramą ir paskatą nėra nė užsiminta.

"Mūsų manymu, jeigu planuojama priimti vienokį ar kitokį įstatymą, būtina numatyti finansavimo mechanizmą. Tai vienas iš svarbiausių dalykų, kurie yra būtini siekiant pagelbėti vaikelių negalinčioms susilaukti poroms.“ , - teigė Klaipėdos apskrities nevaisingų šeimų bendrijos atstovai.

Bandymai Lietuvoje priimti įstatymą, kuris pagelbėtų nevaisingoms šeimoms, sulaukė Bažnyčios kritikos – esą dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje iš viso neturėtų būti. Tačiau toks skeptiškas požiūris į šios problemos sprendimo būdus nevaisingoms šeimoms neatrodo teisingas. Tokiose katalikiškose šalyse kaip Lenkija ar Malta jau seniai atliekamos dirbtinio apvasinimo procedūros, todėl trikdžiai tai įteisinti Lietuvoje stebina. Iš visų Europos sąjungos narių, Lietuva – vienintelė šalis, kurioje nevaisingoms poroms nėra suteikiama reikiama pagalba ir parama. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 50 tūkstančių porų, kurios negali susilaukti vaikelių.

"Lietuva pagalbinių apvaisinimų metodikų pasaulyje turėtų jaustis kaip viduramžiais. Tuo metu, kai, pvz., suomiai, svarsto, kaip pakeisti seniai galiojantį pagalbinio apvaisinimo įstatymą (kuris, beje, neriboja nei moters, nei vyro amžiaus, leidžia spermos ir kiaušialąsčių donorystę ir embrionų šaldymą) į palankesnį pacientams ir finansiškai naudingą šaliai, nes didelė dalis sergančiųjų pagalbos ieško JAV ir Rusijoje. Šiose šalyse yra leidžiama surogatinė motinystė ir apvaisinimas vienišų moterų ir homoseksualių porų.

Tuo metu mūsų Seimo nariai dar galvoja, ar visai uždrausti mokslo pažangą, ar vis dėl to leisti nevaisingoms šeimoms gydytis. Kodėl mūsų seimūnai jau daugiau nei dešimt metų nenori pripažinti pasaulyje pripažintos ligos ir gydyti nevaisingumą?“ - sakė N. Istomina, pati perėjusi kryžiaus kelius, kad galėtų tapti mama ir šiuo metu auginanti porą dukrų.