Suvilioti tinka ir tarpukario metodai

Gyvenimo draugų žmonės ieškojo nuo pat egzistavimo pradžios - nuo pirmykščio homo sapiens įgimto poreikio poruotis iki šiuolaikinės visuomenės atstovų noro susirasti antrąją pusę visam gyvenimui, vakarui, užsitikrinti materialinę gerovę ar patenkinti seksualinę fantaziją.

Šiuo metu intensyviausios paieškos vyksta interneto portaluose, skelbimai spaudoje retėja, o pažinčių tarnybas ištiko dinozaurų likimas.

Žmonės nesikuklino

1934 metų vasarį leidėjas Boleslovas Samavičius išspausdino "mėnesinį meilės ir vedybų laikraštį "Piršlys", kurio didžiąją dalį užima antrosios pusės ieškojusių žmonių skelbimai. Jų turinys šiuolaikiniam žmogui gali sukelti juoką arba šokiruoti: toks atvirumas ir kategoriškumas šiandien nemadingas. Visų skelbimų struktūra panaši - pranešama apie savo amžių, išvaizdą, išsilavinimą, darbą, mėnesinį atlyginimą, išdėstomi reikalavimai antrajai pusei.

Pavyzdžiui (kalba netaisyta): "Šviesus vid. ūgio 40 mt. prekybininkas uždirbąs 200 lit. į mėnesį, su turtu 25.000. Nori susipažinti su panele 25-30 m. su turtu nuo 3000-10.000, vidutinio ūgio gražios išvaizdos ir figūros." Arba: "23 m. amž. panelė graži turinti turto 50.000 litų ir 5 ha žemės. Nori susipažinti su vaikinu nesenesniu 25-35 m. amž. brunetu, turinčiu kokį nors turtą."

Na, nekuklūs tada žmonės buvo. Daugumoje skelbimų jie savęs apibūdinimui negailėjo tokių epitetų kaip "puikus", "gražus", "neblogas", o pretendentams sąlygos irgi ne mažiau kuklesnės - "tik graži ir išsilavinusi", "pasiturinti", "nestora", "gerai išauklėta", "taktiška" ir t. t.".

Įdomu, kaip į tokius skelbimus žmonės reaguotų po beveik 80 metų? Užuot fantazavus, geriau vieną kartą išbandyti.

ATSILIEPĖ. Nors pažinčių skelbimai spaudoje nyksta, atliktas eksperimentas parodė, kad jie vis dar labai efektyvūs. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

---

Eksperimentas

"Vakarų ekspreso" pažinčių skiltyje išspausdinome panašų į 1934-ųjų, tačiau šiems laikams pritaikytą skelbimą: "28 metų, 180 cm ūgio juodaplaukis žydraakis vyras, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, uždirbantis 3 800 Lt per mėnesį, sukaupęs 300 000 litų kapitalą bei turintis nekilnojamojo turto, ieško 20-30 metų gyvenimo draugės - gražios tamsiaplaukės, išsilavinusios, mandagios, taktiškos, atviros, be žalingų įpročių ir turinčios ne mažiau 100 000 litų vertinamo turto."

Išvydusi jau išspausdintą skelbimą viena pažįstama nusistebėjo, kaip gali būti tokių kvailų ir dar jaunų vyrų - esą protinga moteris niekada nesureaguotų į tokias fantazijas.

Tačiau reagavo.

Viena norėjo įpiršti 26 metų odontologę, kuri yra labai nedrąsi ir pati skambinti nesiryžo. Kita teiravosi, kodėl skelbimo autorius kandidatei kelia tokius kategoriškus reikalavimus, ir klausė, ar nurodytas mėnesinis uždarbis gaunamas "į rankas". Ji, beje, buvo vyresnė. Trečioji - irgi, ketvirtoji neatlyžo net išgirdusi, kad kandidačių netrūksta.

"Net jeigu turi merginą, noriu su tavimi susitikti", - kalbėjo ji.

Dar viena nepažįstamoji prieš vidurnaktį atsiuntė tokio turinio trumpąją SMS žinutę: "Sveiki! Pamačiau Jūsų skelbimą laikraštyje. Turite gerą humoro jausmą!"

Ši reakcija į skelbimą, panašu, buvo adekvačiausia. Beje, viena interneto svetainė šį skelbimą publikavo skyrelyje "Pasijuokime".

Ką gi, skambinusiųjų (galbūt tai išties puikios moterys) belieka tik atsiprašyti, kad ne savo noru tapo eksperimento dalyvėmis, ir palinkėti, kad vieną dieną jos tikrai surastų būtent tokį šaunų, tik gal mažiau reiklų vyrą.

Turtas - lemiamas faktorius

Klaipėdos etnokultūros centro vyriausioji specialistė Irena Armonienė mano, jog 1934 metais sąlygos kandidatams skelbimuose taip tiesiai ir atvirai skelbtos todėl, kad buvo stengiamasi apsidrausti nuo to, jog antroji pusė būtų bent iš to paties ir ne žemesnio socialinio sluoksnio, kaip ir partnerio ieškantis žmogus.

"Turtas tuomet turėjo galbūt ne lemiamą, bet labai didelę reikšmę", - sakė Etnokultūros centro atstovė.

Negalima neigti, kad turtas ar socialinė padėtis lemia poros santykius ir šiais laikais, tačiau antrųjų pusių viešai ieškantys žmonės tokių skelbimų, kaip 1934-aisiais, nerašo.

"Galbūt šiais laikais pažinčių tikslas ne toks kaip anuomet. Tada laikraščiuose skelbdavosi rimtai vedyboms pasiryžę žmonės", - sakė I. Armonienė.

Pažinčių tarnybos išnyko

Ne taip seniai Lietuvoje veikė begalės pažinčių tarnybų, kuriose vieniši žmonės už tam tikrą mokestį bandydavo užmegzti draugystę, susirasti partnerį laisvalaikio praleidimui, susitikimams savaitgaliais arba bendram gyvenimui - reikėdavo palikti savo anketą ir tikėtis, kad ji kažką sudomins.

Tačiau po intensyvių paieškų tokios įstaigos surasti nepavyko: telefonai išjungti, informacija pasenusi, o partnerių paieškos paslaugos seniai nebeteikiamos. Matyt, viskas persikėlė į virtualią erdvę.

"Neužsiimu šia veikla jau penkerius metus, bet skambučiai netyla, tikriausiai paklausa yra", - sakė kaunietis, kurio telefono numeris įmonių kataloge nurodytas prie trumpo pažinčių tarnybų sąrašo.

Be jų, dar galima aptikti pasiūlymą skambinti specialiu numeriu ir automatiniame atsakiklyje išklausyti jau paliktus skelbimus bei palikti savąjį.

Tuo tarpu specializuoti ir įprasti interneto portalai mirga nuo skelbimų, tik jie nė iš tolo neprimena 1934-ųjų: vyrai ieško vyrų, moterys - moterų, poros - porų.

Psichologai pastebi, kad pažinčių internete ir spaudoje dažniau ieško drovūs žmonės.

RIZIKA. Dažnai į aklą pasimatymą atėję žmonės neišvysta to, ko tikėjosi. Vyginto SKARAIČIO ("Vakaro žinios") nuotr.