Tyrimas: diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkoje prasideda perkopus 40 metų

„Mūsų užsakymu atlikta gyventojų apklausa išryškino visuomenėje įsitvirtinusius stereotipus dėl darbuotojų amžiaus − labiausiai pageidaujami yra 35 m. specialistai, o su sunkumais įsidarbinant tenka susidurti dar neperkopus 50 m. amžiaus. Vis dėlto tokia nuostata gerokai apriboja ir darbuotojų, ir organizacijų galimybes. Amžius pats savaime nieko neparodo apie žmogaus kompetencijas ir gebėjimus ir, kalbant apie įsidarbinimą, darbuotojo amžius iš viso neturėtų būti vertinimo kriterijus“, – sako Lina Žemaitytė-Kirkman, „Swedbank“ Karjeros centro vadovė.

Vadovai nori jaunesnių darbuotojų?

Teiginiu, kad geriausias galimybes darbo rinkoje turi 26–35 m. amžiaus žmonės, įsitikinę 63 proc. visų šalies gyventojų. Maždaug kas septintas respondentas (14 proc.) mano, kad palankiausias amžius darbo rinkoje yra 36–45 metai. Tuo metu tik 7 proc. gyventojų mano, kad visų amžiaus grupių darbuotojų galimybės panašios.

„Kaip rodo tyrimo rezultatai, nuostata dėl geresnių jaunesnio amžiaus žmonių įsidarbinimo itin paplitusi tarp vadovaujančias pareigas užimančių respondentų. Net 70 proc. jų įsitikinę, kad geriausias galimybes darbo rinkoje turi 26–35 m. amžiaus darbuotojų grupė“, − komentuoja L. Žemaitytė-Kirkman.

Paprašyti įvardyti, nuo kokio amžiaus žmonės darbo rinkoje susiduria su sunkumais, 57 proc. respondentų nurodė 41–50 m. amžiaus, o 24 proc. 51–60 m. amžiaus tarpsnius.

Pasiekta profesinė branda – dažnai ne privalumas

„Vidutinis visų respondentų tyrimo metu įvardintas amžius, nuo kurio atsiranda iššūkių darbo rinkoje – 48,5 metų. Daugelis tokio amžiaus žmonių yra savo profesinės karjeros pike, jie turi sukaupę didelį patirties ir įgūdžių bagažą ir dar kone du dešimtmečius gali būti aktyvūs darbo rinkos dalyviai. Tačiau vyraujančios nuostatos dėl amžiaus jiems gali tapti reikšminga kliūtimi siekiant profesinių tikslų“, – teigia „Swedbank“ atstovė.

Tarp pagrindinių dalykų, labiausiai apsunkinančių vyresnių kaip 50 m. amžiaus žmonių įsidarbinimą, didžioji dalis apklaustųjų nurodo diskriminaciją dėl amžiaus (61 proc.). Kiti dažnai nurodomi trikdžiai yra pasenusios jų žinios (36 proc.) ir ribota motyvacija išmokti naujų dalykų (33 proc.). 

Demografinės tendencijos − nepalankios

Vis dėlto įmonės jau šiandien turėtų galvoti apie veiksmingesnius būdus, kaip pritraukti ir į savo komandas integruoti vyresnio amžiaus specialistus.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, šalies demografinės tendencijos nėra palankios − per artimiausią dešimtmetį darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje susitrauks nuo 1,7 mln. iki 1,37 mln. Skaičiuojama, kad labiausiai sumažės 26-35 m. amžiaus dirbančiųjų skaičius.

„Greitai veikiančių receptų, kaip padidinti jaunų žmonių skaičių darbo rinkoje, nėra daug. Imigracija šiuo atveju nebūtinai išspręs kvalifikuotų specialistų trūkumą. Todėl labiausiai tikėtina išeitis yra didesnis vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas ir ilgiau trunkanti jų profesinė karjera“, – sako N. Mačiulis.

Nors šiuo metu vyresnio amžiaus 50-64 m. žmonių nedarbo lygis Lietuvoje yra šiek tiek didesnis už ES vidurkį, jų aktyvumas po truputį auga. Vyresnių žmonių dalyvavimą darbo rinkoje sulaukus pensinio amžiaus ateityje gali vis labiau lemti ir finansiniai motyvai. 

Prisitaikyti turi ir verslas, ir darbuotojai

Šalies gyventojų nuomone, vyresnių darbuotojų įsidarbinimo galimybes galėtų padidinti darbdavio suteikiami mokymai ir kvalifikacijos galimybės, daugiau tolerancijos dėl amžiaus, taip pat galimybė „pasimatuoti“ darbą.

„Diskriminacija dėl amžiaus yra kompleksinė problema, kuri artimiausioje ateityje Lietuvoje taps dar labiau aktualesnė. Įvairių organizacijų patirtis rodo, kad įvairialypės komandos pasiekia geresnių rezultatų. Todėl įmonės turėtų būti suinteresuotos pritraukti jų poreikius atitinkančius specialistus nepaisant jų amžiaus ar lyties. Be to, įmonės jau šiandien turėtų ieškoti veiksmingų būdų, kaip įtraukti vyresnius specialistus į savo kolektyvą, nes po kelerių metų joms gali tekti susidurti su jauno amžiaus specialistų trūkumu“, – sako L. Žemaitytė-Kirkman.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonės taip pat turėtų aktyviau kandidatuoti į jų kvalifikaciją atitinkančias pozicijas ir nesikliauti visuomenėje vyraujančiomis nuostatomis. Išankstinis nusiteikimas, kad į atitinkamą poziciją įmonė pageidauja tik tam tikro amžiaus kandidatų, taip pat gali užkirsti kelią kandidato sėkmei.

„Nors profesinė patirtis dažnai įvardijama kaip vyresnių darbuotojų pranašumas, kai kuriais atvejais jiems reikia būti nusiteikus, kad savo žinias gali tekti atnaujinti ir pratintis prie nuolatinio mokymosi idėjos, nes tokius reikalavimus kelia šių dienų darbo rinka ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje“, – pastebi „Swedbank“ atstovė.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2020 m. sausio mėn. apklausta 1 015 respondentų visoje šalyje, tyrimo rezultatai reprezentuoja gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.