Dirbtinį apvaisinimą finansuos valstybė

Seimo Sveikatos reikalų komitetas vakar uždarame posėdyje svarstė Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą. Posėdis buvo uždaras, nes esą parlamentarai jaučiasi spaudžiami Bažnyčios hierarchų. Pritarta variantui, kad dirbtinio apvaisinimo paslaugas šimtu procentų apmokėtų valstybė, tačiau būtų leidžiama naudoti tik partnerio, o ne svetimo donoro embrionus.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas sukurpė naują įstatymo redakciją, kuri leistų poroms sukurti iki 10 embrionų, o nepanaudotus - užšaldyti iki 5 metų. Dirbtinio apvaisinimo paslaugas apmokėtų valstybė, tačiau draudžiama lytinių ląstelių donorystė. Visa tai nuspręsta uždarame posėdyje, nors jokių valstybės paslapčių jo metu nebuvo aptarta.

“Kadangi jaučiamas tam tik­ras spaudimas, mes laisviau balsuosime uždarame posėdyje”, - prieš posėdį žurnalistams paaiškino komiteto pirmininkas Anta­nas Matulas.

Po posėdžio komiteto narys Algis Čaplikas kiek plačiau paaiškino keistą sprendimą nieko neįsileisti: esą Bažnyčios atstovų spaudimas Seimo narius verčia pasijusti nejaukiai.

Kunigas prof. Andrius Narbekovas prieš palikdamas posėdį įspėjo parlamentarus.

“Manipuliacijos, kad embrio­nas nėra žmogus, kelia nerimą. Turime pripažinti, kad turime reikalą su žmogumi nuo pat apvaisinimo. Embrionų šaldymas ir jų galiojimas iki penkerių metų yra labai opi problema”, - sakė jis.

Seimas plenariniame posėdyje buvo priėmęs sprendimą svarstyti du įstatymo variantus.

Pagal pirmąjį dirbtinis apvaisinimas būtų galimas tik susituokusiems asmenims be jokių pašalinių donorų. Paslaugos nebūtų visiškai apmokamos - tai būtų daroma tik sėkmingo apvaisinimo atvejais. Embrionų nebūtų leidžiama sukurti daugiau nei 3, o šaldyti galima tik kiaušialąstes, nes po šaldymo dauguma atšildomų embrionų žūsta.

Kitame įstatymo variante numatyta įteisinti ne tik sutuoktinio ar partnerio, bet ir donoro lytinių ląstelių donorystę. Procedūros šimtu procentų apmokamos valstybės. Visus procedūros metu nepanaudotus embrionus leidžiama užšaldyti ir panaudoti vėliau, jei apvaisinimas nepavyko.

Sveikatos reikalų komitetas palaikė pirmąjį variantą, tačiau jį kiek patobulino. Palikta nuostata, kad donoru gali būti tik sutuoktinis arba partneris.

Pasak A.Čapliko, tokia nuostata palikta bijant neigiamos visuomenės reakcijos. Šimtaprocentiniam apvaisinimo procedūros apmokėjimui pritarta esą dėl to, kad nevaisingumas visame pasaulyje pripažįstamas liga. Be to, procedūros dėl milžiniškos kainos būtų prieinamos ne kiek­vienam.

Tiesa, tai nereiškia, kad įstatymas toks ir liks, nes jį turės priimti Seimas.

Beje, nors parlamentarai kaž­kodėl akcentavo, kad junta tik Bažnyčios hierarchų spaudimą, akivaizdu, kad daug didesnis spaudimas buvo iš apvaisinimo įteisinimu suinteresuotos pusės. Prieš komiteto posėdį Vaisingumo asociacijos atstovės nė neslėpė neabejojančios, kad į Bažnyčios nuomonę nebus atsižvelgta ir sprendimas bus priimtas toks, koks ir buvo priimtas.