Degintis saulėje - su saiku

Kaip vertinate šokoladinio įdegio madą?

Saikingai mėgautis saulės spinduliais yra sveika, naudinga žmogaus organizmui. Tačiau degintis saulėje reikia su saiku. Manau, šiandien šokoladinio įdegio oda jau nebelaikoma sveikatos požymiu. Juk gražesnė yra mažiau pigmentuota, turinti mažiau raukšlių oda. O būtent saulės perteklius, kurio poveikis yra ilgalaikis, sendina odą taip pat, kaip rūkymas: ji netenka elastingumo, tampa dėmėta. Šiandien džiaugiamės šokoladine oda, o po 20 metų oda atrodys daug senesnė negu bendraamžių, kurie taip, be atodairos, nesikaitino saulėje.

Medicinos praktikoje pilna pavyzdžių, kokį kenksmingą poveikį turi saulė. Pavyzdžiui, viena moteris keliolika metų dirbo prie saulės apšviesto lango, atsukusi į jį vieną veido pusę. Ir ta veido pusė buvo labiau išvagota raukšlių, nuberta dėmėmis ir kitais odos dariniais. Viena moters veido pusė bylojo jos tikrąjį amžių - 50 metų, kita, buvusi saulėje, atrodė kaip 70 metų moters. Skirtingas saulės poveikis labai matosi ant tų žmonių kojų odos, kurie mėgsta nešioti šortus išvažiavę ilsėtis į pietų kraštus.

Šiais laikais žmonės daug keliauja ir žiemą, ir vasarą. Grįžęs iš šiltųjų kraštų ne vienas džiaugiasi įrudusia oda.

Taip, džiaugiasi, bet nesusimąsto, kad odai toks staigus ir intensyvus deginimosi periodas buvo rimtas išbandymas. Neatsakingai kaitinantis saulėje galima sulaukti liūdnų pasekmių. Užtenka vieną du kartus per gyvenimą smarkiai nudegti odą ir po 20-30 metų gali atsirasti melanoma, kuri yra agresyviausia odos vėžio forma.

Ypač pavojinga smarkiai nudegti vaikystėje, kadangi visam laikui pažeidžiamas odos apsauginis barjeras. Vaikų oda yra gerokai jautresnė saulės spinduliams nei suaugusiųjų. Svečiuodamiesi Pietų šalyse atkreipkime dėmesį, kad vietiniai gyventojai labai saugosi saulės, rengiasi taip, kad viskas būtų uždengta.

Visą dieną kepintis prie jūros saulėje - neprotinga. O jei per dieną tik pusvalandį pasilepinsite saulės spinduliais, tikrai nieko neatsitiks. Nebūkite saulėje tada, kai ji aktyviausia - nuo dešimtos valandos ryto iki trečios popiečio valandos, nešiokite skrybėles, kepures, akinius nuo saulės, naudokite kremus, savo sudėtyje turinčius apsauginius UVA ir UVB filtrus.

Mėgstančius degintis kartais nemaloniai nustebina staiga spuogeliais išberta oda. Gal tai saulės, sūraus jūros vandens ir apsauginių tepalų nepageidaujamas poveikis odai?

Fotoalerginės odos reakcijos priežastis - padidėjęs jautrumas ultravioletiniams saulės spinduliams. Saulės sukeltas bėrimas, dilgėlinė, niežulys, odos paraudimas atsiranda tose vietose, kurias galėjo paveikti saulės spinduliai. Vis dažniau pasitaiko vadinamasis polimorfinis šviesos sukeltas bėrimas, kuris atsiranda net nebūtinai deginantis, o pasivaikščiojus saulėtą dieną gatvėje nepasitepus apsauginiu kremu ar be kepurės.

Pabuvęs saulėje žmogus po kelių valandų išberiamas smulkiais raudonais nepūlingais spuogeliais. Tai trunka kelias valandas ar net dienas. Įvairūs odos bėrimai, taip pat ir dilgėlinė, gali pasireikšti ir dėl fotosensibilizacijos.

Ją sukeliantys vaistai, pavyzdžiui, kai kurie antibiotikai, antidepresantai ar kiti preparatai, vartojami padidėjusiam kraujo spaudimui gydyti, padidina odos jautrumą saulės spinduliams. Tad net ir trumpas buvimas saulės šviesoje gali sukelti stiprią odos reakciją.

Atidžiai reikėtų rinktis ir apsauginius kremus nuo saulės, kai kurie jų taip pat gali įjautrinti odą saulės spinduliams. Kuomet alergiją sukelia cheminiai apsauginių kremų nuo saulės filtrai, geriausia naudoti priemones tik su mineraliniais filtrais.

Patartina apsauginius kremus, losjonus rinktis pagal savo odos tipą. Poilsiaujantiems šiltuose kraštuose kai kuriems žmonėms pasireiškia saulės sukelta alergijos forma - Maljorkos aknė. Ant odos atsiranda mažų spuogelius primenančių mazgelių ir raudonų kauburėlių. Tai odos reakcija į ultravioletinių spindulių poveikį kartu su kai kuriomis apsauginių kremų nuo saulės ir kitų kosmetikos priemonių medžiagomis.

Mėgėjai nesaikingai degintis dažniausiai girdi perspėjimus, kad rizikuoja susirgti melanoma. Ir išties skelbiama, jog susirgimų melanoma skaičius sparčiai didėja visame pasaulyje. Tad kaip išvengti šios ligos?

Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į ikinavikinius odos susirgimus, kurių pasitaiko labai dažnai. Visų jų svarbiausias rizikos veiksnys - žalingų saulės spindulių poveikis, kuriam itin jautrūs šviesesnio gymio žmonės. Dažnai pasitaikantis ikinavikinis odos susirgimas - aktininė keratozė.

Laikui bėgant negydoma ji gali peraugti į plokščialąstelinį odos vėžį. Dar vienas paplitęs, jau navikinis susirgimas - bazalioma, kuri dažniausiai formuojasi veido, ausų odoje, t. y. vietose, mažiausiai apsaugotose nuo saulės. O pati pavojingiausia piktybinė odos liga yra melanoma.

Melanoma - agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti nustačius ligą, išgydyti galima per 90 proc. pacientų. Melanomos atsiradimui, kaip ir kitoms odos vėžio rūšims, svarbus yra ultravioletinių spindulių poveikis. Susirgti šia liga įtakos turi ir paveldimumas. Nustatyta, jog apie 50 proc. melanomų išsivysto iš jau esančių gerybinių odos navikų - apgamų (melanocitų sankaupų), o kitos iš naujai atsiradusių apgamų, nekontroliuojamai dauginantis pigmentinėms odos ląstelėms - melanocitams. Tad esant kokiems nors apgamų pakitimams, negyjantiems odos pažeidimams, nereikėtų delsti, o kreiptis į gydytoją dermatovenerologą.

Šiais laikais dėl melanomos ar kito odos vėžio rizikuoti gyvybe tikrai neverta, liga kontroliuojama ir daugeliu atvejų išgydoma, jeigu nėra smarkiai uždelsta.