Sužinokite, kodėl Lietuvos žmonėms patinka pasivaikščiojimai su šunimis?

Lietuvoje gerokai pasikeitė požiūris į šunis: jie laikomi nebe sargais, o šeimos nariais, mokomi paklusnumo ir socializuojami, kad tinkamai elgtųsi viešose vietose. Paradoksalu, bet augintiniai nepadeda Lietuvos žmonėms užmegzti naujų pažinčių ar tvirtesnių ryšių su kaimynais bei kitais šunų augintojais. Tyrimas parodė, kad tik 5 proc. šunis turinčių mūsų šalies gyventojų vedžiodami augintinius pabendrauja su kaimynais, vos 6 proc. susipažįsta su naujais žmonėmis.

Tai parodė prieš mėnesį draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

„Skaičiai rodo, kad didžioji dalis šunų šeimininkų mėgsta leistis į pasivaikščiojimus su savo augintiniais. Šiam pomėgiui netrukdo nei ankstyvas ar vėlus paros metas, nei prastos oro sąlygos. Vos 7 proc. šunis auginančių lietuvių kasdienius pasivaikščiojimus vertina kaip neišvengiamą prievolę. Tai rodo, jog augintinis žmogui yra svarbus kompanjonas, o buvimas su juo teikia malonumą. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos šunų augintojų požiūris yra brandus“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Tyrimo duomenimis, didžioji dalis – 56 proc. – žmonių, eidami pasivaikščioti su augintiniu, teigė mėgstantys pakvėpuoti grynu oru. Apklausa parodė, kad 42 proc. šunų augintojų visada patinka leisti laiką su augintiniu. Pastebėtina, kad daugiau moterų nei vyrų laikosi šios nuomonės. Labiausiai laiką su augintiniu vertina 16-44 metų žmonės.

„Žmonėms, kurie nemėgsta ar neturi laiko sportuoti aktyviai, šunys yra paskata gyventi aktyviau ir daugiau judėti“, – teigė V. Katilienė.

Apklausos duomenimis, 39 proc. šunų augintojų vaikščiodami su augintiniais grožisi gamta, o trečdalis žmonių tokiu būdu įveikia stresą ir nusiramina.

„Pasivaikščiojimas ir laiko praleidimas su mylimu augintiniu yra du veiksniai, kurie žmogui padeda įveikti įtampą.  Ne veltui pasaulyje vis labiau populiarėjantis įvairių ligų profilaktikos, gydymo ir reabilitacijos būdas yra gyvūnų terapija. Keturkojis bičiulis žmonėms kompensuoja bendravimo stygių, kasdien leidžia pasijusti reikalingu. Pasivaikščiojimai kelis kartus per dieną padeda ne tik nusiraminti, bet ir gerinti sveikatą“, – kalbėjo V. Katilienė.

Tyrimas parodė, kad penktadalis šunis auginančių Lietuvos žmonių vesdami keturkojį pasivaikščioti pirmiausia pasidžiaugia galimybe pabūti vienumoje. „Ją ypač vertina tie, kurie dienas leidžia žmonių apsuptyje ir gyvena greitu bei įtemptu tempu. Matome, kad noras pabūti vienumoje ypatingai svarbus miestuose gyvenantiems žmonėms. Taigi, keturkojo vedžiojimas gali tapti geru būdu sustabdyti greitą dienos ritmą ir atsiriboti nuo chaoso“, – sakė draudimo bendrovės atstovė. 

Visgi vienumos, o ne bendravimo poreikis, pasirodo, yra labiau tapatinamas su šunų vedžiojimu. Vos 6 proc. keturkojų šeimininkų vaikščiodami su augintiniu susipažįsta su naujais žmonėmis ar suranda naujų draugų. Tik 5 proc. Lietuvos šunų šeimininkų augintiniai padeda užmegzti tvirtesnius ryšius su kaimynais.

„Panašu, kad bendravimo poreikį Lietuvos žmonės patenkina ne vaikščiodami su šunimis, o kitomis aplinkybėmis. Leisdamiesi į pasivaikščiojimą su augintiniais jų šeimininkai sunkiai užmezga naujas pažintis ne tik su šalia gyvenančiais žmonėmis, bet ir su kitais šunų augintojais. Visą dėmesį sutelkia į augintinį ir neieško kontakto su kitais žmonėmis“, – apibendrino V. Katilienė.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausta daugiau nei 1 600 įvairiose šalies vietose gyvenančių žmonių, „Gjensidige“ užsakymu lapkričio mėnesį atliko bendrovė „AC Nielsen Baltics“.