Viskas mūsų gerovei, ar dar vienas įrankis kištis į šeimos gyvenimą

Iki šiol Lygių galimybių įstatymas saugojo nuo diskriminacijos viešajame gyvenime, todėl jau pirmajame įstatymo straipsnyje iki šiol buvo nurodyta, kad Įstatymo nuostatos šeimos ir privataus gyvenimo srityse netaikomos.

Tačiau dabar siūloma to atsisakyti. Projektą Seime pristačiusi liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė:

„Man, kaip liberalei, atrodo, kad diskriminacijai ne vieta nei viešame, nei privačiame gyvenime.“

Seimo narės aiškinimas

„Vakaro žinių“ kalbinta Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, kad tikslo kištis į šeimų gyvenimą nėra ir iš karto patikino, kad įstatymą pasiūlė ir rengė pati Lygių galimybių kontrolieriaus institucija. Seimo nariai - tik užregistravo.

„Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl pažeistų lygių galimybių labai dažnai kreipiasi vaikus auginantys asmenys.

Darbdaviai akivaizdžiai vengia tokius asmenis priimti į darbą arba siekia tokius darbuotojus atleisti.

Šeiminė padėtis gali tapti kliūtimi gauti tam tikras paslaugas arba paslaugos teikiamos mažiau palankiomis sąlygomis nei kitiems asmenims“, - sakė V.Čmilytė-Nielsen. Ji tikina, kad tokių atvejų - gana daug.

Būtent dėl to reikia keisti įstatymą.

Seimo narė nesutiko, kad išbraukus iš įstatymo išimtį, jog jis netaikomas šeimos gyvenime, keičiasi visa įstatymo prasmė:

„Diskriminacija ir toliau (kaip ir dabar) bus draudžiama tik viešojoje erdvėje.

Įstatymas numato konkrečius subjektus, kurie privalo užtikrinti lygias galimybes (valstybės ir savivaldybės institucijos, darbdaviai, švietimo įstaigos bei prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai), todėl teiginys, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba siekia kontroliuoti privatų gyvenimą, yra visiškai nepagrįstas.

Minėtas siūlymas yra susijęs išimtinai su prevencine, švietėjiška veikla.“

Gal įstatymas atvers galimybę įpareigoti šeimas atsikratyti lyčių stereotipų, prieš kuriuos pastaruoju metu taip kovojama?

„Manyčiau, kad Tarnyba turėtų vykdyti savo tiesiogines funkcijas ir tęsti švietėjišką veiklą, kad visuomenė taptų sąmoningesnė, o pagarba kito žmogaus teisėms ir pasirinkimo laisvei taptų savaime suprantama norma“, - sakė Seimo narė.

O pasiteiravus, ar jos šeimoje gyvuoja lyčių stereotipai, kai, pavyzdžiui, vakarienę namuose dažniau gamina žmona, V.Čmilytė-Nielsen atsakė trumpai: „Mūsų šeimoje darbai neskirstomi į „vyriškus“ ar „moteriškus.“

Tarnybos komentaras

„Vakaro žinių“ kalbinta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė patikino, kad nauja įstatymo redakcija nesuteiks tarnybai galimybės kontroliuoti šeimų gyvenimo ar imti tirti skundus dėl šeimoje kylančių nesutarimų.

„Tikrai netikrinsime ir nereguliuosime, kas kam turi atidaryti duris ar kavą virti. 2017 m. mums buvo pavesta funkcija vykdyti švietėjišką ir prevencinę veiklą.

Dažnai ji yra platesnė nei įstatymo reglamentuotos veiklos sritys

Pavyzdžiui, esame sukūrę internetinę erdvę, kurioje moterys, patyrusios smurtą, gali bendrauti, papasakoti savo situaciją. Taip pat vyksta mokymai, susitikimai su visuomene, įvairūs renginiai“, - sakė M.Jurkutė.

Teisininko žodis

Laisvos visuomenės instituto teisės eksperto Ramūno AUŠROTO komentaras:

Pirmiausia, projektu yra išplečiama diskriminacijos sąvoką numatant, kad „diskriminacija yra naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės ir kitais pagrindais.

Kas yra laikoma „pirmenybės ar pranašumo teikimu“ ir kaip tai bus vertinama, įstatymas nedetalizuoja. Tai kelia klausimą, kaip praktikoje Lygių galimybių kontrolieriaus institucija suvoks ir taikys šį apibrėžimą.

Žinant, kad tokio pobūdžio institucijos yra linkusios sąvokas aiškinti plečiamai, kyla rizika, kad praktikoje bus panašiai kaip su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu.

Jį keičiant buvo išplėstos smurto sąvokos, tačiau vertinamieji kriterijai, pagal kuriuos institucija turėjo konkrečioje situacijoje vertinti, kas yra ir kas nėra laikoma smurtu, įstatytame nebuvo suformuluoti. Tai leido institucijai pačiai interpretuoti įstatymo sąvokas ir nusistatyti vertinimo taisykles.

Antra, projekte siūloma išbraukti nuostatą, pagal kurią įstatymas netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityse. Šios nuostatos panaikinimas reiškia, jog Lygių galimybių kontrolierius turės kompetenciją vertinti, ar šeimoje nediskriminuojama.

Kaip tai gali atrodyti? Formaliai žiūrint, tai gali reikšti teisę nagrinėti skundus dėl to, kad prie pietų stalo yra reikalaujama, jog vyrui būtų pirmam įdėta į lėkštę ar rytais jam būtų atnešama į lovą kava, t.y. klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami šeimoje konsensuso pagrindu.

Panaikinus šią ribojančią nuostatą, gali atsirasti ir kurioziškų situacijų: pvz., kaimynė apskųs moterį, liepiančią vyrui išnešti šiukšles.

Be abejo, projekto autoriai pasakys, kad tokiu teisiniu reguliavimu siekiama ne buitinius konfliktus spręsti, bet „prieiti“ prie tų atvejų, kai vyksta seksualinis priekabiavimas namuose, nederamas vyro elgesys su moterimi. Taip, tokių atvejų yra. Bet tam reguliuoti yra Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

Tikroji šios išlygos panaikinimo priežastis yra kita, bet apie ją nenorima garsiai kalbėti. Tokiu reguliavimu iš tiesų ruošiama dirva kovai su lyčių stereotipais ir siekiama sudaryti sąlygas valstybiniam „gender maistreamingui“.

Toks reguliavimas kelia klausimą, ar nebus apribota Konstitucijoje numatyta tėvų teisė rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.

Jei pagal dabar galiojančias nuostatas katalikiškos mokyklos dėl savo išpažįstamo etoso (vertybių) gali atsisakyti priimti dirbti mokytojais homoseksualius asmenis, o šeimą saugojo minėta išlyga, tai pagal dabar siūlomą reguliavimą šeimos tėvas negalės sakyti savo vaikams, kad du vyrai negali sudaryti santuokos, nes tai gali būti pripažinta diskriminacija.

Toks reguliavimas atvers ateityje tikrą Pandoros skrynią, žinant, kad kai kam taip ir „niežti“ prilįsti prie mūsų vaikų.

Su Lygių galimybių įstatymu bus keičiamas ir Darbo kodeksas, kuriame norima nustatyti naujas pareigas darbdaviams, turintiems daugiau kaip 50 darbuotojų „priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones.“

Kitaip tariant įmonė turės paruošti krūvą popierių, o paskui dar ir išsikeltą strategiją įgyvendinti. Atsiras tokių organizacijų, kurios, nusistatys tokią lygių galimybių politiką, kuri neleis darbuotojams pasinaudoti savo sąžinės laisve.

Tokių įstatymo reguliavimu sudaromos prielaidos ir Lietuvoje atsirasti IKEA atvejui (kai darbuotojas buvo verčiamas švęsti Lyčių lygybės dieną, nepaisant jo religinių įsitikinimų).