Alkoholio surogatai – baisiau už kelių „erelius“

Visoje Europoje plačiai nuskambėjo istorija Čekijoje, kur apsinuodiję metanoliu mirė 23 žmonės, o dar 35 buvo paguldyti į ligonines. Lietuvoje nuo nesaikingo alkoholio vartojimo ir jo surogatų kasdien miršta 2-3 žmonės, nepalyginamai daugiau nei žūva keliuose. Tačiau ne tik pas „bobutes“, bet ir kioskuose bei parduotuvėse vis dar galima laisvai ir nebrangiai įsigyti pačių pavojingiausių sveikatai priemonių, turinčių alkoholio. Jos gali būti parduodamos ištisą parą ir net nepilnamečiams.

Alkoholio surogatai sėja mirtį

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 metais Lietuvoje nuo alkoholio mirė 927 žmonės, 308 iš jų – būtent nuo apsinuodijimo. Nors tokios statistikos niekas neveda, tačiau specialistams nekyla abejonių, kad didelė dalis šių mirčių – būtent alkoholio surogatų bei ne gėrimui skirtų priemonių vartojimo pasekmė.

Palyginimui: tais pačiais 2011 metais Lietuvos keliuose žuvo 297 žmonės.

Paradoksalu, bet kovojant su „kelių ereliais“, didelis dėmesys skiriamas automobilių techninės būklės gerinimui, nes būtent techniškai netvarkingi automobiliai pridaro daugiausia problemų.

Kovoje su alkoholio pasekmėmis algiamasi atvirkščiai – ribojamas oficialiai parduodamo alkoholio prieinamumas, kas tik dar parankiau odekolonais ir kitomis priemonėmis prekiaujantiems kioskams bei parduotuvėms.

Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjos Sigitos Goštautaitės, į jos vadovaujamą skyrių kasdien papuola alkoholiu ar jo pakaitalais apsinuodiję žmonės.

„Alkoholiu apsinuodiję žmonės sudaro daugiau nei pusę Ūmių apsinuodijimų skyriaus pacientų. Apsinuodijimo surogatais atvejų pastaruoju metu mažiau, tačiau gali būti, kad jie iki mūsų tiesiog neatvažiuoja, o miršta vietoje. Bet abejonių nekelia tai, kad didelė atvykstančiųjų dalis vartoja ne kokybišką alkoholį, bet jo pakaitalus“, - pasakoja pašnekovė.

Gali apsinuodyti bet kas

Alkoholio surogatais praktiškai gali apsinuodyti bet kuris žmogus, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties.

„Čekijoje gėrimai buvo pirkti oficialiose parduotuvėse. Kas gali garantuoti, kad ir pas mus taip negali atsitikti. Žinoma, didesnė tikimybė juo apsinuodyti perkant gėrimus neoficialiai – pas bobutę, „gerą pažįstamą“ mažesnėmis kainomis ar kitur“, - sako Vilniaus Universiteto Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.

Metanolis yra gerokai pigesnis už „tikriems“ gėrimams naudojamą etanolį, jis kartais įeina į langų plovimo skystį, kitas buities valymo priemones. Jį išgryninus, gal net patys to neįtardami, pilstuko pardavėjai metanolį naudoja pigiems svaigiesiems gėrimams gaminti.

„Gali būti, kad mirčių nuo apsinuodijimo alkoholio surogatais, kuriuose yra metanolio, yra ir daugiau nei manoma. Problema tokia, kad apsinuodijimą metanoliu sunku nustatyti, jis panašus į kitus apsinuodijimus, o Lietuvoje tikslius tyrimus galima atlikti daugiau teoriškai, juos reikia specialiai užsakyti, tad dažnai priežastis nurodoma, kaip neaiškios kilmės apsinuodijimas“, - pasakoja Vilniaus Universiteto Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.

Pasak S.Goštautaitės, ne specialistas sunkiai nustatys kokį gėrimą jis geria, pagamintą metilo ar etilo alkoholio pagrindu, mat jų poveikiai pradžioje panašūs. Metilo alkoholiui būdingos komplikacijos, pavyzdžiui regėjimo sutrikimas, gali pasireikšti tik kitą dieną. Tačiau tada jau gali būti per vėlu gelbėti žmogų.

Beje, metanoliu gali apsinuodyti ne tik klastotes ar neaiškius alkoholinius gėrimus geriantys žmonės, bet ir taip vadinamos „samanės“ vartotojai.

„Ne veltui žemaičiai turi patarlę: nelak pirmų lašų, akys išvarvės. Metanolis išsiskiria greičiau nei etanolis, tad ir naminėje dagtinėje gali atsirasti metanolio. Norint pagaminti kokybišką gėrimą reikia labai gerų įgūdžių“, - tvirtina R.Badaras.

Taip pat nežinia iš ko ir kokiomis higienos sąlygomis samagonas būna pagamintas. Štai Raseinių rajone pareigūnai nesenai aptiko „bravorą“, kuriame šis gėrimas buvo gaminamas iš gyvulių dvėselienos.

„Perkantys naminę degtinę žmonės tikrai turėtų susimąstyti apie pavojų sveikatai. Pareigūnų aptinkamuose bravoruose labai dažnai nesilaikoma jokių higienos reikalavimų, vanduo degtinei imamas iš upelių, upių. Tikrai nenustebčiau sužinojęs, kad patys degtindariai prekybai gaminamo samagono net negeria, juk jis pavojingas sveikatai“, - sako Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.

Kosmetikos priemonės skirtos gerti

Dar viena didelė problema – įvairūs odekolonai, burnos skalavimo skysčiai, kitos higienos priemonės, naudojamos vietoje įprasto alkoholio. Specialistų teigimu, kai kurios jų net gaminamos taip, kad pagal skonio savybes būtų tinkamos naudoti ne pagal paskirtį, bet kaip alkoholiniai gėrimai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skaičiiavimais, net 7 proc. visos alkoholio rinkos Lietuvoje sudaro kosmetinių gaminių vartojimas ne pagal paskirtį. Didėjantį šių kosmetinių produktų importą į Lietuvą jau pastebėjo ir mokesčių inspekcija: per septynerius metus burnos skalavimo skysčio importas iš Lenkijos padidėjo 8 kartus.

„Dažniausiai kosmetines priemones geria asocialūs žmonės, nors susivilioja ir kiti finansinių nepriteklių kamuojami asmenys. Tačiau jų gamybai, be etilo alkoholio, naudojamas kenksmingas izopropilas, ilgainiui pažeidžiantis centrinę nervų sistemą, sukeliantis virškinimo trakto sutrikimus. Tačiau žmogus juk to nežino – kvepia taip pat ir skonis panašus į tradicinių alkoholinių gėrimų“, - sako R.Badaras.

Kosmetinių priemonių, kaip gėrimų, populiarumas nulemtas ne tik dėl patrauklios kainos. 250 gramų lenkiško kosmetinio spirito (60 proc.) buteliukas kainuoja vos 2,5 lito. Šiuos gėrimus, skirtingai nei alkoholį, galima pardavinėti visą parą, šalia mokyklų, juos gali pirkti nepilnamečiai.

Nors kaip tradicinį gėrimą dauguma žino odekoloną „Troinoj“, pastaraisiais metais šių svaigalų rinkoje neabejotini lyderiai – lenkai, pateikiantys geresnių skoninių savybių kosmetines priemones.

R.Badaro įsitikinimu, vienintelis būdas kovoti su tokiais gėrimais – reguliuoti jų kainas. „Žmogus dabar skaičiuoja – vietoje butelio degtinės jis gali nusipirkti dešimt buteliukų odekolono. Jis jį ir renkasi. Jei kainų santykis būtų kitoks, jis greičiausiai pirktų normalų gėrimą. Ne tik jam pačiam būtų geriau, bet ir visuomenei. Žinoma, besaikis alkoholio vartojimas apskritai yra blogai, bet normalūs gėrimai padaro nepalyginamai mažesnę žalė, nei odekolonai, tad ir mokesčių mokėtojams tai kainuotų mažiau“, - svarsto specialistas.

Alkoholis – šešėlinės rinkos maitintojas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, šalyje šešėlinė ekonomika siekia 26 proc. Didžiausią ekonomikos šešėlio dalį, apie 35 proc., sudaro cigarečių, alkoholio, degalų ar kitų prekių kontrabanda. Instituto tyrimo duomenimis, dėl stipriųjų alkoholinių gėrimų šešėlio į valstybės biudžetą per šiuos metus nebus surinkta 410 mln. litų akcizo. Spėjama, kad neapmokestinti alkoholiniai gėrimai sudaro apie 36 proc. visos alkoholio rinkos.

Alkoholio rinkoje ir kosmetinės priemonės

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) skaičiuoja, kad 7 proc. visos alkoholio rinkos Lietuvoje sudaro kosmetinių gaminių vartojimas ne pagal paskirtį. LLRI skelbia, kad 200-250 ml odekolono ar burnos skalavimo skysčio galima įsigyti už 2-3,5 lito. Didėjantį šių kosmetinių produktų importą į Lietuvą jau pastebėjo ir mokesčių inspekcija: per septynerius metus burnos skalavimo skysčio importas iš Lenkijos padidėjo 8 kartus. Tarp dažniausiai vietoj alkoholio vartojamų kosmetinių priemonių priskiriamas kosmetinis spiritas, 56 proc. alkoholio turintis lenkiškas burnos skalavimo skystis ir odekolonas „Troinoj“.

Samagonas iš dvėselienos

Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai š.m. rugsėjo mėnesį Raseinių rajone aptiko naminės degtinės varyklą, kurioje ji buvo gaminama iš pūvančios dvėselienos pagaminto raugo. Manoma, kad šis gėrimas buvo realizuojamas ne tik Raseinių, bet kaimyniniuose rajonuose. Atvykus pareigūnams, pirmo varymo naminės degtinės rasta apie 500 litrų. Netoliese rasta talpa su tona raugo.

Čekijos ir Lietuvos akcizų palyginimas (istoriškai)

Tiek Lietuvoje, tiek Čekijoje, akcizai legaliam alkoholiui pastaraisiais metais buvo didinti du kartus, paskutinį kartą abejose šalyse - krizės metu (Lietuvoje - gerokai daugiau). Čekijoje akcizų lygis buvo aukštas jau ilgesnį laiką, kas tikėtina leido įsigalėti nelegaliai produkcijai. Be to, Čekija taiko lengvatinį akcizo tarifą smulkiems namudiniams spiritinių gėrimų gamintojams - tai dar labiau apsunkina spiritinių gėrimų kokybės kontrolę.