Ašaros reiškia ne tik emocijas

Išsivysto dėl kelių priežasčių

Gydytoja oftalmologė Dalia Buragienė sako, jog senstant akys sausėja savaime, todėl sausų akių sindromo simptomais – akių paraudimu, ašarojimu, graužimu, deginimu, sausumu, braižymu, tarsi akyje būtų svetimkūnis, bei skausmu – dažniausia skundžiasi 40-mečiai ir vyresni bei kas trečia moteris. Hormonų pokyčiai – nėštumas, menstruacijos, kūdikio žindymas, menopauzė – didina šią riziką.

„Sausų akių sindromas diagnozuojamas tada, kai ašarų liaukos gamina mažiau ašarų ar sutrinka tam tikrų ašarų plėvelės komponentų pusiausvyra, – aiškina gydytoja. – Tuomet gali nukentėti apsauginės ašarų plėvelės vientisumas, atsirasti akių dirginimas, pablogėti rega. Negydant sausų akių sindromo, gali būti pakenkti akies audiniai, atsirasti drumsčių ragenoje, kilti grėsmė regėjimui“.

Liga dažniau grūmoja ir tiems, kurie praleidžia visą dieną biure, kur žiemą oras dėl šildymo, o vasarą – dėl kondicionavimo yra labai sausas. Sausų akių sindromas dažniau gresia vartojantiems medikamentus, mažinančius ašarų gamybą – kontraceptikus, raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Įtakos turi ir prasta mityba, dieta.

Sausų akių sindromas neretai vargina dirbančius su rūkančiaisiais, ilgai praleidžiančius prie vairo, daug skaitančius. „Dažniausiai akių sausumą sukelia ne viena, o keletas priežasčių“, – sako medikė ir patvirtina, kad beveik kiekvienas gali save priskirti save rizikos grupei.

Ašara – ne tik sūrus vandenėlis

Anot gydytojos oftalmologės D. Buragienės, kad nevargintų sausų akių simptomai, ragena turi būti padengta vientisa ašarų plėvele, susidedančia iš riebalinio, vandeninio bei gleivinio sluoksnių. „Ašaros, kuriose plūduriuoja daug įvairių mineralinių medžiagų, baltymų, fermentų, imunoglobulinų, citokinų, yra būtinos – jos ne tik drėkina ir sutepa akį, bet ir išplauna į ją pakliūvančius nešvarumus, svarbiausia – sudaro sąlygas gerai matyti, t. y. maitina, saugo ir lygina rageną. Pakitus bent vienam iš šių sluoksnių, gali atsirasti sausos akies simptomų“, – teigia gydytoja.

Anksčiau manyta, kad liga vystosi, kai gaminama per mažai ašarų, tačiau tyrimai atskleidė, jog sausų akių sindromas gali vystytis ir tada, kai pažeidžiamas giliausiai esantis gleivinės sluoksnis, nors ašarų liaukos ir funkcionuoja normaliai. „Tokia būklė dažnai pasitaiko, kai naudojami kontaktiniai lęšiai“, – sako gydytoja.

Kitiems gali sutrikti riebalinis ašarų sluoksnis, todėl išgaruoja daugiau ašarų, nors jų gaminama pakankamai.

---

Blogiausia tai, jog žmogus ne iš karto gali pasakyti, kad jo akys yra išsausėjusios. Dažnai ligoniai jaučia, lyg kas nors būtų į akis pripylęs smėlio, lyg kokį nors svetimkūnį.

„Net ir tuomet, kai akys atrodo sveikos, neskausmingos, reikia nepatingėti nors kartą per metus apsilankyti poliklinikoje“, – pataria gydytoja.

Vien drėkinti nepakanka

Ašarų plėvelė po kiekvieno mirksnio atsinaujina. Vidutiniškai žmogus sumirksi 22 kartus per minutę, tačiau įtemptai dirbant, ypač kai darbo objektas yra arti akių, mirkčiojama dvigubai rečiau. Tada akies paviršius greičiau išdžiūva, o akys – pavargsta.

Oftalmologė primena, kad vien akių drėkinimas medikamentais nepadės, jei numosite į kitus akių sveikatos pagalbininkus.

Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių teigiamos įtakos mūsų akims – sveika mityba. „Ji padeda palaikyti sveikus akies audinius ir ląsteles, – pasakoja gydytoja. – Vieni svarbiausių mūsų akims yra vitaminai antioksidantai A, C ir E. Jų yra įvairiose daržovėse ir vaisiuose: apelsinuose, kiviuose, greipfrutuose, džiovintuose abrikosuose, žaliuosiuose žirneliuose, Briuselio kopūstuose, taip pat riešutuose, kiaušiniuose, pieno produktuose. Akių sveikatai svarbių antioksidantų, vadinamųjų karotinoidų – liuteino ir zeaksantino, rasite šviežiose daržovėse ir vaisiuose: liuteino – geltonuosiuose pipiruose, mėlynėse, manguose, špinatuose, brokoliuose; zeaksantino – brokoliuose, kukurūzuose, salotose, špinatuose, mandarinuose, apelsinuose, kiaušinio trynyje“.

Mėlynės naudingos

Vasarą gydytoja pataria valgyti kuo daugiau uogų, o ypač mėlynių. Šiose uogose yra pačių stipriausių gamtoje randamų antioksidantų. Uogose esančios medžiagos naudingos norint sumažinti akių nuovargį, pagerinti matymą tamsoje.

Akių sveikatai svarbūs ir mikroelementai – selenas, cinkas bei varis. Kartu su vitaminu C minėtieji mikroelementai padeda imuninei sistemai saugoti akis nuo infekcijų. „Nepamirškime, jog nustatytos vitaminų paros normos nereiškia, kad būtent tiek reikia suvartoti jų maisto papildų pavidalu. Vitaminų vartoti reikia tik tuomet, kai yra jų trūkumo požymių“, – sako gydytoja.