Atpažinkime organizmo signalus

Skrandžiui patinka treniruoti raumenys

Kartais, kai reikia nuspręsti ką nors svarbaus, problema tiesiogine žodžio prasme užgula skrandį. Tada suprantame, koks svarbus vaidmuo tenka šiam virškinimo organui. Skrandis greičiau atspindi psichinį krūvį, nes jį valdo vegetacinė nervų sistema, jis dirba nepriklausomai nuo sąmonės ir valios. Sunegalavus skrandžiui, sutrinka viso organizmo jėgainės veikla: jis kaupia maistą, jį perdirba, siunčia toliau, o skrandžio rūgštis nužudo ligų sukėlėjus. Anksčiau buvo manoma, kad didžiausią pavojų skrandžiui kelia stresas, šiandien pagrindine chroniško gastrito, opų ir vėžio kaltininke laikoma bakterija helicobacter pylori, kuria užsikrėtę yra didžioji dalis žmonių. Be to, skrandis jautriai reaguoja į nuskausminamuosius, jei jie geriami per dažnai arba didelėmis dozėmis.

Skrandžio veiklos sutrikimai paprastai būna nepavojingi, negalavimai greitai praeina. Susirūpinti reikėtų, jei dažnai graužia rėmuo, pavyzdžiui, padauginus alkoholio, parūkius ar aštriai pavalgius. Nepašalinus šių priežasčių, rėmuo gali tapti chroniškas, blogiausiu atveju - išsivystyti stemplės vėžys. Reikėtų atkreipti dėmesį į nuolatinį sunkumo jausmą, maudimą pakrūtinyje, apetito stoką ir šleikštulį. Šie simptomai rodo gastritą, opą arba kepenų ligą.

Kaip apsaugoti skrandį? Venkite streso, valgykite neskubėdami. Skrandžiui patinka daug balastinių medžiagų turintis maistas, apsaugantis nuo uždegimų. Valgykite, kas jums skanu, bet neapkraukite skrandžio per aštriu arba per riebiu maistu. Ir stiprinkite pilvo raumenis, tada skrandis negaluos rečiau.

Kepenys ilgisi pasninko

Kalbėdami apie svarbiausius vidaus organus, paprastai minime širdį, smegenis ir skrandį, o kepenis dažnai pamirštame. Panašiai ir su kepenų ligomis: iš pradžių jos pasireiškia taip nepastebimai, kad į jas ilgai nekreipiame dėmesio. O juk be kepenų išgyventume tik keletą valandų. Jos perdirba maisto medžiagas, šalina nuodus iš organizmo ir dalyvauja gaminant ir skaidant hormonus. Be to, jos gamina gyvybiškai svarbius baltymus kaip raudonąjį kraujo pigmentą hemoglobiną, taip pat albuminą bei kitas kraujo krešėjimui būtinas medžiagas. Visas šias gyvybiškai svarbias funkcijas kepenys gali atlikti, net jei dirba tik jų trečdalis - ši savybė yra naudinga sergantiesiems ciroze.

Kepenims kenkia alkoholis, riebalai, nuodai arba virusai (hepatitas), kurie paveikia medžiagų apykaitą: susidarę laisvieji radikalai naikina kepenų ląsteles. Todėl dėl alkoholio bei kaloringo ir riebaus maisto kepenys gali suriebėti. Papildomas pavojus gresia žmonėms, dirbantiems su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis.

Kepenų ligų simptomai būna neryškūs. Gydytojai sako, kad kepenų skausmas yra nuovargis. Ligoniai skundžiasi vangumu, apetito stoka arba pilvo pūtimu. Aiškesni simptomai yra odos ir akių pageltimas, niežulys, tamsi šlapimo ir šviesi išmatų spalva. Galimi kepenų cirozės požymiai yra darbingumo sumažėjimas, neatsparumas infekcijoms, nuovargis, svorio kritimas, niežulys ir polinkis kraujuoti. Neaiškus spaudimas po dešiniuoju šonkauliu gali atsirasti dėl kepenų suriebėjimo, tačiau tas maudimas juntamas tik kepenims padidėjus tiek, kad įsitempia ją supantis jungiamasis audinys. Pačių kepenų neskauda, nes jose nėra nervų.

Kaip apsaugoti kepenis? Pirmoji taisyklė - riboti kepenims kenkiančias medžiagas arba visai jų vengti! Alkoholiniais gėrimais reikėtų mėgautis saikingai: moterims per dieną išgerti ne daugiau kaip ketvirtį litro alaus arba aštuntadalį litro vyno. Sveikas neriebus maistas yra kepenų ligų profilaktikos priemonė. Taip pat naudinga pabadauti. Maisto produktus, kurie gali būti apipeliję, būtina išmesti. Vėžį sukeliančių nuodų pirmiausia susidaro ant riešutų, pistacijų ir migdolų. Maisto produktai, kuriuose gausu karčiųjų medžiagų, kaip artišokai arba ridikai, padeda geriau suvirškinti riebalus.

Žarnyną reikia skatinti

Žarnynas turi didžiulės reikšmės mūsų sveikatai, jo gleivinėje yra apie 70 proc. organizmo imuninių ląstelių. Jos atpažįsta pavojingus mikrobus ir juos nukenksmina. Taigi žarnynas ne tik aprūpina mus maisto medžiagomis ir šalina maisto likučius, bet ir yra susijęs su imunitetu. Sveikas žarnynas teigiamai veikia visą organizmą. Deja, jis yra neatsparus daugeliui ligų, kurios dažnai atpažįstamos vėlai. Kai kada, tarkime, žarnyno vėžio atveju, tai gali būti mirtinai pavojinga.

---

Kiekvienam yra tekę patirti žarnyno negalavimų, bet jie paprastai praeina savaime. Visiems pučia pilvą suvalgius sunkiai virškinamo maisto kaip ankštinių ar kopūstų. Tačiau už tariamai nepavojingų negalavimų gali slypėti rimtos ligos. Ankstyvosios stadijos vėžio simptomai taip pat yra nespecifiniai. Todėl žarnyno veiklos sutrikimams reikia skirti ypatingą dėmesį, jei šeimoje yra žmonių, sergančių žarnyno vėžiu arba turinčių polipų. Paveldėti galima ir polinkį į chronišką žarnyno gleivinės uždegimą (opinį kolitą) arba Krono ligą.

Žarnynas dirba nepastebimai, į jį atkreipiame dėmesį tik suviduriavę arba kai viduriai užkietėja, ima pūsti pilvą. Kreiptis į gydytoją paprastai neskubame. Todėl ligos tampa chroniškomis arba vėžys tiek progresuoja, kad jį išgydyti tampa beveik nebeįmanoma. Įspėjamieji signalai, kurių jokiu būdu negalima ignoruoti, yra kraujas išmatose, tuštinimosi pasikeitimai (kai viduriavimą keičia užkietėjimas arba atvirkščiai), svorio mažėjimas ir nesiliaujantis skausmas.

Kas apsaugo žarnyną? Balastinių medžiagų gausus maistas skatina žarnyną dirbti ir trumpina virškinimo laiką. Kad balastinės medžiagos galėtų išbrinkti, kasdien būtina išgerti mažiausia 1,5 l skysčių. Be to, žarnyną išjudina judėjimas, pavyzdžiui, kasdieninis pusvalandžio pasivaikščiojimas. JAV atlikti tyrimai rodo, kad ištvermę ugdantis sportas kaip bėgimas ar važinėjimas dviračiu gali perpus sumažinti žarnyno vėžio riziką. Jei mėgstate valgyti ant grotelių keptą mėsą, stenkitės, kad riebalai nelašėtų ant anglių, nes tada susidaro kancerogeninės medžiagos. Tačiau geriausia žarnyno vėžio profilaktika yra ankstyva diagnozė. Vėliausiai nuo 55 metų rekomenduojama kasmet tikrintis žarnyną.

Klubai turi būti liekni

Kadangi klubo sąnarys yra labai paslankus (koją galime kelti į priekį, atgal, į šoną), jis smarkiai dėvisi. Skausmingas sąnario kremzlių nusidėvėjimas vadinamas artroze. Bet pavojus klubams gali grėsti net tada, kai skausmo dar nejuntame, nes metams bėgant kaulai retėja ir didėja pavojus jiems lūžti, ypač trapiam šlaunikaulio kakleliui. Artrozės rizikos veiksnys yra antsvoris, o nepakankamas svoris didina osteoporozės pavojų. Sunkus fizinis darbas, taip pat judėjimo trūkumas didina abiejų ligų riziką. Kaulai retėja ir dėl estrogenų trūkumo po klimakso, taip pat kenkia nikotinas, medžiagų apykaitos sutrikimai ir ilgas gydymas kortizonu. Taip pat būtina pakankamai būti lauke.

Osteoporozė dažniausiai vystosi nepastebimai. Artrozei būdingi skausmai klubuose, sklindantys į sėdmenis, nugarą ir šlaunis bei klubo sąnario judrumo sumažėjimas.

Kaip apsaugoti klubikaulį? Nuo senatvinės artrozės stebuklingų vaistų nėra. Sportas ir normalus svoris didina šansus jos išvengti. Osteoporozės rizika pirmiausia priklauso nuo to, kiek kalcio gaudavome jaunystėje. Tačiau ir vėliau galime didinti kaulų stabilumą. Sportas ir pakankamas kalcio bei vitamino D kiekis mažina lūžių riziką. Kalcio gausu pieno produktuose, žaliose daržovėse, mineraliniame vandenyje. Vitaminą D organizmas gamina dienos šviesoje (idealu 30 min. kasdien), jo yra riebioje jūros žuvyje. Patartina saikingai mėgautis maistu, kuriame gausu fosfatų (kava, kola ir greitai paruošiamu maistu), nes jis neleidžia kalciui patekti į kaulus.

Raumenys turi dirbti

Treniruotis reikia tiems, kas nori užsiauginti bicepsus ir tricepsus? Netiesa. Bet koks judėjimas, t. y. raumenų veikla stabdo mūsų kūno senėjimo procesus. Tarkime, reguliariai sportuodami gerokai sumažinsime senatvinės silpnaprotystės riziką. Kas nejuda, sunaudoja mažai gliukozės, nes raumenims "kuro" reikia tik tada, kai jie dirba. Jei ne, gliukozė lieka kraujyje ir ilgainiui gali išsivystyti diabetas. Be to, gliukozės perteklius virsta riebalų sluoksniu. Judėjimo trūkumas didina ir lipidų kiekį kraujyje, arterijose atsiranda pavojingų nuosėdų, galinčių sukelti širdies infarktą ir insultą. Be to, tinkamai nebesuskaidomas streso hormonas kortizolis, o jis kenkia kraujagyslėms. Dėl fizinio neveiklumo raumenys gamina mažiau priešuždegiminio mediatoriaus interleukino 6, todėl padidėja tokių uždegiminių ligų kaip reumatas tikimybė. Raumenims nedirbant, palaipsniui silpsta imuninė sistema, persišaldymo ligos lengviau virsta chroniškais bronchitais. Be to, judėjimo stoka yra pagrindinė nugaros skausmų priežastis.

Organizmo signalai yra aiškūs: greitas nuovargis nuo mažiausio fizinio krūvio kaip kopimas laiptais rodo, kokie silpni yra raumenys. Kas apsaugo raumenis? Mažiausia judėjimo dozė yra dvi valandos per savaitę, padalintos keturioms dienoms. Naudingos ir tikslingos raumenų treniruotės, pavyzdžiui, pratimai nugarai, jėgos treniruotės arba joga. Ypač svarbu išjudinti giliuosius nugaros raumenis, kuriuos jaučiame, kai sėdime sukryžiavę kojas ir tiesiame rankas aukštyn.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"