Tuokiantis tik bažnyčioje valdiškų rūmų neaplenksi

Nuo birželio 1 dienos pasikeitusi tvarka, kad įteisinus tik bažnytinę santuoką dokumentus Civilinės metrikacijos skyriui turi pristatyti ne patys jaunavedžiai, o dvasininkai, įnešė šiek tiek painiavos. Ypač tais atvejais, kai sutuoktiniai po vestuvių turi išskubėti į užsienį, kur gyvena ir dirba - kol dvasininkas nepateikia duomenų, jauniesiems negali būti išduotas santuokos liudijimas, o kunigas turi dešimties dienų terminą.

Be to, jei dėl įvairių priežasčių kunigas Civilinės metrikacijos skyriui nepateikia duomenų apie įregistruotą santuoką, ji teisiškai negalioja. Nors tokia tikimybė ir nėra didelė, visgi daugelis besituokiančiųjų bažnyčioje savo santykius įteisina dar ir metrikacijos skyriuje. Stebima tendencija, kad pastaruosius trejetą metų vien tik bažnytinę santuoką renkasi vos apie 10 proc. besituokiančiųjų.

Suprato pažodžiui

Mažesnių miestų bei rajonų civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai pastebėjo, kad šią vasarą padaugėjo įvairių nesusipratimų, kurie gali būti siejami su šią vasarą įsigaliojusi nauja tvarka.

Esą nemažai tik bažnyčioje susituokusių porų pažodžiui suprato, kad jiems nebereikės patiems eiti į Civilinės metrikacijos skyrių.

"Iš pradžių buvo tokių nesusipratimų, kai po bažnytinės santuokos jaunieji nuėjo tiesiai į Migracijos tarnybą keistis pasų, bet iš ten jie buvo atsiųsi pas mus, kad pirmiau išsiimtų santuokos liudijimą", - pastebėjo Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Dalia Freigofaitė.

Tik bažnyčioje susituokę jaunieji turėtų sulaukti informacijos iš Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų, kad jų santuoka jau įtraukta į apskaitą, tuomet susimokėti 21 lito mokestį ir ateiti į skyrių atsiimti dokumento.

"Tačiau nėra jokio termino, per kiek laiko jaunieji privalo išsiimti santuokos liudijimą, jie tai gali padaryti ir po metų. Tiesa, daugelis stengiasi padaryti tai kiek galima greičiau po vestuvių", - pastebėjo Kretingos rajono Civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Regina Kvederienė.

Gali pasikeisti data

Kai kurie valstybės tarnautojai mano, kad ankstesnė tvarka, kuomet jaunavedžiai patys privalėdavo pristatyti dokumentus per 10 dienų, kai kuriais atvejais buvo patogesnė ir patiems jauniesiems. Nors esą daugelis kunigų ir labai stropūs, tačiau visko pasitaiko. Jaunieji vos tik susituokę jau norėtų išskristi atgal į užsienį, kur gyvena ir dirba, o turi laukti, kol kunigas teiksis pristatyti dokumentus, kad jie galėtų išsiimti santuokos liudijimą.

Tad nenuostabu, kad kai kurie tik bažnyčioje susituokę jaunavedžiai šią vasarą civilinės metrikacijos skyrių slenksčius mynė ne kartą - ne vienas iškart po santuokos atėjęs atsiimti santuokos liudijimo išgirdo, kad kunigas dar nėra pateikęs informacijos, tad jų santuoka kol kas neįtraukta į apskaitą.

Kaip ir anksčiau, jeigu apie santuoką civilinės metrikacijos įstaigai nepranešama per 10 dienų po santuokos sudarymo, jos pradžia laikoma ne bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos dokumente) nurodyta data, o santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Toks atvejis būtų nemalonus jaunavedžiams, kurie buvo pasirinkę kokią nors ypatingą santuokos datą.

"Yra ir kita medalio pusė - tuokiantis tik bažnyčioje dvasininkai negali patikrinti duomenų bazių, tad susituokti gali ir jau santuokoje esantys žmonės. Kai tokios santuokos duomenys patenka į civilinės metrikacijos skyrių, ji nėra įtraukiama į apskaitą, tačiau "prieš Dievą" ji galioja? Ką galime patarti šitaip apgautai antrajai pusei? - nieko tik kreiptis į bažnytinį teismą", - pastebėjo nepanorusi prisistatyti vieno mažesnio miestelio Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja.

PADAUGĖJO ATSAKOMYBĖS. Tuokiantis tik bažnyčioje kunigams atsiranda administracinė atsakomybė - jie įgavo teisę pakeisti sutuoktinių pavardes, be to, nuo birželio 1 d. jiems privalu informuoti civilinės metrikacijos skyrius apie įvykusias santuokas.

O kaip yra tais atvejais, kai susituokę tik bažnytine santuoka žmonės visgi sugalvoja išsiskirti? Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Gražinos Misevičienės, teismas tik gali priimti sprendimą panaikinti tokios santuokos apskaitą, tačiau bažnytinę santuoką nutraukti gali tik bažnytinis teismas.

Kunigai dokumentus atneša patys

G. Misevičienė patikino, kad Klaipėdoje nauja tvarka neįnešė didelės sumaišties, tik užkrovė daugiau darbo Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams ir dvasininkams.

Bažnyčia apie sudarytą santuoką gali pranešti faksu, elektroniniu būdu ar asmeniškai pristatant pranešimą. Pasak G. Misevičienės, uostamiesčio katalikų kunigai renkasi patikimiausią būdą - patys atneša dokumentus ir pageidauja gauti Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų parašą, jog jie dokumentus gavo, kad vėliau nekiltų jokių nesusipratimų.

"Taigi turime patikrinti, ar visi sutuoktinių duomenys teisingi. Apie santuokos įtraukimą į apskaitą sutuoktinius informuojame išsiųsdami jiems pranešimą jų nurodytu gyvenamosios vietos ar elektroninio pašto adresu. Tokiu pat būdu sutuoktiniai informuojami ir tais atvejais, kai bažnyčios nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra įtraukiama į apskaitą dėl pranešime esančių esminių klaidų, taip pat, kai bažnyčioje sudaryta santuoka neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtintų santuokos sudarymo sąlygų. Vėliau ateina sutuoktiniai atsiimti santuokos liudijimo... Žodžiu, tai, ką anksčiau padarydavome vienu prisėdimu, dabar prireikia kelių", - pasakojo G. Misevičienė.

Uostamiesčio dvasininkai nebuvo linkę skųstis padidėjusiu darbo krūviu.

"Galbūt mažesnėse parapijose, kai iš miestelio dokumentus reikia pristatyti į rajono centrą, gali kilti šokių tokių nepatogumų, tačiau mums jokių bėdų nėra - važiuojant mieste užvežti dokumentus - argi tai sunku?", - klausimu stebėjosi uostamiesčio Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas Vilius Viktoravičius.

Nebegalima piktnaudžiauti

Valdžia, pritarusi tam, kad pareiga pranešti apie bažnyčioje sudarytą santuoką būtų bažnyčios atstovų, o ne jaunųjų rūpestis, teigia esą ne tik palengvinusi jaunavedžių dalią, bet ir apsaugojusi valstybę nuo piktnaudžiavimo atvejų, kuomet nepranešti apie bažnyčioje sudarytą santuoką yra naudinga, pavyzdžiui, tuomet, kai asmenys nenori prarasti našlio pensijos.

Esą Lietuvoje pasitaikydavo ir tokių atvejų, kai neinformuoti Civilinės metrikacijos skyrių sumanydavo ir nesąžiningi jaunavedžiai, norintys tik pasinaudoti kito sutuoktinio pinigais. Tokiems sukčiams bažnytinė santuoka būdavo reikalinga tik tam, kad jie už tariamo sutuoktinio pinigus galėtų įsigyti bendrą turtą, kurį įregistruodavo savo vardu. Tokiais atvejais vienas iš sutuoktinių pranešdavo kitam, kad eina užregistruoti jų bažnytinės santuokos į Civilinės metrikacijos skyrių, tačiau realiai to nepadarydavo, tad tokia santuoka nesukeldavo teisinių pasekmių.

Dabar tokių piktnaudžiavimo atvejų esą bus išvengta.

Popierinis liudijimas būtinas

Vyriausybė jau anksčiau teisingumo ministro siūlymu yra pavedusi valstybės institucijoms apskritai nebereikalauti iš asmenų pateikti popierinį santuokos liudijimo tvarkant jiems reikalus, kadangi visą informaciją apie asmens statusą jos gali matyti Gyventojų registre.
Tačiau realybėje be popierinio santuokos liudijimo neįmanoma pasikeisti paso. Pasak Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyriaus viršininkės Svetlanos Chodinos, ištekėjus ir pakeitus pavardę būtina pakeisti pasą, o tam reikalingas popierinis santuokos liudijimas.
"Internete mes negalime matyti, kokią pavardę jaunoji pasirinko - ar vyro, ar pasiliko savo. Tai užfiksuojama tik popieriniame santuokos liudijime. Todėl visuomet reikalaujame popierinio liudijimo.
Nors įstatymai numato, kad pakeitus bet kurį vieną iš savo asmens duomenų, privalu pasikeisti asmens dokumentą, tikrai yra nemažai atvejų, kai susituokę ir pavardes pasikeitę žmonės dar keletą metų gyvena su senu pasu, kol kurioje nors institucijoje tvarkantis popierius jie dėl to užstringa", - komentavo S. Chodina.

Skaičiai

Nauja tvarka kol kas nepagausino besituokiančių vien bažnyčioje skaičiaus - šitokį santuokos būdą renkasi panašiai tiek pat sutuoktinių, kaip ir ankstesniais metais. Pavyzdžiui, pernai iš 1 130 Klaipėdoje užregistruotų santuokų tik bažnytinę rinkosi 146 poros, 2010-ais iš 1 105 - 109 poros.
Iš viso Lietuvoje 2011 m. civilinės metrikacijos skyriai įtraukė į apskaitą 4 052 bažnyčioje sudarytų santuokų.