Storuliai - už įstatymo ribų

Norint ieškoti teisybės šioje situacijoje jam lieka tik teismas, nes Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dėl įstatymų spragų tvirtina tokiems žmonėms niekuo padėti negalinti.

"Šokiravo ir nuvylė"

A. Astrauskas yra baigęs Klaipėdos kolegijoje elektronikos ir automatikos studijas, yra automatikos inžinierius. Jau daugiau kaip 10 metų dirba - turi savo įmonę, užsiimančią buitinės technikos remontu. Sklaidydamas Darbo biržos skelbimus sugalvojo, jog turėdamas laisvo laiko galėtų imtis kokio nors papildomo pamaininio darbo.

"Radau skelbimą, kad firmai "Maišelis" reikia staklių prižiūrėtojo, operatoriaus. Reikalavimai minimalūs, mano išsilavinimo būtų net per daug. Nuvykau į "Maišelį", užpildžiau anketą ir tik tada moteriškė pasiteiravo, ką norėčiau dirbti. Išgirdusi, kad operatoriumi, iškart pareiškė, kad man tas darbas būsiąs per sunkus, esą nepajėgsiu, o jeigu dirbčiau, tai labai greitai suliesėčiau. Nuvedė į cechą parodyti. Sako, štai penkios staklės, kurias operatorius turi prižiūrėti, tu nesugebėsi greitai jų visų apibėgti, reikia laiptais užlipti, reikia kilnoti didelius svorius. Kaip ekstrasensė nustatė mano sveikatos būklę ir leido suprasti, kad šitas darbas - ne man", - pasakojo vyras.

32 metų A. Astrausko ūgis - 185 cm, svoris - 115 kg. Dėl antsvorio, jo manymu, kalti genai. Ir tėvas, ir jis iki 20 metų buvo net labai liesi, o po kariuomenės tapo vyrais iš stuomens ir iš liemens.

"Negi kaltinsi žmonas, kad per gerai maitina", - juokavo Andrius.

Tačiau antsvoris Andriui bent jau iki šiol nebuvo problema. Jis tris kartus per savaitę lankosi sporto salėje, nubėga 3-5 kilometrus, sveikatos ir fizinė būklė puiki, todėl užuominos, kad dėl storumo negalėsiąs dirbti prie staklių, jį įskaudino.

"Pirmą kartą man taip gyvenime. Žinokite, netgi supykau ir tą patį vakarą parašiau laišką redakcijai, kad žmonės žinotų, jog būna ir tokių dalykų. Suprantu, lėktuvo stiuardesė negali būti tokia, kad negalėtų prasilenkti su kita. Kad būčiau atėjęs į kokį grožio konkursą ar darbintis manekenu, o dabar norėjau paprasto darbo. Mane toks elgesys šokiravo ir nuvylė, nes man atrodo, kad renkantis darbuotoją turi būti svarbiausia, kokios jis srities specialistas ir ką sugeba. Aš juk tilpau į tą cechą ir laiptais užlipčiau, bet ponia nusprendė kitaip. Sakė, esi per silpnas tokiam sunkiam fiziniam darbui", - kalbėjo vyras.

Ne prieš storulius?

Didžiausia polietileno produkcijos gamintoja Vakarų Lietuvoje besiskelbiančios UAB "Maišelis", kurioje dirba apie 70 darbuotojų, direktorius Romas Valačka pasakojo, jog skelbimą Darbo biržoje laiko todėl, kad pasitaiko atvejų, kai žmogus ima ir pareiškia nuo rytojaus nebedirbsiąs - išvažiuoja į Norvegiją. Atėjusieji užpildo anketas, o esant reikalui ir priimami į darbą. Šiuo metu užpildytų anketų "Maišelis" turi jau gal šimtą.

Paklaustas, kokie reikalavimai jiems keliami, atsakė: "Mums reikia darbininkų, o ne kokių nors ypatingų specialistų. Mes juos vietoje mokome dirbti."

Pasiteiravus, ar tie darbininkai turi būti išvaizdūs, tarkime, ne per stori, direktorius nusijuokė: "Žinoma, žiūrime, kad panelės būtų gražesnės. Jeigu prie staklių dirba graži moteris, jai lengviau, nes vyrai padeda. Ir taip yra visur. O kur link jūs sukate?"

Papasakojus apie A. Astrausko bandymą pas juos įsidarbinti, "Maišelio" vadovas žadėjo pasiteirauti apie tai savo pavaduotojos, kuri priiminėja į darbą, netgi įspėti, kad su žmonėmis kalbėtų atsargiau, idant neįžeistų. Tačiau jis mano, kad nepriėmimo priežastis buvusi ne ta. Visgi jis pabrėžė, kad bendrovės vadovai "iš karto mato, kur žmogus gali dirbti, o kur - ne".

"Gal kitoje vietoje ir būtų tikęs. Nemanau, kad jis dėl to turėtų įsižeisti. Storumas - tikrai ne priežastis nepriimti. Matytumėte, kokia stambi moteris pas mus dirba. Bet ji sėdi prie staklių, jai nereikia lakstyti. Daug žmonių mes nepriimame, ir jeigu visi pradėtų skųstis... Išsirenkame tuos, kurie mums patinka. Aš jokiu būdu nesu nusistatęs prieš storulius", - kalbėjo R. Valačka.

Darbo biržoje kitos problemos

Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas sakė apie tokį atvejį, jog žmogus nepriimtas į darbą dėl to, kad per storas, girdintis pirmą kartą. Paprastai Darbo biržos siųstieji darbintis parsineša pažymą, kurioje būna parašyta, kad pasirinktas kitas kandidatas, ir daugiau nieko neaiškinama.

PRIORITETAI. "Man atrodo, kad renkantis darbuotoją turi būti svarbiausia, kokios jis srities specialistas ir ką sugeba", - sako klaipėdietis Andrius Astrauskas, iš potencialaus darbdavio esą sulaukęs užuominų, kad yra per storas ir dėl to nesugebės dirbti. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Kas yra išsakoma pretendentui į darbą, tai jau kiti dalykai. Pasakyti žmogui, kad tu nepasirenkamas dėl savo fizinės išvaizdos, nederėtų. Tačiau tokių skundų iš darbo ieškančių asmenų mes nesame gavę. Net jeigu gautume, tai - ne mūsų kompetencija, tokius klausimus nagrinėja Lygių galimybių tarnyba", - sakė direktorius.

Jis užsiminė, kad yra skundęsi tie, kurie buvo siunčiami dirbti viešuosius darbus į namų valdas, nes jiems buvo išsakyta priekaištų dėl išvaizdos.

"Vyko tam tikri pokalbiai, jog nedera taip daryti. Tačiau siunčiami dirbti bedarbiai anaiptol ne visada sako tiesą. Yra tiesiog nelinkusių dirbti, kurie prisigalvoja įvairiausių dalykų, kodėl jų nepriima. Būna, kad sąmoningai pas darbdavį nueina su kvapeliu. Kai kuriems tiesiog patogu gauti kompensacijas už šildymą, socialines pašalpas, kurių suma vos neprilygsta minimaliam darbo užmokesčiui. Jie pasiskaičiuoja ir vengia dirbti", - aiškino Darbo biržos atstovas.

M. Skritulsko teigimu, darbdaviai tikrai nenurodo, kad reikia tam tikro svorio ar išvaizdos darbuotojo. Prieš kokius 8 metus būdavo darbo skelbimų, nurodančių lytį, bet dabar ir jų beveik nebėra.

"Per klaidą iš inercijos pasitaiko vienas kitas toks skelbimas. Mūsų darbuotojai juos pataiso, kad atitiktų Lygių galimybių įstatymą. Žinoma, yra specifinių profesijų, pavyzdžiui, šokėjų, kurioms reikia turėti tam tikrus fizinius duomenis", - sakė direktorius.

Pirmąkart girdi

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Arūnas Džiugas tvirtino negirdėjęs apie atvejus, kad į darbą būtų nepriimami žmonės dėl to, kad yra per stori. Oficialių skundų dėl tokios priežasties jo vadovaujamas skyrius irgi nėra gavęs.

Jam žinoma tik vienintelė plačiai žiniasklaidoje nuskambėjusi istorija, kai Palangoje kilo problemų dėl priėmimo į darbą todėl, kad mergina turėjo dėmę ant veido.

Paklaustas, ar darbdaviai turi teisę nepriimti žmogaus į darbą dėl antsvorio, atsakė manąs, jog vien dėl išvaizdos nepriimti lyg ir negalėtų, ir nurodė inspekcijos konsultacinį telefoną, kuriuo informaciją teikia teisininkai.

Paskambinus nurodytu telefonu atsiliepusi teisininkė Diana Leitaitė atsakė vienareikšmiškai: "Tai nėra priežastis nepriimti į darbą. Nemanau, kad Lietuvoje storuliai gali būti diskriminuojami. Jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, tokius atvejus nagrinėja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, jai tokie skundai siunčiami."

Įstatymiškai neginami

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits teigė, kad dabar galiojantys įstatymai storulius yra palikę už borto, tad ir diskriminacija dėl žmogaus fizinės išvaizdos galima. Tiesa, Darbo kodekse yra straipsnis, apibūdinantis bendrą principą, kad darbo santykių srityje draudžiama diskriminuoti žmogų dėl amžiaus, lyties ir visų kitų savybių, kurios nesusijusios su dalykinėmis savybėmis.

"Iš tiesų tokia problema yra. Deja, Lietuvoje nei per ploni, nei per stori, nei kam nors negražūs žmonės nėra ginami. Mes teikėme siūlymą Seimui įtraukti į Lygių galimybių įstatymą ir fizinę išvaizdą kaip atskirą draudžiamą diskriminavimo pagrindą. Jeigu tokiam projektui Seimas pritars, tada tokie žmonės bus ginami", - sakė patarėja.

Ji pasakojo, kad yra kreipęsi tie, kurie jautėsi diskriminuojami ir dėl per mažo ūgio, ir dėl spuoguoto veido.

"Nepasakyčiau, kad sulaukiame daug skundų. Oficialiai žmonės nesikreipia, bet telefonu teiraujasi", - konstatavo patarėja.

Anot jos, dažniausiai su tuo susiduria moterys, nes priimant į darbą iš jų neretai reikalaujama, kad būtų reprezentatyvios išvaizdos, t. y. reikia turėti ilgas kojas, gražų veidelį. Vieni darbdaviai atviru tekstu sako, o kiti netiesiogiai paaiškina, kokių jiems darbuotojų reikia.

Pokalbininkė pasakojo, kad žino tik du skundus, susijusius su svoriu. Abu juos pateikė moterys. Vienos antsvorį turėjusios merginos aviakompanija nepriėmė dirbti stiuardese. Tačiau šiuo atveju darbdavys, L. Vengalės-Dits manymu, turėjo pateisinamą priežastį - takas tarp sėdynių lėktuve siauras, jai iš tikrųjų būtų sunku judėti, be to, avariniu nusileidimo atveju ji galėtų užblokuoti praėjimą. Jos skundo tirti tarnyba negalėjo dėl teisinės bazės spragų, bet tam tikras rekomendacijas aviakompanijai nusiuntė.

Kitas atvejis buvo bibliotekoje, kurios vadovybė irgi nepriėmė dirbti moters, turinčios antsvorį, nes tarp lentynų buvo labai siauri tarpai. Biblioteka negalėjo padidinti savo patalpų ir tų tarpų praplėsti, tad ta moteris tiesiog nebūtų galėjusi vaikščioti tarp jų.

"Vis dėlto darbdaviai turėtų pagalvoti ir apie tai, kad reikia sukurti tokią darbinę aplinką, kad galėtų dirbti ir tie žmonės, kurie turi didesnį svorį. Dažniausiai atsisakymai priimti į darbą nebūna motyvuoti, tiesiog darbdaviai nenori tokių žmonių, ir viskas", - aiškino patarėja.

Jos teigimu, jeigu įstatymo pataisa jau būtų priimta, A. Astrauskas galėtų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, ji pradėtų tyrimą ir pirmiausia siektų geriausio varianto jam, kad jis būtų priimtas į tą darbą ir nebūtų diskriminuojamas dėl fizinės išvaizdos.

"Deja, jeigu dabar tas žmogus pas mus kreiptųsi, nieko nelaimėtų, mes jam niekuo negalėtume padėti. Labai tikiuosi, kad minėta įstatymo pataisa bus priimta, ir greitai", - sakė L. Vengalė-Dits.

Jos manymu, A. Astrauskas galėtų dėl to kreiptis į teimą.

Informacija

Neseniai nuskambėjo atvejis, kai Naujoji Zelandija norėjo deportuoti iš Pietų Afrikos Respublikos atvykusį virėją Albertą Buitenhuisą (Albert Buitenhuis), sveriantį 130 kg - esą jis per didelė našta šalies sveikatos apsaugos sistemai. Imigracijos ministrė Niki Kajė (Nikki Kaye) teigė, kad A. Buitenhuiso prašymas buvo atmestas dėl kelio sąnario osteoartrito. Jis pateikė apeliaciją ir ministrė sprendimą atidėjo bei pratęsė virėjo ir jo žmonos vizas dar 23 mėnesiams. Tačiau A. Buitenhuisas negalės naudotis valstybės finansuojamos sveikatos priežiūros paslaugomis.
A. Buitenhuisas į Naująją Zelandiją atsikraustė prieš šešerius metus ir per tą laiką numetė 30 kg. Jis tikisi ateinančiais mėnesiais sulieknėti dar 25 kg. Naujojoje Zelandijoje nutukusių žmonių skaičius yra vienas didžiausių išsivysčiusiose šalyse. Beveik 30 proc. Naujosios Zelandijos gyventojų turi antsvorio.