Tėvai pakraupę: gali bet kada netekti vaikų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), nors ir pavėluotai, bando informuoti visuomenę, ko tikėtis prasidėjus vaiko teisių apsaugos reformai. Antradienį socialiniame tinkle buvo paviešinti nepriežiūros požymiai, kurie gali būti priskiriami smurtui prieš vaiką. Pavyzdžiui, jeigu vaikas vilki oro sąlygoms netinkamus drabužius, valgo tik kartą per dieną ar sveria ne pagal savo amžių, galima įtarti, kad jis namuose patiria smurtą. Gal ministerija pamiršo, kiek šeimų Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos?

Pamačiusi ministerijos paviešintus nepriežiūros požymius, „Vakaro žinių“ kalbinta Renata sakė, kad tai pavyzdys, jog Lietuvoje įstatymų teorija nuo praktikos labai skiriasi. „Kartais pagalvoju, kad įstatymus, apibrėžiančius vaikų gerovę, rašo valdininkai, patys neturintys vaikų. Kaip visada, puolama paskubomis kažką daryti, visai nesigilinant, kokių sprendimų iš tiesų sistemai reikia. Tik pažiūrėkite, dėl kokių priežasčių būtų galima pripažinti, kad prieš vaiką smurtaujama. Pagal šiuos kriterijus Lietuvoje reikėtų iš tėvų atimti visus autizmu sergančius vaikus. Aš pati auginu tokį sūnų ir galiu pasakyti, kad esame valstybės pamiršti. Visa pagalba - tik skambūs žodžiai“, - sako pradinuką sūnų auginanti Renata.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaidrė

Ji pasakoja, kad šiandien valstybė šeimas, auginančias vaikus autistus, yra palikusi be pagalbos, tačiau kaskart kuria naujus reikalavimus ir kontrolės mechanizmus tėvams. „Negana to, pati turėjau ilgą laiką plėšytis prieš gydytojus, kol galiausia buvo nustatyta diagnozė. Kažkodėl didžiulę patirtį turinčiai specialistei užteko, kad vaikas judina kojas, rankas ir galvą. Kaskart atkirsdavo, kad sveikas. Tuomet ko stebėtis, kad Lietuvoje jau ne kartą iš šeimų vaiko teisių specialistai paima vaikus autistus neva dėl to, kad jie neprižiūrimi. Specialistai tiesiog neparengti dirbti su tokiais vaikais?“ - retoriškai klausė Renata.

Iš regiono kilusi Erika „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad vaiko gerovę pamiršusi vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje prieš 5 metus ją išvarė iš šalies. Moteris supratusi, kad vienišai mamai Lietuvoje išgyventi neįmanoma: nepavyksta ne tik įsidarbinti, bet ir buto nuomoti niekas nepasiturinčiai moteriai nenori. Gyventi nebuvo kur, kai vyras su 2 m. dukra ant rankų tiesiog išvarė iš namų. Net ir suradus darbą, juo džiaugtis moteriai teko neilgai. Pradėjus dukrą vesti į darželį, ši dažnai sirgdavo: „Prasidėjo ligoninės. Man tekdavo imti nedarbingumą ir būti su dukra, o tai darbdaviams ne itin patinka. Praradau 3 darbo vietas. Prasidėjo nepriteklius. Eidama į vaistinę ir rankoje laikydama 100 litų, melsdavausi, kad užtektų vaistams. Todėl kreipiausi pagalbos į savivaldybę, vaiko teisių apsaugos specialistus. Bet išgirdau verdiktą - jeigu neturiu už ką maitinti vaiko, turiu jį atiduoti valstybei. Kitaip, nereikėjo išvis kreiptis į institucijas. Mane tai išgąsdino, nusprendžiau išvykti į užsienį“, - pasakojo Erika.

Ji sakė nenorinti įvardinti visų vaiko teisių apsaugos specialistų blogais žmonėmis, tačiau pasidalinti savo patirtimi ją privertė būtent ministerijos paviešinti nepriežiūros požymiai, įspėjantys tėvus. „Nemanau, kad tai, ką parašė ministerija, yra nepriežiūra. Kartais valstybė taip susmukdo žmogų, kad tas tiesiog neturi iš ko gyventi. Mylintiems tėvams skaudu, kai neturi, kuo maitinti vaiko. Man taip yra nutikę. Bet tai dar nereiškia, kad dukros neprižiūrėjau. Todėl keista skaityti tokius ministerijos pareiškimus, kai diktuojami reikalavimai tėvams, pamirštant pasidomėti, ar jie įgyvendinami“, - atviravo Erika.

Situaciją komentuoja buvusi Raseinių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Regina KLEVINSKIENĖ:

Lietuvoje labai kvailai atrodo įstatymų nusirašymas paraidžiui. Aš turėjau kantrybės perskaityti beveik visus komentarus po nepriežiūros požymiais, kuriuos pristatė ministerija. Dauguma pasisakiusių yra tėvai, kurie iš tiesų rūpinasi savo vaikais ir jie jaudinasi dėl šios reformos. Matau, šie tėvai yra išsigandę. Ir tam yra pagrindo. Reikia paaiškinti jiems, kodėl ir kas vyksta.

Paskutinę savo darbo dieną gavau pranešimą iš susirūpinusio žmogaus, kad jo kaimynystėje nuolat verkia mažas vaikas. Pasikviečiau vaiko mamą pasikalbėti. Ji neneigė, papasakojo, kodėl jų vaikas verkia: paprašius susitvarkyti žaislus, kažko nedavus, kai greitai supyksta. Pamačiau, kad pas mane ji atėjo labai išsigandusi. Ji prisipažino, kad šis pokalbis jai buvo labai nemalonus, nors man atrodo, kad mes tikrai nuoširdžiai pasikalbėjome. Aš pasiteiravau, gal vaikui dygsta dantukai, gal jis tiesiog verksniukas. Kartais taip būna. Aš netgi žinau vaikų, kurie supykę ant tėvų namuose šaukiasi pagalbos iš kaimynų. Kaip tokiems tėvams elgtis vykstant reformai? Nereikia žmonių gąsdinti. Nes jei jie bus įbauginti, pagalbos niekuomet nepaprašys. Kodėl tokiais pareiškimais tėvai iš karto nurašomi.

Tačiau kartu reikia pasitikėti ir specialistais. Kėdainiuose įvyko visiems žinoma skaudi tragedija ir visuomenė pyko ant specialistų, kurie esą neatėmė vaiko, kai dėl jo susirūpino darželio auklėtoja. O kai Kretingoje specialistai iš šeimos atėmė vaiką autistą, visuomenė juos nulinčiavo, kodėl tą vaiką paėmė. Net valdžios atstovai įsikišo. Specialistai sulaukė gąsdinimų dėl žalos atlyginimo. Tad atvejis atvejui nelygus.

Situaciją komentuoja SADM Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė:

Šie keli požymiai neturėtų kelti nerimo tėvams. Nes paimant vaiką iš šeimos niekas nesivadovaus tik penkiais išvardintais požymiais. Tam yra visa grėsmės lygių vertinimo metodika, o tų požymių turi būti žymiai daugiau.

Suprantama, baimių yra, neva specialistai pasinaudos viena fraze ir paims vaiką iš šeimos. Tačiau specialistai tikrai nesivadovaus vienu iš visų požymių. Tam yra visa sistema ir metodika. Kaip su tuo dirbti, specialistai buvo apmokyti. Sistemos prioritetas - kad vaikas augtų savo biologinėje šeimoje, o šeima gautų visokeriopą pagalbą auginti vaiką. Įstatymas yra skirtas vaiko teisėms apsaugoti ir duoti signalą tėvams, kad vaikas neturi būti apleistas, patirti smurto.

Mano praktikoje nei vienas vaikas nebuvo paimtas iš šeimos dėl šeimos skurdo. Kiekvieną kartą vertinant vaiko nepriežiūrą, atsižvelgiama į realias šeimos gyvenimo sąlygas. Labai svarbūs veiksniai, ar kyla grėsmė vaikui, yra vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai, veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais, vaiko atstovo priklausomybėmis, ir rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka.