Dėl vaikų sveikatos tėvams galvos neskauda?

Klaipėdos mokyklas lanko 18 729 moksleiviai. Iš jų, pagal kūno kultūros mokytojų pateiktus duomenis, popamokinius sporto būrelius savo mokyklose lanko tik maždaug 2 500 mokinių. Klaipėdos savivaldybės administracijos Sporto ir kūno kultūros skyriaus duomenimis, dar maždaug 4 tūkst. moksleivių lanko biudžetines Klaipėdos sporto įstaigas ir dar 4 tūkst. - privačius sporto klubus. Taigi, pagal šią statistiką sportuoja šiek tiek daugiau nei pusė Klaipėdos moksleivių.

DAUGĖJA. Nuo 2009 m. iki 2012 m. atvejų, kai uostamiesčio moksleiviai turi antsvorio, nutukimo bei per mažo svorio problemų, padaugėjo. AFP/SCANPIX nuotr.

Prastėjanti moksleivių sveikata verčia sunerimti ir Klaipėdos valdininkus - jau mąstoma apie atskiras sporto programas ir būrelius silpnesnės sveikatos moksleiviams.

Tyrimo duomenys

Prastas regėjimas diagnozuotas 62,6 proc. mokinių, 22,5 proc. vaikų turi jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos sutrikimų, kraujotakos problemos pastebimos apie 15 proc. pasitikrinusių moksleivių.

Išanalizavus trejų metų mokinių sveikatos pokyčius, pastebima, kad nuo 2010 iki 2012 m. augo mokinių, turinčių regėjimo sutrikimų, skaičius (nuo 55,3 iki 62,6 proc.).

Tyrimo duomenys atskleidė, kad 4,7 proc. mokinių turi antsvorio problemų, 1,9 proc. yra nutukę. Per mažą svorį turi 5,5 proc. vaikų - šių problemų daugiausiai turi 5-8 klasių moksleiviai. Nuo 2009 m. iki 2012 m. antsvorio, nutukimo bei per mažo svorio atvejų padaugėjo.

"Vaikams labai svarbus fizinis aktyvumas, sveika mityba, tinkamas dienos bei poilsio režimas, taip pat ergonomiškai pritaikytos mokymosi ir poilsio vietos. Laiku nustačius sutrikimų simptomus bei priežastis ateityje galima išvengi rimtų sveikatos negalavimų", - teigia Klaipėdos VSB specialistė Dainora Bielskytė.

Vaistai - ne išeitis

Susirūpinimą prastėjančia jaunimo sveikata ne kartą yra išreiškę ir kūno kultūros bei sporto specialistai, įvairių sporto šakų treneriai. Anot jų, viso to galima būtų išvengti, jei tėveliai tinkamiau nuo mažų dienų auklėtų savo atžalas, skiepytų jiems sveikos gyvensenos ir mitybos naudą, sureguliuotų žaidimų prie kompiuterio ir aktyvaus laisvalaikio praleidimo gryname ore laiką.

"Man darosi baugu, kai į sporto klubą atėję paaugliai nesugeba prisitraukti prie skersinio, vos pajuda, fizinė jų būklė tragiška. Argi normalu, kad 13-15 metų jaunuoliai jau pasižymi trečio laipsnio nutukimu? Per didelė tėvų meilė ir lepinimas bandelėmis bei saldumynais padaro didelę žalą. Neretai man tenka tiesiog įtikinėti tėvus, kad jų vaikams būtina derinti mitybą bei dažniau užsukti į sporto salę", - pabrėžė Klaipėdos fitneso (kūno rengybos) treneris Arvydas Mišeikis.

Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas klaipėdietis profesorius Algimantas Kirkutis taip pat pripažįsta, kad sveikatos bėdų galima išvengti būtent fizinio aktyvumo dėka.

"Reikia labiau propaguoti fizinį aktyvumą - jogą, judėjimą, dažnesnį pasivaikščiojimą, pasivažinėjimą dviračiu, šiaurietišką vaikščiojimą ir panašiai. Judėjimas - tai gyvybė", - kalbėjo A. Kirkutis.

Jį baugina valstybės politika - vis daugiau skiriama pinigų vaistams, eikvojamos milijardinės lėšos gydytojams, ligoniams, ligoninėms išlaikyti, užuot labiau rėmus sveikatingumo programas.

"Teigiama, kad vaistų gamyba ir pardavimas priartėjo, o gal net jau viršijo prekybos ginklais pelningumą. Turėtume skatinti ne vaistų vartojimą, o sveikatingumo propagavimą ir natūralią liaudies mediciną. Žinoma, kai ligos užklumpa, jas būtina gydyti, tačiau dar svarbiau gyventi taip, kad tų ligų nebūtų. Būtent todėl reikia atsigręžti į sveiką gyvenseną", - argumentus dėstė A. Kirkutis.

Žala - išgalvotos dietos

Anot mitybos specialistės Robertos Mišeikienės, tėvai dažnai per vėlai susirūpina savo atžalomis.

"Į Klaipėdos sporto klubus ateina sportuoti ir paauglių, kurių svoris viršija 100 kilogramų. Juk jie ne per vieną dieną taip nutunka. Ar tikrai vaikas užaugęs bus dėkingas už tokį "rūpestį" savo tėvams? Juk antsvoris - tai pagrindinė įvairių ligų priežastis. Negalima žaisti su savo sveikata", - įspėja specialistė.

Jai nerimą kelia ir tai, kad paauglės, norinčios tapti lieknomis, naudojasi neteisinga informacija, todėl išbalansuoja savo medžiagų apykaitą.

"Didžiausią žalą merginų sveikatai daro įnirtingai siūlomos įvairios, mokslu neparemtos dietos. Neišradinėkite dviračio. Visada geriau pasitarti su specialistais, o nepasikliauti tiesiog brukama abejotina reklama", - teigia viename iš Klaipėdos sporto klubų žmonėms mitybos programas sudarinėjanti moteris.

Pasenusi metodika

Pasak asmeninio fitneso trenerio, sporto magistro Daliaus Šmaižio, vaikus pradėti šviesti bei skatinti mankštintis reikia jau ankstyvoje vaikystėje.

"Mano nuomone, būtini ne tik praktiniai užsiėmimai, bet ir elementarios teorinės žinios, kurių trūksta mokykloje. Dažnas moksleivis nesunkiai geba išvardinti kompiuterio dalis, o savo kūno ir jame vykstančių procesų pakankamai nepažįsta. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mankštintis bent 30 minučių per dieną. Taigi, reikėtų didinti ir kūno kultūros pamokų skaičių arba labiau skatinti vaikus sportuoti po pamokų. Turėtų aktyviau veikti popamokiniai sporto būreliai. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo kūno kultūros mokytojo - ar jis sugeba vaikus sudominti, ar tik numeta kamuolį ir pats užsiima savo asmeniniais reikalais. Tokius mokytojus reikėtų atleisti iš darbo", - teigė sveikos gyvensenos šalininkas.

Jis pastebi ir kitą problemą - prastas sąlygas mokyklų dušinėse ir sporto salėse.

"Galbūt problema yra ir mokymo programos, pasenusios metodikos. Šiuolaikinė kūno kultūra turi žengti koja kojon su šia diena, būti labiau individualizuota ir pritaikyta moksleivio poreikiams. Klasikinė mankšta ir krepšinis jau atgyveno. Reikia ieškoti įdomesnių ir patrauklesnių sportavimo formų. Moksliškai yra įrodyta, kad fizinis aktyvumas skatina ir protinės veiklos progresą", - sakė D. Šmaižys.

"Ligų priežastis - stuburo pažeidimai"

Bronislavas VYŠNIAUSKAS, Klaipėdos sunkiosios atletikos rinktinės treneris

Žmonės dažnai nežino, kad apie 70 procentų visų ligų turi tą pačią priežastį - blogą stuburo būklę. Tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių sunkiosios atletikos treneriai sako, jog daug vaikų į pirmąsias treniruotes ateina jau turėdami kūno problemų, tarp kurių - stuburo iškrypimas bei įsisenėjusi skoliozė. Apie stuburo raumenų stiprinimą tėvai vaikams mažai aiškina, kadangi ne visi tėvai ir supranta, kokia turi būti teisinga vaiko laikysena.

Mokykime vaikus ir mokykimės patys sportuoti, mankštintis, išmokti teisingos kūno laikysenos, profilaktiškai stiprinkime savo kūno raumenis, pilvo presą ir ypač stuburo raumenis. Nesveikas organizmas reikalauja keliasdešimt kartų didesnio treniruočių krūvio. Graikų filosofas Aristotelis dažnai kartodavo savo mokiniams: "Niekas taip nežaloja organizmo kaip ilgalaikis fizinis neveiklumas". Žmogus privalo suprasti vieną paprastą tiesą, kad aktyvus gyvenimo būdas ne tik saugo sveikatą, bet ir padeda atsikratyti daugelio ligų. Kas paprastai trukdo mums judėti? Mūsų įprastas tingėjimas!

"Trūksta sporto salių"

Ignas POCIUS, Sporto ir kūno kultūros skyriaus specialistas

Sutinku, kad trūksta sporto užsiėmimų silpnesnės sveikatos moksleiviams. Turėtų būti daugiau mėgėjiškų būrelių mokiniams, kurie nenori siekti rezultatų, sportinio meistriškumo, o tik tiesiog trokšta savo malonumui fiziškai pajudėti, leisti aktyviai laiką su bendraamžiais. Naujajame, iki 2020 metų, Klaipėdos miesto strateginės veiklos plane, kuris šiuo metu yra dar ruošiamas, esame įtraukę punktą, jog reikia paruošti ir įgyvendinti tokias programas. Tačiau yra ir kita bėda - Klaipėdoje trūksta sporto salių. Mokyklų sporto salėse iki 16.30 valandos sportuoja jų bendruomenė, o vėliau - iki 20 ar 20.30 valandos čia sportuoja biudžetinių sporto įtaigų, klubų bendruomenės.

Yra sporto būrelių, kurie nereikalauja iš savo auklėtinių rezultatų, tačiau tokių būrelių yra mažai. Galėtų būti ir daugiau būrelių, kurie užsiimtų vaikų sveikatinimu, tačiau tokiems būreliams išsilaikyti yra sunku, kadangi sporto salių nuoma yra brangi.

Rekomendacijos

Regėjimo sutrikimų profilaktika

Patartina valgyti kuo įvairesnį maistą bei rinktis maisto produktus, kuriuose yra akims reikalingų vitaminų A (gausu visuose geltonuose vaisiuose ir daržovėse, tamsiai žaliuose daržovių lapuose, pomidoruose, petražolėse, garstyčiose, jūros gėrybėse bei saulėgrąžose), E (yra žuvų taukuose, kiaušinyje (trynyje), sojos pupelėse, grikiuose, avižinėse kruopose) ir "Omega-3" riebalų rūgštyse (gausu linų sėmenų, rapsų, kanapių, graikinių riešutų, kviečių gemalų ir sojų aliejuje, žaliose lapinėse daržovėse, riešutuose bei riebioje žuvyje).

Darbas su kompiuteriu

Atstumas nuo ekrano iki akių turi būti ne mažesnis nei 40 cm. Monitorius turi būti pastatytas taip, kad žvilgsnis būtų nukreiptas šiek tiek žemyn ar akių lygyje. Ekrano ryškumas turi atitikti darbinės patalpos šviesumą. Rašomąjį stalą reikėtų statyti šviesiausioje kambario vietoje, šonu prie lango, kad langas sėdinčiam dešiniarankiui vaikui būtų iš kairės, o kairiarankiui iš dešinės. Darbas kompiuteriu be pertraukos per dieną neturi viršyti valandos. Pertraukų metu rekomenduojama atlikti fizinius pratimus bei poilsio ir mankštos pertraukėles akims. Ikimokyklinio amžiaus vaikams per dieną prie kompiuterio galima praleisti ne daugiau 15-30 min. Laikas gali būti skaidomas į 5 ir 10 min. dalis per dieną. 9-12 klasių mokiniams patartina prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip 45 min. per dieną. Rekomenduojama po darbo prie kompiuterio 2-3 valandas nežiūrėti TV laidų.

Sėdint prie kompiuterio reikia laikytis taisyklingos laikysenos reikalavimų. Vaikai daro klaidą, jog laiko nešiojamąjį kompiuterį ant kelių, ant sofos ar netgi gulėdami lovoje.

Pamokų ruoša

Svarbus ir dirbtinis darbo vietos apšvietimas, kuris turi būti bendras kambario ir vietinis - stalinė lempa. Negalima ruošti pamokų tik prie stalinės lempos, nes tokioje aplinkoje akys greičiau nuvargsta ir gali išsivystyti įvairių regėjimo sutrikimų. Stalinė lempa turėtų būti su gaubtu, kuris apsaugotų akis nuo tiesioginės šviesos akinimo.

Taisyklingai sėdėti - tai sėdėti tiesiai, nugarą atrėmus į kėdės ar suolo atramą. Taip sėdint atstumas nuo akių iki knygos arba sąsiuvinio turėtų būti 35-40 cm. Tarp liemens ir suolo krašto lieka 3-4 cm tarpas, pėdos remiasi į grindis, rankos laisvai guli ant stalo. Vaikai greitai auga, todėl idealiausia būtų rinktis reguliuojamojo aukščio baldus.

Mokinių kuprinių svoris

Siekiant, jog vaikai išvengtų stuburo problemų, rekomenduojama atidžiai rinktis ir reguliuoti kuprinių svorį. Tuščia moksleivio kuprinė turi sverti: pradinių klasių moksleiviams - ne daugiau 700 g, vyresniųjų klasių moksleiviams - ne daugiau 1 kg. Optimalaus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau 10 proc. moksleivio kūno masės. Didžiausias pilnos kuprinės svoris neturi viršyti 15 proc. moksleivio kūno masės. Kuprinės diržus reikia užsidėti ant abiejų pečių. Nešamos kuprinės apačia neturi būti žemiau juosmens.