Ankantys pacientai liko be vaistų

Sergantiesiems eksudacine amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) pažeidžiama centrinė tinklainės sritis (geltonoji dėmė), kuri atsakinga už vaizdo matymą centre. Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos eksudacinės formos pacientams, kuriems nustatoma slaptoji neovaskuliarizacija, laiku nepradėjus reikiamo gydymo, gresia apakimas. Paprastai ši ligos forma gydoma 3-5 mėnesius leidžiant vaistų injekcijas. Vėliau paciento regos aštrumas tiriamas kas mėnesį. Gydymas atnaujinamas, jei tyrimų metu nustatoma, kad dėl eksudacinės AGDD sumažėjo regos aštrumas. Vaistai šiai ligai gydyti perkami centralizuotu būdu.

„Esame valdininkų įvaryti į kampą, nes nuo kovo mėnesio likome be vaistų. Pikčiausia, kad pacientai praranda regėjimą dėl kažkieno aplaidumo“, – teigia Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacijos prezidentė Dalia Marija Žižliauskienė. Asociacijos prezidentė kovo 29 d. tiesiogiai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą, prašydama spręsti susidariusią situaciją, po dviejų savaičių parašė raštišką užklausimą, tačiau oficialaus atsakymo dar nesulaukė. „Buvome informuoti, kad vaistams nupirkti reikia skelbti naują viešąjį konkursą, kurio procedūros gali užtrukti keletą mėnesių. Gydytojai ne tik nebegali užtikrinti gydymo tęstinumo, bet jie negali pradėti būtino gydymo naujiems pacientams. Mums svarbi kiekviena praleista diena, nes ji gali lemti regėjimo netekimą. Man skambina pacientai ir klausia kodėl nebėra gydymo. Jiems sunku patikėti, kad tokia situacija apskritai galima“, – piktinasi D. M. Žižliauskienė. Pasak jos, taip pažeidžiamos pacientų teisės, nes pradėjus gydymą neužtikrinamas jo tęstinumas.

Nuo kovo mėnesio amžine geltonosios dėmės degeneracija sergančių pacientų gydymas nutrauktas vienintelėse gydymą tokiems ligoniams teikiančiose klinikose: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose.

„Visą balandžio mėnesį neturime centralizuotai perkamų vaistų AGDD gydymui, ranimizumabo injekcijos į stiklakūnį turi būti atliekamos kas mėnesį. Vaistas slopina naujadarinių kraujagyslių augimą akyje. Jei gydymas nepradedamas laiku ar nutrūksta, šios kraujagyslės augimas progresuoja, iš jų eksuduoja, jos gali plyšti ir prikraujuoti į akį, vėliau jos randėja, todėl prarandamas centrinis matymas ar visiškai apankama. Šie pokyčiai negrįžtami ir pavėlavus gydymas jau neefektyvus“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų docentė Jūratė Balčiūnienė.

Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacijos vadovės D. M. Žižliauskienės teigimu, ši situacija susidarė dėl išvešėjusios biurokratijos atsakingose institucijose: „Nesuprantu kaip atsitiko, kad 2012 metais vaistų pirkimas vėlavo ir buvo nupirkta tik 7 mėnesiams vietoje 12 mėnesių. Apie besibaigiančius vaistus Valstybinė ligonių kasa buvo informuota dar metų pradžioje, tačiau susizgribo klausimą spręsti tik tada, kai vaistų pritrūko. Tada vyko svarstymai, patvirtinta, kad vaistus pirks, tačiau neaišku nei kiek, nei kada. Buvo rengiami kažkokie dokumentai, renkami duomenys, organizuojami posėdžiai. Bet tai tik žodžiai, o vaisto mums reikėjo jau vakar“, – sako D. M. Žižliauskienė,-„Norime atkreipti dėmesį, jog gydymo nutraukimas pažeidžia patvirtintus gydymo standartus ir pacientai neišvengia skaudžių pasekmių – jiems gresia regėjimo netekimas, taip pat ligos gydymas ateityje tampa labiau komplikuotas. Be to, pacientų registracija gydymo procedūroms vykdoma prieš kelis mėnesius. Pacientams atvykus iš kitų miestų yra itin skaudu sužinoti, kad vaistai pasibaigė ir gydymo kurso tęsti nėra galimybės“.

Apie amžinę geltonosios dėmės degeneraciją

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas, kuomet geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės ir ima silpti centrinis regėjimas.

Tai viena dažniausių aklumo priežasčių.. Manoma, kad Lietuvoje toli pažengusia AGDD forma sergančiųjų yra apie 30 tūkst. ir kasmet jų padaugėja nuo 2 iki 3 tūkstančių. Apie 85 proc. AGDD atvejų sudaro vadinamoji sausoji forma – ji neturi gydymo, akių gydytojai rekomenduoja tik profilaktiką. Tarp sausąja forma sergančių ligonių didesnė dalis neturi regėjimo sutrikimų, tačiau pažengusios ligos stadijoje išsivysto atrofija ir ženkliai pablogėja regėjimas. Kita AGDD forma – eksudacinė, dėl jos regėjimą praranda nuo 80 iki 90 proc. AGDD ligonių. Eksudacinė amžinės geltonosios dėmės degeneracijos forma sudaro apytiksliai 10 proc. AGDD atvejų. Dažnas net nepastebi, jog serga eksudacine AGDD, kol nepradeda matyti banguotų linijų, tamsių dėmių ar kitų pokyčių savo regėjime. Susirgus šia ligos forma, regėjimą išsaugoti galima tik laiku pradėjus efektyvų ir saugų gydymą.