Vis mažiau moterų linksta į fizinių ir technologinių mokslų sritis

Vilniuje antradienį vyksta tarptautinė konferencija "Lyčių lygybės skatinimas moksle". Tai baigiamasis nacionalinio "Lyčių lygybės moksle skatinimas" (LYMOS) projekto renginys. Jame pristatomi projekto rezultatai bei Europos integracinės lyčių lygybės politikos kontekste aptartos nacionalinės politikos priemonės skatinant lyčių lygybę moksle bei dalijamasi gerąja kitų šalių patirtimi. Konferencijoje pristatomas ir pagrindinius LYMOS projekto rezultatus atspindintis leidinys.

Projektas "Lyčių lygybės moksle skatinimas" (LYMOS) - unikalus Lietuvos mokslo istorijoje projektas, kuriuo siekiama sukurti struktūrinius pagrindus lyčių lygybės principams Lietuvos mokslo sistemoje įgyvendinti, siekiant didinti mokslininkių skaičių aukščiausiuose akademiniuose bei mokslo ir studijų valdymo lygmenyse, fizinių ir technologinių mokslų srityse.

Pagrindinė problema, kaip parodė projekto įgyvendinimas, šiuo metu iškylanti moksle, yra mažas moterų skaičius fizinių ir technologinių mokslų srityse. Pasak Mokslų akademijos, koordinuojančios projektą, prezidento Valdemaro Razumo, šiose srityse labiausiai ir jaučiamas lyčių skirtumas.

"Tie skaičiai labai panašūs ir ES, ir Lietuvoje, kad fizinių ir technologinių mokslų srityse procentas moterų, einančių ar aukštesnis pareigas, ar netgi atliekančių tyrimus šiose srityse, yra skaičiuojamas dešimtimi-dvidešimčia procentų, tokiais intervalais", - spaudos konferencijoje sakė V. Razumas.

Jo teigimu, aktyvesnį moterų dalyvavimą mokslinių tyrimų sferose galėtų skatinti įstatymų pagrindo kūrimas, stipendijų skyrimas, komandiruotės mokslininkėms, kurios paprastai yra grįžusios po vaiko priežiūros atostogų, nes neretai po ilgos pertraukos sunku įsilieti į mokslinę rinką.

Europos mokslininkių platformos prezidentė Brigita Miulenbruch (Brigitte Muhlenbruch) pažymėjo, kad Europos mokslininkės iškyla saugumo ir nuspėjamumo, atviro ir skaidraus naujokų priėmimo proceso, vienodo darbo užmokesčio, įgūdžio lavinimo problemų. Dėl to moterys, ką pabrėžia ir Europos Komisija, inicijavusi ne vieną projektą lyčių lygybės klausimu, stengiasi kuo daugiau moterų integruoti į mokslinių tyrimų sritį.

Kaip pažymima BASNET Forumo (tarptautinė asociacija, kurios pagrindą sudaro organizacijos FP6 projekto "Baltijos šalių bendradarbiavimo tinklas: Moterys tiksliuosiuose moksluose ir aukštosiose technologijose" (BASNET). -ELTA) LYMOS projekto rezultatuose, 2008 m. Lietuvoje aukštojo mokslo, valdžios ir verslo sektoriuose dirbo 18598 mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros darbuotojos ir darbuotojai, iš kurių daugiau nei pusė (t.y. 10081 asmenys, arba 54 proc. visų) buvo moterys.

2008-2009 metais tarp 2595 studijuojančiųjų doktorantūroje Lietuvos universitetuose daugumą (59 proc.) sudarė moterys. Iki 2010-2011 m. lyčių proporcija tarp studijuojančiųjų doktorantūroje išliko beveik nepakitusi: pastaraisiais mokslo metais tarp 2718 studijuojančiųjų moterys taip pat sudarė daugumą (58 proc.). Tačiau, kaip pažymima vienoje iš LYMOS ataskaitų, "atvejis, rodantis netiesiogines diskriminacijos lyties pagrindu prielaidas, yra susijęs su moterų "nepageidaujamu" poveikiu statistikai, t.y. situacijomis, kai moterys sudaro/padidina negatyvios statistikos procentą".

2010-2011 metais, beveik analogiškai kaip ir 2008-2009-aisiais, moterys sudarė daugumą studijuojančiųjų humanitarinių, socialinių, biomedicinos mokslų sričių doktorantūrose (66-69 proc.); vyrai sudarė daugumą studijuojančiųjų fizinių ir technologijos mokslų sričių doktorantūrose (atitinkamai, 54 proc. ir 64 proc.).

Fizinius ir technologinius mokslus studijuojančios merginos studijų procese susiduria su nepalankiomis moters atžvilgiu nuostatomis, kas stipriai demotyvuoja ir verčia jaunas moteris trauktis iš joms nedraugiškų aplinkų. Atitinkamai tai sąlygoja didėjantį lyčių disbalansą skirtingose mokslo srityse aukštesniuose mokslo hierarchijos lygmenyse, rašoma projekto rezultatuose. Be to, tarp Lietuvos baigiamųjų klasių mokinių jau vyrauja gana stiprios nuostatos, jog tikslieji (t.y.fiziniai, technologijos) mokslai mergaitėms/merginoms/moterims nėra tiek patrauklūs ir tinkami kiek vaikinams. Tarp šalies mokyklose dirbančių tiksliųjų mokslų sričių dalykų mokytojų stokojama socialinės lyties ypatumų suvokimo ir sąmoningumo lyčių lygybės klausimu. Taip pat visuomenei pristatomi gana stereotipizuoti lyčių įvaizdžiai mokslo kontekste. Anot projekto, tai ne tik formuoja naujas, bet ir sutvirtina vyraujančias stereotipines nuostatas moterų ir vyrų moksle.