Vaikų globos namų pertvarkos rezultatai džiugina

Tai konstatuota Klaipėdos regiono savivaldybių bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams susirinkus į prezidentės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos "Už saugią Lietuvą" susitikimą, skirtą aptarti institucinės globos pertvarką regione.

Vaikų globos pertvarkos situaciją septyniose savivaldybėse pristačiusi Klaipėdos regiono pertvarkos procesų ekspertė Živilė Jurgutienė pažymėjo, jog labai reikšmingas projekto įgyvendinimo aspektas - globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) veikla, paruošianti įvaikinimo procesą. Kiekvienoje savivaldybėje yra bent po vieną įstaiga, kuri vykdo GIMK veiklą. Tikimasi, kad tokių specialistų ateityje daugės.

Pastebėta, jog Klaipėdos regione šeimos labiau pasiryžta globai, bet ne įvaikinimui. Deja, 2016-2017 metais regione buvo įvaikinti tik du vaikai. Kalbant apie įsivaikinimo, o sykiu ir globos problemą, dalis norinčiųjų tapti įtėviais neatitinka reikalavimų. Viena dažniausiai pasitaikančių problemų - teistumas. Tačiau netrukus reikalavimai keisis - įsivaikinti vaikų negalės tie teisti asmenys, kurie anksčiau įvykdė su pedofilija, seksualiniu išnaudojimu susijusius ar kriminalinius nusikaltimus.

Ž. Jurgutienė pasidžiaugė, kad, lyginant 2016 ir 2017 metus, globa ir rūpyba Klaipėdos regione šiemet buvo suteikta kur kas mažesniam vaikų skaičiui. Tarkime, pernai Klaipėdoje šis skaičius siekė 82, o šiais metais - tik 34. Vaikų iki 3 metų, kuriems nustatyta globa įstaigoje, taip pat ryškiai sumažėjo (Klaipėdoje praėjusiais metais jų buvo 25, šiemet - tik 3).

Sumažėjo ir vaikų, paliktų sutrikusio vystymosi kūdikių namų globai, skaičius. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Gražinos Aurylienės, dedama itin daug pastangų, kad vaikai nepapultų į kūdikių namus. Anot jos, dabar kaip tik sprendžiama reali galimybė grąžinti minėtus tris vaikus į šeimas.

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas pažymėjo, kad, siekiant rezultatus pagerinti, reikia šviesti visuomenę. "Norėdami, kad nebeliktų kūdikių ar vaikų globos namų, mes lygiai tiek pat privalome skirti dėmesio visuomenės švietimui", - sakė jis.

Ž. Jurgutienė atkreipė dėmesį ir į savivaldybių biudžeto dalį, skiriamą vaikų globai. Surinktais duomenimis, daugiausiai lėšų tam skiria Skuodo rajono savivaldybė - 6,3 proc., mažiausiai - Kretinga (tik 0,22 proc.). Klaipėda, anot jos, skiria 2,7 proc.

Siekiant sėkmingai įgyvendinti pertvarką, siūloma daugiau dėmesio skirti šeimoms, užkertant kelią joms patekti į socialinės rizikos apskaitą. Taip pat reiktų sudaryti kuo palankesnes sąlygas, kad vaikas galėtų grįžti į šeimas, skirti daugiau pagalbos globėjams, skatinti savivaldybių bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Kas nuveikta Klaipėdoje? Čia aštuoni globos namų "Rytas" vaikai perkelti į Savivaldybės lėšomis įsigytą butą - vadinamuosius bendruomeninius globos namus. Netrukus planuojama įsigyti dar du butus. Pastebėta, jog gyvenimas bute vaikus padarė laimingus. Visi kartu jie gamina maistą, užsiima namų ruoša, pasidalina pareigybėmis. Keičiasi vaikų elgesys ir jų požiūris į namus.

Taip pat miestas skyrė pinigų šeimoms suteikti psichosocialinę pagalbą bei šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Numatytos lėšos teikti psichoterapinę pagalbą ir globėjams bei įtėviams.

Anot socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėjos Kristinos Paulikės, Klaipėdai institucinę globos pertvarką sekasi įgyvendinti neblogai.

"Galima pasidžiaugti, kad uostamiestyje - labai stiprus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Problemoms spręsti įsijungia policija, vaiko teisių apsaugos tarnybos, Savivaldybė", - sakė ji.