Bakterijos ir antibiotikai: ir naudingi, ir pavojingi

Klinikinę medžiagą į šią didžiausią Klaipėdoje laboratoriją pristato Kretingos, Palangos, Gargždų, Šilutės, Skuodo ligoninės. Klinikinės medžiagos bandiniai - skrepliai, pūliai, šlapimas, žarnyno, gerklės mikroflora, taip pat ir aplinkos, maisto bandiniai - laboratorijon vežami per visą dieną. Visi 15 laboratorijos darbuotojų - mikrobiologai, laborantai - jau pasiruošę juos priimti ir pradėti keletą dienų truksiantį tyrimą. Kiekvienas čia atlieka savo vienodai svarbų vaidmenį. Bet kad pamatytum plika akimi nematomas, daugelį kartų net už eritrocitus mažesnes bakterijas ir jas identifikuotum - reikia įdėti daug kruopštaus ir atidaus darbo.

Tiriant maistą, paimamas tam tikras kiekis tiriamojo produkto. Jis atitinkamai apdorojamas, pasveriamas, užpilamas skiedikliu, įstatomas į homogenizatorių ir čia susmulkinamas. Šitaip apdorojus gaunama vienalytė homogeniška suspensija. Skiedžiama ne sykį, kad maisto liktų kuo mažiau, nes jei produktas bus labai užterštas, negalima bus suskaičiuoti bakterijų kolonijų kiekio.

Kiekvienam mikroorganizmui užauginti reikalingos skirtingos terpės, kurios paruošiamos laboratorijoje iš specialių miltelių. Homogenizuotas produktas užsėjamas ant tam tikros selektyvios terpės, kurioje sudarytos sąlygos bakterijoms užaugti. Jei jų skaičius bus didesnis, nei nustatyta normatyvais, tai reikš, jog maiste gali būti ir patogeninių mikroorganizmų.

Kvapas, forma, spalva - skirtingi

Steriliose terpėse pasėti mikroorganizmai auginami termostatuose. Po paros ar dviejų bus galima vertinti. Bet yra ir tokių bakterijų, kurioms užaugti reikia net penkių parų. Per šį laiką iš vienos bakterijos užauga visa jų kolonija.
Bakterijos dauginasi greit - kiekviena jų maždaug kas 20 minučių skyla į dvi - tad nenuostabu, kad jų prisigamina milijonai. Šios kolonijos plika akimi matomos terpėje kaip nedideli taškiukai.

Kai bakterijų kolonijos užauga, jos maža dalelė uždedama ant stikliuko, emulguojama, dažoma. Pro mikroskopą stebimi mikroorganizmai atrodo įspūdingai: raudoni arba mėlyni - spalva priklauso nuo bakterijų sugebėjimo sugerti dažus. Forma taip pat skirtinga - lazdelės, rutuliukai, grandinėlės, kitos panašios į vynuogių kekę ar žuvėdrą. Maža to - kai kurių bakterijų kolonijos terpėje gali skleisti malonų žemuoginio muilo, "diušės" kvapą, kai kurios gali gaminti gražų fluorescuojantį pigmentą... Įdomu - jei ligonis vartojęs daug nereikalingų antibiotikų - mikroorganizmų morfologija gali būti šiek tiek pakitusi.

Jei pro mikroskopą stebėtum gyvas, nedažytas bakterijas, - pamatytum, kaip įvairiai jos juda, sukasi apie savo ašį ir pan. Bakterijų vidinė struktūra nagrinėjama mokslinėse laboratorijoje su elektroninio mikroskopo pagalba.
Bet suskaičiuoti šias kolonijas - tai dar ne viskas. Laukia daug testų, kurie padės įsitikinti, ar rastos kolonijos sudarytos iš tų bakterijų, kurių yra ieškoma.
Išauginus bakterijas iš klinikinės ligonio medžiagos, reikia dar nustatyti jų jautrumą antibakteriniams preparatams - patikrinti, ar mikroorganizmas jautrus, ar atsparus konkrečiam antibiotikui.

"Nereikia pamiršti, kad žmogaus organizmo viduje ir ant odos paviršiaus gyvena daug naudingų mikroorganizmų. Jų neidentifikuojam, nes jie nėra kliniškai svarbūs, bet jų gausybėje mikrobiologas išskiria ligos sukėlėją. Štai gerklė - nešvariausia organizmo vieta, joje tarp daugybės įvairių mikroorganizmų mikrobiologas turi atrasti tą, kuris sukėlė, sakysim, tonzilitą", - pasakoja mikrobiologės.

Laboratorija patikima

Kad pavojingos bakterijos nepatektų į aplinką, mikrobiologijos laboratorijoje laikomasi ypatingų sąlygų. Jei tiriamas objektas labai užterštas, speciali darbo spinta - laminaras, kuriame oras sterilizuojamas HEPA filtrų pagalba, apsaugo ir tiriamąjį objektą nuo aplinkos mikroorganizmų, ir dirbantį žmogų. Baigus tyrimus biologinė medžiaga sudedama į garų sterilizatorių, kuriame sunaikinami visi mikroorganizmai. Lėkštelės išplaunamos, dvi valandas sterilizuojamos kaitros spintose. Viskas, žinoma, atliekama griežtai nustatyta eilės tvarka, laikantis procedūrinių reikalavimų.
Ar darbo aplinka saugi - kontroliuojama nuolatiniais oro, paviršių, prietaisų tyrimais.
Savo kompetenciją laboratorija patikrina dalyvaudama tarptautiniuose palyginamuosiuose tyrimuose. Užduotis įveikia, tad laboratorija patikima.

Būtina tobulinti antibiotikų vartojimo politiką

Mikrobiologės perspėja: susirgę gripu nepulkim vartoti antibiotikų, nes gripas yra virusinė infekcija ir antibiotikais neišgydoma. Be reikalo vartojamas antibiotikas sunaikins normalią organizmo mikroflorą, nualins imuninę sistemą. Kitas reikalas - kad įsivyravus virusinei infekcijai, organizmas nusilpsta, ir liga gali komplikuotis, suaktyvėjus organizme esančioms bakterijoms. Sakysim, tam tikras kiekis auksinių stafilokokų natūraliai gali gyventi nosies ertmėje, o kai jų, nusilpus organizmui prisidaugina, - atsiranda pavojinga infekcija. Pneumokokai, gyvenantys gerklėje, patekę į plaučius, sukels plaučių uždegimą. Šlapimo takų uždegimą gali sukelti čia atsidūrę žarnyno mikroorganizmai. Šioms ligoms gydyti būtina nustatyti konkretų mikroorganizmus veikiantį antibiotiką.

"Kai antibiotikai vartojami netinkamai, - perspėja mikrobiologės, - mikroorganizmai tampa atsparūs daugumai antibiotikų. Tai vadinamieji atsparūs antibiotikams bakterijų štamai. Išsivysčiusios šalys jau susirūpinusios šia pasauline problema - kuria ir tobulina antibiotikų vartojimo politiką, kad kuo mažiau į visuomenę būtų paleista rezistentiškų štamų, kurių paveikti antibiotikais gali nepavykti. Kad vaistinėj kada panorėjęs gali nusipirkti bet kokių antibiotikų - tai nusikaltimas. Jie gali sunaikinti normalią žarnyno, gerklės ir kitą mikroflorą. Tik gydytojas, žinantis ligos eigą ir tyrimų rezultatus, gali paskirti saugų antibiotiką, veikiantį konkretų ligos sukėlėją.

Farmacinės kompanijos, gaminančios antimikrobinius vaistus, iki šiol leido mums vienu žingsniu pirmauti prieš bakterinius patogenus, tačiau labai greita rezistentiškumo evoliucija verčia abejoti tolimesniu šios pergalės išlaikymu. Pranešimai, ateinantys iš kitų šalių apie išskirtus vankomicinui atsparius enterokokus, vidutiniškai atsparius glikopeptidams auksinius stafilokokus, turėtų priversti visuomenę iš naujo apsvarstyti gydymo antibiotikais galimybes netolimoje ateityje".