Tvarkai turi paklusti ir benamiai

Vyrai teigia dabar naktis leidžiantys Melnragės miške ir jiems labai baisu. Broliai įsitikinę, kad nakvynės namų vadovybė su jais pasielgė nesąžiningai, esą išmetė "už nieką" - tik dėl to, kad jie negrįžo 3 paras. Broliai žada eiti ieškoti teisybės ir pas miesto valdžią.

Nakvynės namų vadovė Alma Kontrimaitė atkerta, kad "už nieką" dar nė vieno nėra išmetusi. Be to, esą broliai pašalinti iš nakvynės namų tik 3 mėnesiams ir artėjant žiemai galės sugrįžti.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė sakė jau sulaukusi pasipiktinusių brolių vizito.

"Yra tvarka, kurios visi privalo laikytis. Tad tikrai nesiruošiame sudaryti šiltnamio sąlygų žmonėms, kurie patys nededa jokių pastangų, o tik garsiai deklaruoja, kad jie yra Lietuvos piliečiai, todėl Lietuva privalo jais rūpintis", - nuolaidžiauti neketina ir A. Liesytė.

Beje, dar šį mėnesį uostamiesčio politikams turėtų būti teikiami svarstyti naujos redakcijos nakvynės namų nuostatai, kuriuose, be kita, ko numatyta dar viena nauja paslauga benamiams.

Pastarieji tikina, jog juos labiau pradžiugintų ne naujovės, o "žmoniškai įrengtos laikino apnakvindinimo patalpos", kuriose esą dabar neįmanoma tverti - neva geriau miegoti miške.

Sužlugdė gyvenimą?

"Aš nesuprantu, negi demokratinėje šalyje žmogus turi mirti gatvėje?" - pyko V. Baubonis.

Pasak brolių, jie nakvynės namuose pastaruosius 9 mėnesius gyveno be jokių pažeidimų. Bet esą pakako to, kad rugpjūčio pabaigoje negrįžo 3,5 paros ir budėtojas jiems parodė duris.

"Neturime mobiliųjų telefonų, tad neturėjome galimybės pranešti, kad negalime grįžti. Argi vien dėl to reikia mus mesti į gatvę?" - klausė Bauboniai.

Vyrai tikino, kad toks drastiškas nakvynės namų administracijos poelgis sužlugdė jų gyvenimą. Esą kaip jie dabar gali ieškoti darbo, jei neturi net kur nusiprausti ir išmiegoti.

"Visi mūsų daiktai - drabužiai, radijas - liko nakvynės namuose, jei, žinoma, jų dar neišmetė pro langą. Kodėl nepasiėmėme? O kur mes juos turime neštis? Į mišką?" - piktinosi broliai.

Kodėl ant penkiasdešimtmečio slenksčio stovintys dvyniai neturi nei šeimos, nei savo namų, broliai nelinkę detalizuoti. Apsiriboja frazėmis, jog jiems tiesiog gyvenimas nesusiklostė, ir tiek. Tačiau abu tikino nesantys nei alkoholikai, nei tinginiai.

"Kaip ir visi žmonės išgeriame, bet saikingai. Ir kiemsargiais esame dirbę, ir šiaip žmonėms padedame prie ūkio. Vasarą butelius renkame. Jei pasiūlo kas kokį darbą, mielai imamės. Tik kad iš to naudos nėra daug. Ką uždirbame, dalį antstoliai atima, dar 20 procentų reikia nakvynės namams sumokėti, nieko ir nelieka", - pasakojo broliai.

Viso pokalbio metu vyrai nebuvo linkę prisiimti nors dalies kaltės dėl to, kad solidų jubiliejų jie turės sutikti gatvėje.

Turi kur nakvoti

Nakvynės namų vadovė A. Kontrimaitė pateikė kiek kitokią tos pačios istorijos versiją. Direktorė akcentavo, kad broliai nėra išmesti į gatvę, esą jie puikiai žino, kad naktimis gali nemokamai eiti miegoti į Šilutės pl. 8 esantį rūsį, kur teikiamos laikino apnakvindinimo paslaugos.

"Tegul pabando patys ten pamiegoti ir tada kalba - vabalai ir dar kiti gyviai per galvas eina, smarvė. Visiems tik vienas tualetas, ir tas pats be durų. Įsivaizduokite vaizdą - viena moteris atlieka savo reikalus, 5 vyrai šalia stovi ir laukia. Mus nori visai nužmoginti", - toks pasiūlymas Bauboniams prilygsta įžeidimui.

Nakvynės namų direktorė sutinka, kad sąlygos Viršutinėje g. esančiuose nakvynės namuose, kur lovos yra su patalyne, ir laikina vieta permiegoti Šilutės pl. esančiame rūsyje ant čiužinių be patalynės skiriasi kaip dieną nuo nakties. Tačiau esą taip ir turi būti, kitaip prieglobsčio ieškantys benamiai neturės motyvacijos keisti savo gyvenimo.

Visgi esą net ir vasaros metu laikino apnakvindinimo paslaugomis kasnakt naudojasi maždaug 30 benamių. Iš viso rūsyje jų gali sutilpti 52.

"Nakvynės namai nėra ta vieta, kur žmogus gali gyventi iki gyvenimo pabaigos. Ši paslauga suteikiama dažniausiai pusmečiui, paskui įvertinus visas aplinkybes terminas gali būti pratęstas. Čia jie gauna ne tik lovą su patalyne, spintelę, naudojasi virtuve, dušais, bet ir psichologo paslaugas, vyksta įvairios veiklos. Tačiau visą tą laikotarpį nakvynės namų gyventojai privalo ieškoti darbo ir dėti visas pastangas, kad patys atsistotų ant kojų", - pasakojo A. Kontrimaitė.

Iš viso Klaipėdos nakvynės namuose yra 122 vietos, šiuo metu maždaug 10 iš jų yra laisvos. Viršutinėje g. esančiuose nakvynės namuose glaudžiasi vyrai, ten jų telpa 70, moterų nakvynės namai įrengti Šilutės pl. 8. Moterims nakvynės namuose yra skirta kiek mažiau - 52 vietos.

"Nakvynės namai nėra perpildyti. Šiokia tokia eilė susidaro nebent artėjant žiemai", - minėjo A. Kontrimaitė.

Išvaryti neskuba

Nepaisant to, kad nuo šių metų pavasario už gyvenimą nakvynės namuose reikia mokėti 20 proc. visų realių pajamų, A. Kontrimaitė pažymėjo, kad norinčių čia gyventi daugėja, daugelis gyventojų yra motyvuoti išsilaikyti čia kiek galima ilgiau. Tai esą byloja ir brolių Baubonių istorija.

"Tikrai neskubame varyti žmonių lauk, nes esame socialiniai darbuotojai. Jei gyventojai, nieko nepranešę, ilgai nesirodo, iš pradžių ieškome jų per policiją, ligoninėse. Visgi būna ir tokių atvejų, kai dėl netinkamo elgesio, girtavimo, kitų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų tenka nutraukti sutartį. Bauboniai mūsų paslaugomis naudojasi ne pirmus metus, tad puikiai žino taisykles. Ne kartą yra išvaryti, ne kartą yra ir sugrįžę. Juos ir iš Darbo biržos buvo išbraukę, nes ir ten pažeidė taisykles, ir socialinė pašalpa buvo nutraukta. Jų pažeidimai yra besikartojantys, ir apsaugą ne kartą esame kvietę dėl šių brolių", - pasakojo nakvynės namų direktorė.

Tiesa, būna ir linksmesnių atsisveikinimo su nakvynės namų gyventojais istorijų - kai šie susiranda darbus ir nusprendžia patys stotis ant kojų, išsinuomoti būstą.

"Bet būna ir taip, kad ir šie paskui vėl sugrįžta pas mus prieglobsčio prašyti", - minėjo A. Kontrimaitė.

"Čia ne Norvegija"

"Jeigu gyventume kaip Norvegijoje, mes būtume ne prieš laikino apnakvindimo namuose esančius gultus ir čiužinius keisti kasmet ar dažniau. Žinoma, būtų gerai benamiams įrengti patalpas kaip vaikų darželyje, nes juk ir aplinka auklėja žmones. Bet viskam reikia pinigų", - pasiteiravus, ar tikrai laikino apnakvindinimo patalpos Klaipėdoje tokios baisios, kad į jas nenori eiti ir patys benamiai, aiškino Socialinės paramos skyriaus vedėja A. Liesytė.

Valdininkė neslėpė, kad Šilutės pl. 8 esančio pastato rūsyje yra bėdų - anksčiau jį užliedavo vanduo. Bet neseniai buvo atliktas tinklų remontas, tad tikimasi, kad tos problemos nebeliks.

Yra norų perkelti laikino apnakvindinimo paslaugas į kitas patalpas, bet tokių bent jau šiandien nei mieste, nei už jo ribų nepavyksta rasti. Esą pagrindinė problema - niekas nenori tokios kaimynystės.

"Strateginiuose planuose yra numatyta, kad tas patalpas reikėtų rekonstruoti ir keisti paslaugų turinį, bet kol kas viskas tik idėjų lygio. Reikia laukti, kol pasirodys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gairės, tada galėsime pildyti paraišką ir detaliau komentuoti, ką ten galima daryti. Bet ir dabar tikrai ten nėra nežmoniškos sąlygos. Yra ir dušai, kuriais galima naudotis. Pagrindinė problema - kvapas, tačiau ir jis susidaro tik dėl pačių gyventojų kaltės", - akcentavo A. Liesytė.

Pagalba ir gatvėje

Šį mėnesį uostamiesčio politikams bus teikiami svarstyti naujos redakcijos nakvynės namų nuostatai. Juose, be kita ko, numatyta nauja paslauga - rizikos asmenų krizių įveikimas įvykio vietoje.

"Tiesiog nakvynės namų socialiniai darbuotojai dirbs ne tik su tais, kurie jau glaudžiasi nakvynės namuose, bet ir su tais, kurie dar tebėra gatvėje", - aiškino A. Liesytė.

Kitaip tariant, benamiams gatvėje bus suteikiama visa reikiama informacija, kur jie gali rasti pagalbą ir prieglobstį.

"Galvojame, kad tai yra tikslinga. Nes dabar tas pats kontingentas glaudžiasi nakvynės namuose, nusižengia, išeina, vėl sugrįžta. Dažnas yra linkęs manipuliuoti įvairių institucijų informacija, esą tas negeras, anas to nepadarė, kitas nuskriaudė. Dabar visa informacija visais klausimais bus vienoje institucijoje ir nebereikės kurti jokių istorijų, užvestoje byloje bus matyti tikrosios to žmogaus gyvenimo aplinkybės", - paaiškino A. Liesytė.

Ne visi be namų likę žmonės glaudžiasi nakvynės namuose. Pasak A. Liesytės, kiti, gavę padienius darbus pas žmones, ten gauna ir nakvynę. Skaičiuojama, jog maždaug kelios dešimtys uostamiesčio benamių gyvena savo susiręstose pašiūrėse.