Biologinė terapija išvadavo nuo negalios

Biologinė terapija išvadavo nuo negalios

"Nesinori kalbėti apie ligas, bet tikiuosi, kad papasakodama savo istoriją padėsiu kitiems žmonėms, kurie kenčia didelius skausmus, nes dėl mūsų sveikatos apsaugos politikos toli gražu ne visi gauna reikalingų vaistų",- sakė klaipėdietė žurnalistė Eglė Petkutė.

Dar visai neseniai Eglė ir klaipėdietis verslininkas Bronius Šilius, užklupti klastingos ligos - artrito, sunkiai galėjo pakilti iš lovos, kentė didžiulius skausmus ir grimzdo neviltyje, kai be aplinkinių pagalbos pasijusdavo visiškai bejėgiai. Šiandien jie jaučiasi sveiki ir džiaugiasi visaverčiu gyvenimu. Nuo kančių Eglę ir Bronių išgelbėjo gydymas inovatyviais vaistais - biologinė terapija.

"Jaučiausi mažiausiai aštuoniasdešimties"

Eglė Petkutė: "Rytas - sunkiausias metas gyvenant su artritu. Jausdavausi mažiausiai aštuoniasdešimties, kai lipdavau iš lovos ir pradėdavau dieną tarsi naują karą. Kojos tuo metu man buvo ne atrama, o veikiau kliuvinys. Ištinusių pėdų jau nevargindavau šlepetėmis, vengdavau net menkiausio pėdos kryptelėjimo, nes tai sukeldavo deginantį skausmą. Rytinės vonios procedūros tapo tikru iššūkiu. Sustingęs geliantis kūnas sunkiai palinkdavo ties praustuve, tekdavo viena ranka įsiremti į sieną, o kita valytis dantis, nes tiesiog pasilenkti, kaip tai daro visi sveiki žmonės, negalėjau.

Sunkiausia užduotis - įlipti į vonią. Jos kraštai anuomet atrodė neįmanomai aukšti, nuo kiekvieno slystelėjimo paviršiumi apimdavo siaubas, nes bet koks staigesnis judesys sukeldavo dar didesnį skausmą. Prisimenu, kad tada labai aiškiai supratau, kam reikalingi turėklai ligoninių tualetuose. Man jie tapo tikru išsigelbėjimu.

Rytinės arbatos įsipildavau po pusę puodelio, nes rankose atsiradęs silpnumas neleisdavo išlaikyti pilno. Bet kokio dydžio batai mano ištinusioms čiurnoms ir pėdoms atrodė per ankšti. Šlepsėdavau gatve iki autobusų stotelės, kad nuvažiuočiau į paskaitas. Tais rytais skausmingai turėjau pripažinti: aš, tokia greita ir visur spėjanti, negaliu pavyti autobuso. Suvokiau: dabar turėsiu gyventi kitaip - vaikščioti lėtai ir priprasti prie veriančių praeivių žvilgsnių. Tas gailestis jų akyse, matant jauną šlubčiojančią merginą skausmo perkreiptu veidu, man buvo sunkiausiai ištveriamas.

Prieš eidama miegoti buvau įpratusi išgerti stipriausią dozę vaistų nuo skausmo vien tam, kad ryte galėčiau atsikelti iš lovos. Nebuvau iš tų, kurie supyksta ir dar labiau stengiasi įveikti ligą. Man sviro rankos, vis labiau slėgė neviltis ir bejėgiškumas.

Biologinius vaistus prilyginčiau stebuklui ir nė kiek neperdėdama. Mano savijauta iš esmės pasikeitė. Aš jaučiuosi visiškai sveika, kaip ir prieš aštuonerius metus, kai dar nežinojau savo ligos diagnozės".

"Ištraukiau laimingiausią loterijos bilietą"

Bronius Šilius: "Dabar esu visavertis žmogus, sportuoju, dūkstu su vaikais, važinėju dviračiu, slidinėju kalnuose. Vaistai, kurie pastatė mane ant kojų - tai pati saugiausia valstybės investicija į savo žmones. Juos vartojant man nebereikia nei ligoninės, nei reabilitacijos, nei kitų vaistų, kuriuos anksčiau gerdavau saujomis. Dirbu, sukūriau darbo vietų kitiems, moku mokesčius ir išlaikau savo šeimą. Tačiau viskas galėjo būti kitaip. Dabar pats būdamas darbdaviu suprantu, kaip jaučiasi vadovas, kai jo darbuotojas nuolatos serga.

Mano sveikata pradėjo šlubuoti prieš dešimt metų. Tuomet man buvo vos 36 metai. Iš pradžių nedideli skausmai negąsdino, tačiau liga komplikavosi į vieną iš artrito formų, kuri kiekvienais metais pažeisdavo vis daugiau sąnarių. Galiausiai negalėjau normaliai kvėpuoti, valgyti, miegoti. Net nusičiaudėti būdavo sunku - skaudėdavo. Du kartus per metus gulėdavau ligoninėje, stengdavausi atsigauti reabilitacijos įstaigose, tačiau vis tiek skausmai būdavo tiesiog nepakeliami, ypač rudenį ir pavasarį, kai liga paūmėdavo. Galiausiai prieš ketverius metus, kai nebepajėgiau pakilti iš lovos ir prislėgė juodžiausios mintys, jog nepavyks išvengti neįgaliojo vežimėlio ir nebepajėgsiu gyventi savarankiškai, gavau biologinę terapiją. Jos poveikis buvo stebuklingai greitas. Jaučiausi lyg ištraukęs laimingiausią loterijos bilietą: per du mėnesius išnyko žvynelinės bėrimas, kurio negalėjau įveikti 15 metų, dingo ir sąnarių skausmai. Neįgalus žmogus išgijo!"

Suserga ir vaikai, ir jauni žmonės

Anot medikų, tinkamai negydomas reumatoidinis artritas sveiką žmogų greitai paverčia neįgaliu. "Vis dar gajus mitas, kad reumatinės ligos - tai senų žmonių negalavimas, kai maudžia nugarą ar strėnas. Šia liga serga daug jaunų darbingų žmonių ir net vaikų. Reumatoidinis artritas - tai progresuojanti lėtinė autoimuninė liga, kuriai būdingas viso organizmo sąnarius išklojančio audinio uždegimas. Uždegimas sutrikdo sąnarių funkciją, sukelia skausmą, sustingimą ir patinimą. Ilgainiui liga sąlygoja negrįžtamus sąnario pakitimus ir sergančiojo neįgalumą, pažeidžia ir kitus žmogaus organus ir sistemas - plaučius, širdį, inkstus, akis, nervus",- sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų prof. Irena Butrimienė.

"Tai pati saugiausia valstybės investicija į savo žmones. Man nebereikia nei ligoninės, nei reabilitacijos, nei kitų vaistų, kuriuos anksčiau gerdavau saujomis",- džiaugiasi Bronius Šilius.


Pasak profesorės, ypač sunkiai sergantieji reumatinėmis ligomis jaučiasi rytais, kai per naktį sustingęs sąnarys tampa visiškai nelankstus ir ypač skausmingas. Sąnariai judinami ir mankštinami lėtai, dažnai toks apšilimas užtrunka net keletą valandų. Jei liga atsitraukia, gera savijauta žmogus džiaugiasi neilgai. Be tinkamų vaistų, reumatinę ligą išprovokuoja net paprasčiausia sloga.

Slaugyti pigiau nei gydyti?

Gydymas inovatyviais vaistais - biologinė terapija - metams kainuoja apie 30 tūkst. litų. Medicininė statistika skelbia, kad biologinę terapiją Lietuvoje gauna tik 310 kaulų-raumenų ligomis sergančių pacientų, arba tik 0,6 proc. visų sergančiųjų. Tuo tarpu Estijoje biologiniais vaistais gydomi 335 pacientai, o tai beveik trigubai daugiau nei mūsų šalyje lyginant pagal gyventojų skaičių. JAV ar Danijoje tokį gydymą gauna apie 30 proc. visų sergančiųjų. Pasak Lietuvos reaumatologų asociacijos pirmininko prof. Algirdo Venalio, finansavimą gydymui biologine terapija reikėtų padidinti bent dešimteriopai. "Nors gydymas brangus, jis atsieina gerokai pigiau nei slaugyti ir išlaikyti neįgaliu tapusį žmogų", - įsitikinęs profesorius.

Reumatinėmis ligomis sergančių vaikų labdaros ir paramos fondo vadovė Ramunė Saveljevienė lengvai suskaičiavo, kad gydyti brangiais vaistais pigiau nei slaugyti neįgalų žmogų. "Pavyzdžiui, negaudamas gydymo moderniais biologiniais preparatais vaikas ligoninėje vidutiniškai guli vienuolika kartų per metus. Kiekvienas toks gydymas ligoninėje valstybei kainuoja vidutiniškai 3,5 tūkst. litų. Su vaiku iki septynerių metų paprastai į ligoninę atvyksta ir vienas iš tėvų, kuris tuo metu nebegali dirbti. Vaikui tapus neįgaliu, dar reikėtų pridėti išmoką neįgaliajam ir išlaidas jo priežiūrai (apie 1000 litų per mėnesį), išlaidas vežimėliams ir ramentams bei išlaidas tėvų nedarbingumui apmokėti, jų darbdavių negautas pajamas, nesumokėtus mokesčius. Gausime solidžią sumą. Kad vaikas užaugęs galėtų save išlaikyti ir netaptų neįgaliuoju, kainuojančiu valstybei beprotiškus pinigus, per mėnesį vaistams, palyginti su visomis gydymo ir slaugos išlaidomis, reikia nedidelės sumos - maždaug 3000 litų", - sakė R. Saveljevienė.

Reumatine liga sergančią dukrą auginanti R. Saveljevienė pabrėžė, kad reikia nedelsiant spręsti dar vieną problemą. Mat pagal dabar galiojančią tvarką vos tik vaikas tampa pilnamečiu, gydymas biologine terapija yra nutraukiamas - jis įrašomas į bendrą šio gydymo laukiančių pacientų eilę ir jo sveikatos būklė smarkiai pablogėja.

Neseniai Seime į apvalaus stalo diskusiją "Kam slaugyti, jei galima gydyti" buvo sukviesti Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų specialistai, gydytojai bei pacientų organizacijų atstovai aptarti kaulų-raumenų sistemos ligomis sergančių žmonių gydymo aktualijas. Nutarta kurti Nacionalinę artrito programą, nes ilgalaikis veiksmų planas leistų sistemingai didinti lėšas šių ligų prevencijai, gydymui, medicininei reabilitacijai ir tokiu būdu išvengti ilgalaikio ligonių neįgalumo ir nedarbingumo.

INFORMACIJA

Reumatoidiniu artritu pasaulyje serga apie 1 proc. žmonių. Lietuvoje skaičiuojama apie 12-13 tūkst. sergančiųjų, o iš viso kaulų - raumenų ligomis serga net ketvirtis milijono žmonių.
Moterys serga dažniau nei vyrai. Šia liga dažniausiai susergama 35-45 metų amžiaus.
Tarp lėtinių ligų reumatoidinis artritas - labiausiai invalidizuojanti liga. Per 10 metų beveik pusė sergančiųjų tampa neįgaliais, iš jų nemažai lieka prikaustyti prie lovos ar vežimėlio.
Kaulų-raumenų ligos pažeidžia raumenis, sąnarius, sausgysles, raiščius, periferinius nervus, kraujagysles. Tai sukelia didelį skausmą ir funkcinius pažeidimus.
Net pusė nedarbingumo pažymų Lietuvoje išrašoma sergantiems kaulų-raumenų sistemos ligomis. Vidutinis reumatoidiniu artritu sergančių pacientų nedarbingumo dienų skaičius yra 31,9 dienos, kai vidutinis Lietuvos gyventojų nedarbingumas siekia 10,8 dienos.
Kaulų-raumenų ligomis sergančiųjų nedarbas per metus Lietuvai atsieina apie 1,8 mlrd. litų. Tai ne tik vaistai ar ligoninėje praleistos dienos, ligonių reabilitacija sanatorijose, bet ir pašalpos, neįgaliųjų slauga.

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder