Vydmantiškių pora siekia susigrąžinti sūnų

Išplėšė iš motinos glėbio

„Įsiveržė į mūsų namus su policija, prokurore ir per 30 sekundžių iš motinos glėbio išplėšė sūnų. Sakė gavę anonimo skundą, kad Dainora 2 kartus sudavė vaikui diržu per užpakalį. Išnagrinėję bylą, nuteisė ją 6 mėnesiams, nors nebuvo konkrečių įrodymų. Bausmės vykdymas buvo atidėtas 1-eriems metams, bet motina visą tą laiką atskirta nuo vaiko, o aš, atseit, viską mačiau ir neuždraudžiau jai smurtauti prieš sūnų“, – redakcijai šeimos bėdą išklojo R. Kukys.

Jo žodžiais, prokuratūra kaltinime nenurodė jokių aplinkybių, kada motina sudavė diržu ir ar kas nors tai matė. Vaiko teisių specialistai rėmėsi tik vaiko ikiteisminio tyrimo metu duotais prieštaringais parodymais. „Ką gali pasakyti 4-erių metų vaikas, išsigandęs ir pasimetęs, svetimoje aplinkoje, jei jį provokuoja žodžiais – taip ar ne“, – piktinosi tėvas.

Vaikas nuo jo paėmimo ligi šiol gyvena Kretingos socialinių paslaugų centre.

Aukštesnė instancija – Klaipėdos apygardos teismas – panaikino Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimą, ir D. Bendikienė buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veiklos mažareikšmiškumo, – baudžiamoji byla šią liepą buvo nutraukta.

Siekia priteisti už vaiko išlaikymą

Tačiau Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius rugpjūčio 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams pateikė ieškinį dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo ir sūnaus išlaikymo iš tėvų priteisimo valstybei, kas mėnesį iš R. Kukio išskaičiuojant po 200, o iš D. Bendikienės – po 50 eurų.

R. Kukys yra darbingas, tačiau šiuo metu niekur nedirba, o D. Bendikienė yra neįgali.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba motyvuoja, kad pora nuo 2012-ųjų buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių bei tėvystės įgūdžių ir atsakomybės stokos, – jiems buvo teikiamos socialinės pagalbos į namus paslaugos.

Todėl dabar mažamečio tėvai sakė dedą visas pastangas, kad teismui įrodytų, jog savo vaiką myli ir nori susigrąžinti atgal. Jie sakė ėję pas Vydmantų seniūną Rimvydą Šakinį ir turį jo surašytą teigiamą šeimos charakteristiką, kreipėsi į rajono administracijos direktorių Virginijų Domarką, kuris juos taip pat palaiko.

„Penkerius metus vaikas gyveno su mumis ir niekam neužkliuvome. Dabar pareini namo – jie tušti, vaiko nebėra. Vaikas lankė darželį, su kaimynais gražiuoju sutariame. Dabar ieškome sodybos, gal kas nors pasiūlytų ją prižiūrėti“, – kalbėjo ašaras braukdama motina.

Išgyvenę pragarus žemėje

Pašnekovai neslėpė praeityje savo gyvenimus buvus audringus: iš Dainoros jau anksčiau buvo atimti 3 vaikai, o Ričardas 18 metų praleido kalėjime, antstoliams jis skolingas 158 tūkst. eurų.

„Bet tai – mūsų jaunystės klaidos. Aš atsėdėjau ir jau septintus metus stojuosi ant kojų. Mums gimė bendras vaikelis, kurį, savo gyvenimuose praėję pragarus, labai mylime. Padėkit atsitiesti, palaikykit morališkai, o ne vėl murdykit į dugną. Aš neprašau valstybės pinigų, – jų pats užsidirbu ir savo jėgomis bandau kurtis gyvenimą, turėti šeimą, auginti vaiką“, – pagalbos šaukėsi vyras.

Jis neslėpė, jog jų situaciją apsunkina tai, kad jis oficialiai nedirba ir neva neturi lėšų šeimai išlaikyti. „Dirbu nelegaliai statybose, kertu mišką. O kaip aš galiu oficialiai dirbti, jei antstoliai tuoj viską atima. Buvau įsidarbinęs „Akmenoj“, ir žinot, kiek beliko iš algos – 29 eurai“, – išrėžė karčią teisybę.

Ričardas sakė, jog dėl to, kad atėmė jo vaiką, kviečiamas į socialines institucijas, esąs piktas ir to neslepia. „Pabūkit mano vietoj ir suprasit, kad išlikti ramiam neįmanoma“, – tvirtino jis.

Institucijos turi padėti

Vydmantų seniūnas R. Šakinis sakė, jog ne kartą buvo poros namuose ir nematąs priežasčių, dėl ko vaikas negalėtų ten gyventi. „Svarbiausia yra tėvų meilė, o institucijos turėtų susitelkti ir padėti žmonėms, jei jie kažko nemoka, o ne jėga išvežti vaiką į valdiškus namus. Grąžinkit vaiką, juk motinos kaltė dėl smurto neįrodyta, ir, jei šeima nesistengs, kad vaikui būtų saugu, tada atimkit jį. Dabar gi, atrodo, kad Vaiko teisės stebi, kontroliuoja tą šeimą ir renka neigiamus duomenis ligi teismo“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė seniūnas, patikindamas, jog vydmantiškių nusiskundimų dėl šios šeimos nėra girdėjęs.

R. Šakinio žodžiais, sutuoktinių gyvenimo sąlygas įvertinti buvo atvykusi Savivaldybės socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vadovė Danutė Blagnienė: „Apžiūrėjo patalpas: neva nėra sienos, kuri atskirtų tėvų ir vaiko erdvę, namuose gyvena 2 šunys. Pradėjo kabinėtis – jei netinka, sakau, duokit socialinį būstą šeimai ir sudarykit sąlygas vaikui gyventi su tėvais.“

Ragino pasimokyti iš klaidos

Administracijos direktorius V. Domarkas mano, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai pirmiausia reikėtų pasimokyti iš klaidos, kai iš jokūbaviškių šeimos nepagrįstai buvo paimti 2 vaikai, o vėliau sugrąžinti šeimai.

Jis sakė jau pusę metų bendraujantis su R. Kukio ir D. Bendikienės šeima: patarė jiems susitvarkyti buitį, o vyrui įsigyti verslo liudijimą ir dirbti oficialiai, taip pat – šeimai lankyti privalomus mokymus.

„Seniūnas atvežė nuotraukų – matosi, jog namai aptvarkyti. Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje yra gerokai blogesnių situacijų, tik jos neužkliūva. Tėvai tą vaiką myli, ir, matant, kaip jiedu išgyvena, pačiam skauda širdį“, – neslėpė V. Domarkas.

Už vaikus – kaip vilkė

Kretingos socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja Virginija Narbutienė sakė, jog teisme taip pat paliudytų, kaip Dainora myli savo vaiką: „Neatsimenu nė vieno atvejo, kad motina šitaip lankytų vaiką. Ateina kasdien, atneša, ką turi ir ką išgali – ne tik mažamečiui, bet ir kitam mūsų įstaigoje gyvenančiam sūnui, kuris šiemet jau bus pilnametis.“

V. Narbutienė sakė atsimenanti situaciją, kai iš Dainoros buvo atplėšta jos mažametė duktė – motina puolė kaip vilkė. Mergaitę dabar globoja jos močiutė, dar kitas brolis taip pat gyvena pas globėjus.

R. Kukys, jos žodžiais, berniuką lanko rečiau, susitikęs su socialiniais darbuotojais pratrūksta pykčiu, tampa agresyvus. Jo agresijos protrūkį nufilmavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, yra tekę kviesti policiją.

Atsakomybė tektų tarnybai

„Berniukas labai nori grįžti pas tėvus, kasdien apie tai kalba ir laukia, bet nuspręs teismas. Sukasi užburtas ratas: tėvas negali oficialiai dirbti ir įrodyti, kad uždirba pinigų šeimai išlaikyti. Siūlėme jiems pasieškoti išsinuomoti geresnį būstą. Antra vertus, kas prisiimtų atsakomybę, jei toje šeimoje vaikui kas nors atsitiktų, – visuomenė kaltintų tarnybą“, – kalbėjo V. Narbutienė.

Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kretingos skyriaus vadovė Aušra Margevičienė sakė komentuoti situacijos negalinti, o atstovė ryšiams su visuomene Vaiva Arnašė, kol neįvyko teismas, nuo komentarų taip pat susilaikė.

V. Arnašės žiniomis, Kretingos rajone per pirmąjį šių metų pusmetį iš tėvų buvo paimtas 1 vaikas ir jam nustatyta laikinoji globa. O vien per rugpjūčio mėnesį Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone specialistai iš nesaugios aplinkos paėmė 9 vaikus: tėvams buvo grąžinti 6 vaikai, o 3 vaikams teismo leidimu buvo nustatyta laikinoji globa.

Per 2017-uosius metus iš nesaugios aplinkos buvo paimti 23 vaikai. Tėvams iš laikinosios globos grąžinta 12-ka vaikų. Tėvų valdžia teismo sprendimu buvo apribota dėl 7 vaikų.

Nuo praėjusių metų iki dabar dar vyksta 2 bylų nagrinėjimai teisme. Laikinoji globa tęsiama 2 vaikams.

524 tiek vaikų Lietuvoje praėjusią liepą buvo paimta iš nesaugios aplinkos