Tremtis iš buto

2013-12-04 05:00

52 metų klaipėdiečio Vladimiro Špilčiako, spalio pabaigoje iškeldinto iš savivaldybei priklausančio buto į gatvę, kova už teisę į gyvenamąjį plotą persikėlė į Vilnių - vyriškis teisybę rasti ketina sostinės teisėjams skųsdamas uostamiesčio teismų, pritarusių iškeldinimui, sprendimus. Tačiau Klaipėdos savivaldybės darbuotojai įsitikinę, jam nepadės jokie teismas, mat žmogus, valdininkų teigimu, nenorėjo padėti pats sau ir nedarė visiškai nieko, kad vieną gražią dieną neatsidurtų gatvėje.

Istorijos pradžia - 1997-ieji, kuomet į Lietuvą iš tremties grįžo lietuvis jūreivis Zigmas Kilbauskas, 1947-aisiais bandęs jūra pabėgti į Kanadą ir už tai ištremtas į Kazachstaną. [CITATA]

Į Lietuvą iš Rusijos grįžo ne tik Z. Kilbauskas, bet ir jo dukra Irina, gimusi jau tėvo tremtyje. Ji atvažiavo su šeima - tuomet 6-mečiu sūnumi ir vyru Vladimiru Špilčiaku.

Tų pačių 1997 m. pabaigoje Klaipėdos savivaldybė sugrįžėliams skyrė du butus. Viename jų - vieno kambario bute Liubeko gatvės 11 name - apsigyveno Z. Kilbauskas su žmona, kitame - trijų kambarių su holu Liubeko gatvės 13 name - Špilčiakų šeima.

Privatizavo tik vieną

1999 m. butą Liubeko g. 11 name Z. Kilbauskas privatizavo. Tai įvyko dar tuometinio Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu. Špilčiakų šeima dėl privatizavimo nesikreipė - esą neturėjo lėšų, ir savivaldybės prašė tik leisti atidėti mokėjimus.

Į savivaldybę dėl privatizavimo I. Špilčiak kreipėsi 2005 m. Tačiau tuo metu jau galiojo Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas, o jis nenumatė galimybės leisti privatizuoti butus tremtinių ar politinių kalinių vaikams. Maža to, formaliai I. Špilčiak buvo ne Z. Kilbausko šeimos narė, ji turėjo savo šeimą.

Atsisakymo leisti privatizuoti butą moteris neskundė, tad tų pačių 2005-ųjų rugpjūtį savivaldybė su I. Špilčiak sudarė gyvenamųjų patalpų Liubeko g. 13 name nuomos sutartį, pagal kurią gyventojai įsipareigojo kas mėnesį mokėti 95 Lt nuomos mokestį.

Išsiskyrė ir išvažiavo

Situacija nesikeitė ir 2009, ir 2010 metais, kuomet Špilčiakai pakartotinai kreipėsi dėl buto privatizavimo. Nuostata, leidžianti tremtinių vaikams privatizuoti jų gyvenamąjį būstą, atsirado tik 2010-ųjų pabaigoje, tad 2011 m. I. Špilčiak savivaldybei parašė dar vieną prašymą.

Valdininkai moters paprašė pateikti visus reikalingus dokumentus, bet nieko iš jos nesulaukė. 2012 m. prašymą dėl privatizavimo atsiuntė jau Levas Juchmankovas, Špilčiakų šeimos draugas - jo, kaip buvusio milicijos tardytojo, klaipėdiečiai paprašė pagalbos.

Tačiau ir tada nerasta teisinio pagrindo leisti privatizuoti būstą, mat paaiškėjo, kad šeima dar 2005 m. išsiskyrė, I. Špilčiak su sūnumi persikėlė į Didžiąją Britaniją. Be to, ji kaip gyvenamąją vietą deklaravo nebe butą Liubeko g. 13 name, o kitą adresą - L. Juchmankovo butą.

Skolos augo

Sulaukę neigiamo savivaldybės atsakymo, Špilčiakai, tiksliau, L. Juchmankovas, 2012-ųjų kovą kreipėsi į teismą. Ieškinys buvo priimtas, įvyko parengiamasis posėdis, tačiau rugpjūtį teismas nusprendė ieškinį atmesti, mat L. Juchmankovas nepristatė reikalingų dokumentų dėl atstovavimo Špilčiakų interesams.

Tačiau anaiptol ne privatizavimo istorija lėmė, kad V. Špilčakas galų gale atsidūrė gatvėje. Tai - skolos už buto nuomą, kurios vyriškis savivaldybei nemokėjo maždaug nuo 2009 m.

Žinia, 2009-aisiais savivaldybė pakėlė savo nuomojamo būsto įkainius. Buto Liubeko gatvėje nuoma pakilo nuo 95 iki 245 litų. 2012 m. ji dar padidinta - iki 434 Lt.

"Buto nuomos sutartyje numatyta, kad jei nuomos mokestis didėja, ji turi būti perrašyta. O savivaldybė nuomos mokestį pakeitė savavališkai, nesuderinusi su Špilčakais. Todėl Vladimiras sąžiningai mokėjo po 95 litus, kaip numatyta pirmojoje sutartyje, o ne didesnę nuomą", - "Vakarų ekspresui" aiškino L. Juchmankovas.

Ignoravo kvietimus

Vis dėlto panašu, kad tai nėra visiška tiesa.

"Špilčiakai perrašyti sutartį buvo kviesti daug kartų. Kvietė ir pati savivaldybė, ir mes. Tačiau jie niekada neatvykdavo. Tiesa, 2010 metų balandį V. Špilčiakas pas mus buvo atėjęs, bet sutarties perrašyti nepanoro, o tik prašė leisti skolą - ji tuo metu siekė 1 189 litus - išsimokėti dalimis", - prisiminė VšĮ "Klaipėdos butai" direktorė Polė Maskeliūnienė.

GYNĖJAS. Levas Juchmankovas sako įtariantis, kad butas, kuriame gyveno jo pažįstamas Vladimiras Špilčakas, jau paruoštas atiduoti "reikalingam žmogui". Eimanto CHACHLOVO nuotr.

V. Špilčiako prašymas buvo patenkintas, tačiau skolos ir toliau nesustabdomai augo - tų pačių metų liepą jos siekė jau 1 578 Lt, o skola už buto nuomą nuo 2011 m. rugpjūčio iki 2012 m. liepos sudarė 3 015 Lt.

Beje, mažas pajamas gaunantiems nuomininkams leista sumažinti nuomos kainą, tačiau, P. Maskeliūnienės teigimu, V. Špilčiakas to neprašė. Taip iki šių metų spalio susikaupė didesnė nei 7 tūkst. Lt skola.

Maža to - iš savo rankomis drožtų dirbinių bandantis pragyventi vyriškis nemokėjo ir kitiems paslaugų teikėjams. Už šildymą šį rudenį jis buvo skolingas 2,3 tūkst. Lt, už šiukšles - per 550 Lt, už elektrą - apie 70 Lt.

Nedarė nieko

Nesustabdomai augant skoloms, "Klaipėdos butai" 2012 m. sausį kreipėsi savivaldybę dėl V. Špilčiako iškeldinimo. Balandį savivaldybės teisininkai Klaipėdos apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo paprašė nuomos mokesčio nemokantį vyriškį iškeldinti lauk.

"Net tada ir dar kelis mėnesius po to V. Špilčiakas turėjo galimybę išvengti iškeldinimo - jei tik būtų ėmęsis mokėti skolas. Taip neretai būna - kai kreipiamės į teismą, įsiskolinę nuomininkai supranta, kad tai jau nebe juokai, ir prašo leisti skolą padengti.

Tačiau V. Špilčiakas nepadarė nieko, kad neatsidurtų gatvėje. Pavyzdžiui, į gatvę tikrai neiškeldiname neįgalių žmonių. O šis vyriškis yra sveikas, darbingas, tačiau nepasistengė net tartis dėl skolų grąžinimo", - dienraščiui teigė Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stonkuvienė.

Teismas: "Iškeldinti!"

Atsižvelgęs į šiuos argumentus, pernai spalį Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino savivaldybės prašymą iškeldinti Špilčiakus iš buto Liubeko g. 13 name su visais daiktais.

IŠKELDINIMAS iš buto vyko dalyvaujant ir valdininkams, ir komunalininkams, ir net policijai. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Tiesa, toks sprendimas buvo apskųstas, tačiau jau šių metų kovą Klaipėdos apygardos teismas atmetė skundą.

Viskas baigėsi tuo, kad spalio pabaigoje, dalyvaujant savivaldybės atstovams, antstoliams, elektrikams, dujininkams, vandens tiekėjams ir net policininkui V. Špilčiakas iškraustytas iš buto.

Teismuose Špilčiakams atstovaujantis L. Juchmankovas įsitikinęs, kad pati savivaldybė, vis didindama nuomos mokestį, sužlugdė klaipėdiečių šeimą. Valdininkai esą pažeidė pirminę sutartį.

Vis dėlto Klaipėdos apygardos teismas pastebėjo, kad nei Civiliniame kodekse, nei savivaldybės sutartyje su Špilčiakais nėra numatyta, kad nuomos mokesčio perskaičiavimas gali būti atliktas tik esant nuomininkų sutikimui.

Taip pat mano ir savivaldybės teisininkai.

"Sprendimas padidinti savivaldybės butų nuomos įkainius priimtas miesto Tarybos, tai yra teisės aktas, jis skelbiamas viešai, ir žmonės automatiškai įpareigojami jo laikytis. Kaip, sakykime, ir Kelių eismo taisyklės - prieš jas priimant juk vairuotojų sutikimo nereikia, ir jos galioja visiems be išlygų", - argumentavo R. Stonkuvienė.

Kam atiteks butas?

Ji sako, jog svarbu nepamiršti dar vieno aspekto - skolų V. Špilčiakas nemokėjo ir komunalininkams.

"Būstas savivaldybės, tad dabar ir elektros energijos tiekėjai, ir šiukšlių vežėjai, ir šilumininkai gali kreiptis į teismą bei prisiteisti skolas. Ir jos bus padengtos iš miesto biudžeto, t. y. visų mokesčių mokėtojų kišenės", - atsainaus V. Špilčiako požiūrio kainą apibūdino specialistė.

Tuo metu L. Juchmankovas įsitikinęs, kad savivaldybė, remiama teismų, esą turi savų interesų.

"Išmetė žmogų į gatvę, davė mėnesį laiko susirinkti daiktams iš buto ir iškart įstatė šarvuotas duris. Kam to reikėjo? Galime tik įtarti, kad butas jau paruoštas privatizuoti kokiam nors iš anksto numatytam žmogui", - pareiškė pensininkas.

"Visiškas absurdas. Yra socialinio būsto laukiančių politinių kalinių ir tremtinių eilė, dabar joje - 48 žmonės, pirmajam pagal sąrašą tas butas ir bus suteiktas. Šiuo metu jis net netinkamas naudoti - taip nugyventas, kad teks daryti kapitalinį remontą", - tikino "Klaipėdos butų" direktorė P. Maskeliūnienė.

Susimokė prieš drožinėtoją?

Nepaisant to, L. Juchmankovas įžvelgia kone tikrą sąmokslą.

"V. Špilčiakas sunkiai supranta ir kalba lietuviškai, viename iš teismų tuo ir buvo pasinaudota. Ir mane norėta pašalinti iš tos istorijos nagrinėjimo - teisme dingo mano prašymai, teisėjai nenorėjo manęs prisileisti, V. Špilčiakui paskirdavo savus advokatus, vienas iš jų mane net sumušė", - aiškino teisininkas mėgėjas.

Kuo valdžios institucijoms galėtų nepatikti kuklus medžio drožinėtojas?

"Mes į teismus kreipėmės ne tik prašydami privatizavimo ir iškeldinimo bylas sujungti į vieną, bet ir reikalaudami prarasto darbo užmokesčio išmokėjimo - juk atvažiuodami į Lietuvą ir Irina, ir Vladimiras Rusijoje paliko ten turėtus darbus. Reikalaujame ir moralinės žalos kompensacijos. Gal teismai tos sumos išsigando? Juk kaip valstybės tarnautojas iš valstybės priteis pinigus?" - pareiškė L. Juchmankovas.

Šiuo metu Špilčiakų skundai dėl uostamiesčio teismų sprendimų nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme.

"Vakarų ekspreso" žiniomis, I. Špilčiak šiuo metu yra išvykusi dirbti į Rusiją, o jos vyras gyvena to paties Liubeko g. 13 namo rūsyje.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, į kurį praėjusią savaitę kreipėsi L. Juchmankovas su prašymu leisti V. Špilčiakui pagyventi bute, kol Vilniuje bus baigtos bylos, paprašė savivaldybės administracijos išnagrinėti tokią galimybę.

"Tačiau labai abejoju, ar tai teisiškai galima - leisti grįžti į butą, iš kurio žmogus teismo sprendimu jau iškeldintas. Galbūt išeitis - suteikti vietą Nakvynės namuose?" - svarstė meras.

Komentarai iš www.VE.lt

Nėra nieko nemokamo

O kodėl už butą nemokėjo? Mandresnis už kitus norėjo būti? Čia kaip toje dainelėje: nieks kits čia nekalts, mergužėle, tu pati.

Petras

Valdžia nešviečia ir nemoko žmonių, kaip elgtis grižus į Lietuvą kaip tremtinių šeimai. Žmonės ne iki galo pasinaudojo BPĮ: tremtiniai gali privatizuoti butus pagal BPI. Bet čia įvyko didžiulis VALDININKŲ IR TREMTINIŲ konfliktas: IŠ PRINCIPO neleisti privatizuoti. Lengviau išgrūsti į gatvę.

to petrui

Nu, OK, nepatiko jam tas nuomos mokestis, bet jis ir už komunalines nemokėjo. Pagaliau jei nepatinka nuomos mokestis, ieškokis kur pigiau. Juk kalba eina apie 3 kambarių butą, taigi normali ta nuoma. Mano bobutė irgi Kazachstane gyvenimą praleido, tai ten ir butą nusipirko, ir mokslus baigė, ir normalų darbą turėjo, ir dar "apsiženyjo" bei vaikų susilaukė. Ir ji tikrai nesiskundė, kad tremtinė buvo nes ji SAVO noru ten išvažiavo. Beje, puikiai kalba lietuviškai, grįžo Lietuvon, nusipirko čia butą ir gyvena bei dirba. Kodėl aš turiu dirbti ir mokėti mokesčius, o už tuos mokesčius dar kažkas išlaikomas?

klaipedietė

Teisingai ir pasielgė - koks jis tremtinys, jeigu tokiems pašalaičiams viskas dalinama pusvelčiui, tai kuo tai baigsis? Greitai ir proanūkiai pareikš savo teises. Na, ir gudrumas žmonių kitų sąskaita gyventi.

Įdomu

Žmogus yra rusas, taigi kuo čia dėti tremtiniai... Jei atvyko iš Kazachstano, tai irgi kuo čia dėta tremtis... Tai dovanokite - už ką šiam žmogui kažkokios privilegijos? Kodėl mes turime mokėti už jo pragyvenimą?

praeivis

Teisingas sprendimas, tikrai pritariu šiuo atveju valdininkams... Ne kiekvienam iš mūsų suteikiamas būstas, tad jei jau tau davė, sugebėk mokesčius susimokėti ir t. t. Mūsų name irgi yra socialinis butas - dabar jau buvę nuomininkai iškraustyti, palikę skolas: už elektrą - apie 1 000 Lt, už šilumą - 4 000 Lt ir t. t. Skolas, kurias padengsime mes - visi mokesčių mokėtojai... O dabar sėdi ant "pečiaus", parazituoja ir dar rėkia, kad pasaulis, t. y. mes, esam skolingi..