Medų geriausiai rinktis pagal bitynų stovėjimo vietas ir patį bitininką. Jei bitininkas ar jo produktas nepatinka, jei abejojate medaus kokybe - geriau nepirkite. Kokia medaus kokybė - niekas geriau už kontroliuojančias maisto ir veterinarijos tarnybas, laboratorijas ar patį gamintoją nesupras.
O lietuviškas medus visas labai geras. Blogo medaus nebūna, būna tik klasifikuotas pagal švarumą.
Pavasarinis medus tirštesnis, vasarinis bėga truputį plonesne srovele. Kiekviena medaus rūšis skiriasi spalva, skoniu. Miško medus yra tamsesnis, su lipčiumi, pavasarinis, vasaros pradžios - šviesesnis, spygliuočių dar tamsesnis.
Pavasarinis gali susikristalizuoti per porą savaičių, o rudeninis, tamsesnis, - per porą mėnesių ar ilgiau. Jei medus laikomas šiltesnėje aplinkoje - mėnesiu kitu ilgiau gali išbūti skystas. Jei 11-17 laipsnių temperatūroje - kristalizuojasi daug greičiau.
Žiemos pradžioje medus gali dar būti skystas, paskui sukietėja. Jei žiemą medus iki pusės susikristalizavęs - gali būti, kad jis truputį atšilo. Geriausia medų laikyti 11-15 laipsnių temperatūroje.
Medaus paviršiuje susiformavęs baltas apnašas - į viršų sukilusi gliukozė. Toji gliukozė labai vertinga, ją siūloma nugraibyti ir duoti ligoniui, kad greičiau atsigautų, arba moterims, nes skatina odos regeneraciją, elastingumą.
Medus - ne vien vitaminų, mineralų šaltinis, bet ir priešnuodis, skatinąs kepenų veiklą, lėtai valąs organizmą. Jo reikėtų valgyti kiekvieną dieną.
Papasakojo Arvydas MAZIUKAS, bitininkas
Rašyti komentarą