Studentas iš Klaipėdos: balsavimui gaila ir pusvalandžio

Politika neįdomi

„Vakaro žinių“ žurnalistai atliko apklausą, kuria buvo bandoma išsiaškinti jaunimo iki 30 metų aktyvumą politiniame šalies gyvenime. 60 apklaustų respondentų amžiaus vidurkis buvo 24,4 metai. Paklausti, ar žada šią savaitę balsuoti Seimo rinkimuose, 22 proc. apklaustųjų teigė apskritai nebalsuosiantys, 18,6 proc. dar neapsisprendė, o 59,3 proc. pasisakė pareikšiantys savo nuomonę.

Tačiau paklausus, kuo remiantis jaunuoliai rinksis, kam atiduoti valstybės vairą, vos 23,6 proc. teigė skaitę partijų programas ir žiūrėję debatų laidas. Likusios dalies pasirinkimą lems tėvų politinės pažiūros ir partijų lyderiai, kurie jiems yra atpažįstami. Ne visi jaunuoliai nutuokia ir apie dabartinį šalies valdymą, mat net 33 proc. apklaustųjų prisipažino nežinantys, kas šiuo metu sudaro valdančiuosius ir net 50 proc. respondentų atpažįsta vos kelis partijų lyderius.

Balsuoti nesivargins

Dalyvavimo politiniame šalies gyvenime nesureikšmina ir ketvirtakursis Klaipėdos universitete laivų inžinerijos studijas kremtantis Modestas. Vaikinas pasakojo neisiantis balsuoti, esą jam paprasčiausiai gaila tam laiko. „Neturiu laiko gaišti tokiam dalykui, o juk reikėtų užtrukti kokį pusvalandį. Jei būtų galima balsuoti internetu, prabalsuočiau. Tačiau nemanau, kad nuo to kažkas pasikeis“, - abejingumą demonstravo jaunuolis.

Paklaustas, ar seka politines šalies naujienas, Modestas pasakojo, jog jam tai nėra įdomu. „Tėvai eis balsuoti, tačiau manęs neverčia. Ir šiaip namuose apie politiką nekalbame. Mums labiau rūpi mūsų šeimos rūpesčiai. Juk ir taip aišku, kad tie pažadai, kuriuos politikai žeria prieš rinkimus, liks neišpildyti. Tai kam vargintis“, - skeptiškai nusiteikęs kalbėjo pašnekovas.

Negauna, nes neprašo

Studentų interesams atstovaujantis Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Vilius Morkūnas priminė, kad dauguma atliktų tyrimų parodė, jog jaunimas - viena iš visuomenės grupių, kuri yra labiausiai apolitiška ir mažiausiai eina balsuoti. Pasak pašnekovo, pagrindinė jaunimo apolitiškumo priežastis yra nusivilimas ir politikų negebėjimas megzti ryšio su savo rinkėjais.

„Jaunimas nebalsuoja arba daro tai nesigilindami į problemas, nes Lietuvoje nėra politinės kultūros. Galime pažiūrėti į Vakarų Europos pavyzdį, kai politinės partijos kalba ne ideologiniais šūkiais, o konkrečiom frazėm, pasiūlymais ir pan. Todėl jaunimas labai atitrūkęs nuo politinio gyvenimo“, - pavojingą atotrūkį įžvelgė V.Morkūnas.

Studentų atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad nedalyvauti šalies politiniame gyvenime jaunimą skatina mintis, kad jų balsas nieko nelems. Ta pačia gaida esą kalbama tiek šeimoje, tiek mokykloje. Tačiau V.Morkūnas įsitikinęs, kad tik pačių piliečių spaudimas valdžiai ir būtų akstinas kažkam keistis, ko šiandieną vaikinas neįžvelgia.

„Pastebime, kad pažadų partijos nevykdo ir dėl to, kad iš jų to nereikalaujama, nėra poreikio, supratimo, kad mes turime reikalauti, kad politinės jėgos, atėjusios į valdžią, pažadus pildytų. Tiek mokykloje, tiek šeimoje to pilietiškumo ugdymo iš esmės trūksta. Tėvai kalba apie tai, koks yra didžiulis nusivylimas valdžia, kas formuoja moksleivio, studento nuomonę apie tam tikras politines ideologijas. Mokykloje taip pat į pilietinį ugdymą žvelgiama formaliai, užuot būtų ugdomas moksleivių pilietiškumas ir supratimas, kad tik mes patys lemiame tolesnę valstybės raidą“, - pastebėjo LSAS prezidentas.

Alfonsas DANIŪNAS - Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius:

Jaunimas nori mokytis, dirbti, yra aktyvus. Be abejo, kiekviename visuomenės sluoksnyje yra įvairių žmonių. Mes, kaip universiteto bendruomenė, žinoma, norėtume, kad jaunimas mokykloje būtų kuo geriau parengtas tolesnėm studijom. Pvz., vyrauja nuomonė, neva technokratams nereikia mokėti rašyti, dėstyti minčių. Tai yra nesąmonė. Todėl ir mes norėtume, kad studentų humanitarinis išprusimas būtų geresnis. Jei kalbame apie tai, kas yra inteligentas, tai istorijos žinojimas yra lygiai toks pat svarbus.

Apskritai susidaro įspūdis, kad jaunimas nori viską gauti labai lengvai. Vidurinėje mokykloje nori eiti lengvu keliu, aukštojoje mokykloje taip pat. Suprantu jaunimo norą eiti lengviausiu keliu, o jei tai jam leidžiama, kodėl to nedaryti? Tačiau mes turime suprasti, kad mokymasis vidurinėje ar aukštojoje mokykloje yra darbas. O darbą reikia dirbti. Todėl tam tikruose amžiaus tarpsniuose turime padėti žmogui suprasti, kad jam reikia dirbti, t.y. mokytis. Negalima to palikti savieigai. Jei visi būtų sąmoningi, to nereikėtų daryti. Tačiau, deja, to nėra.

Kalbant apie jaunimo išprusimą, apskritai nėra vienareikšmio atsakymo. Juolab kad pastebėjome, jog vyksta jaunų žmonių diferenciacija. Būna labai sąmoningų, išprususių jaunuolių, bet būna ir tokių, kurie juda į priešingą pusę. Tačiau aš susiduriu su ta jaunimo dalimi, kuri stoja į universitetus. Todėl pas mus apatiškų pasauliui žmonių nėra daug. Tačiau jei galvotume apie visą mūsų jaunimą, matyt, tas skaičius būtų kitoks.