Spaudos atgavimo diena baigėsi. Tegyvuoja spaudos naikinimo dienos!

Balandžio 28 d. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija paskelbė nuosprendį "Respublikai", o jau kitą dieną pritaikyta finansinė nuobauda - atimta 12 proc. lengvata. Vos keliais posėdžiais anksčiau bei "Respublika" neetiškas tapo "Lietuvos rytas", dar anksčiau - "Lietuvos žinios". Kaip tyčia, visi leidiniai, valdomi lietuviško kapitalo įmonių.

Etika reguliuoja mokesčius

Buvęs žurnalistas, dabar Seimo narys Valdas Vasiliauskas "Respublikai" tvirtino bandysiąs panaikinti sovietmečiu alsuojantį vėzdą laisvam žodžiui ir jau įregistravo įstatymo pataisą.

"Ar žinote, kas inicijavo įstatymo pataisą, kuria remiantis su jumis susidoroja? - pasiteiravo politikas. - Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, netrukus grįžo dekretas iš Prezidentūros. Prezidentė įstatymui pritarė, tik buvo pora nekaltų papildymų, frazių. Netaikyti PVM lengvatos tiems, kurie neetiški. Aš ir pats tik dabar atkapsčiau pataisų iniciatorius ir neatsistebiu, kaip tai galėjo prasprūsti pro mano ir kitų akis. Rašėte apie "Snoro" istorijas, o ši tema labai nemaloni Prezidentūrai, norėtų, kad "Snoro" bankrotas kuo greičiau būtų užmirštas ir neeskaluojamas, ypač prieš rinkimus. Štai ir gavote dovanėlę."

KIRTIS. "Respublika" nubausta už publikacijas apie "Snoro" bankrotą. "Snoro" istorijos aplinkybės kelia didelių abejonių, tad, anot kai kurių politikų, yra pagrindo manyti, jog taip, ypač prieš rinkimus, tiesiog bandoma užglaistyti istoriją, dėl kurios mokesčių mokėtojai neteko apie 4 mlrd. litų. Stasio ŽUMBIO ("Vakaro žinios") nuotr.

"Respublika" per du posėdžius buvo nubausta 11 kartų, o į trečią posėdį susirinkusi komisija už viršytą leistiną teistumų normą priėmė finansines sankcijas lėmusį sprendimą. Visi nepalankūs sprendimai - tik už publikacijas apie "Snoro" bankrotą. Bausta už atskirus sakinius tuose pačiuose straipsniuose, skundikai du - Lietuvos banko pasikviestas Nilas Kuperis (Neil Cooper) ir Saimonas Friklis (Simon Frekley)...

"Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra savivaldos komisija. Ką tai reiškia? Mes patys save valdome, save kontroliuojame, aiškinamės santykius tarp savęs. O dabar padaryta, kad etikos komisija reguliuoja žurnalistų santykius su valdžia. Dar baisiau - reguliuoja mokesčius. Čia pasaulinio masto skandalas. Kur matėte, kad etika reguliuotų mokesčius. Etika - dvasinė sritis, kuri reguliuoja mūsų tarpusavio santykius, visiškai nesikiša į finansus. Kokia gali būti moralė už pinigus", - sako V. Vasiliauskas.

Anot jo, įstatymo pakeitimo nuostata aiški: "Jeigu rašai tinkamai, tarnauji valdžiai, gauni lengvatą."

"Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra sudaryta iš visuomeninių organizacijų atstovų. Visos tos organizacijos gauna iš valdžios piniginę paramą. Turi atskirą biudžeto eilutę ir yra finansuojamos iš visų bendro biudžeto. Jeigu esi išlaikomas valdžios, vadinasi, vykdai valdžios užsakymus. Komisija išlaikoma valdžios, už kiekvieną posėdį nariams mokami pinigai, kad jie sėdėtų ant nepriklausomos žiniasklaidos sprando", - kalbėjo politikas.

V. Vasiliauskas yra įsitikinęs, kad Leidėjų ir žurnalistų etikos komisija jau yra tapusi represijų įrankiu.

"Lietuvos žinios" neetiškomis buvo pripažintos už tai, kad aprašė istoriją, kaip žiemą, spiginant šalčiui, greitoji pagalba eismo įvykio vietoje paliko mažametį. Viskas buvo teisybė, tik žurnalistė, rašiusi į numerį, nerado greitosios pagalbos vadovės ir nepaklausė jos nuomonės. Greitosios pagalbos vadovybė pasiskundė ir leidinys buvo pripažintas neetišku", - pasakojo politikas, ką patyrė savo kailiu, kai buvo minėto dienraščio redaktorius.

Po pripažinimo neetišku, žinoma, imtasi ir kitų priemonių.

Netrykštate džiaugsmu? Rimbas!

"Čia jums už tai, kad netrykštate dideliu džiaugsmu dėl Europos Sąjungos, kad į ją žiūrite skeptiškai. Štai jums už skepticizmą", - mano Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus Bičkauskas.

Buvęs politikas, dabar advokatas turi savo nuomonę, kodėl ėmė ir netyčia sutapo, kad vienu metu neetiškais paskelbti tik lietuviško kapitalo leidiniai. Signataras sakė nujaučiąs, kad taip ruošiama dirva Skandinavijos kapitalo žiniasklaidai.

10 metų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete darbavęsis E. Bičkauskas tvirtina, kad finansines sankcijas turėtų taikyti anaiptol ne visuomenininkai. Tam yra teismų sistema, valstybės institucijos.

E. Bičkauskas suabejojo, ar tik nebus pradėtos įgyvendinti Konservatorių partijos šulų ir jų patarėjų parengtos "minkštosios technologijos". Žinia, šio dokumento originale parašyta, kad "turi atsirasti objektyvus žiniasklaidos priemonių ir turinio vertinimas pagal tarnavimą Rusijos "minkštųjų galių" strategijai. "Objektyviai įvertinta" žiniasklaida turi būti apkrauta didesniais mokesčiais".

"Teisti turi teisinė sistema"

Povilas GYLYS, Seimo narys

"Snoro" istorijos aplinkybės kelia didelių abejonių ir yra pagrindo manyti, kad taip tiesiog bandoma užglaistyti istoriją, dėl kurios mokesčių mokėtojai neteko apie 4 milijardų litų.

Žiniasklaidos užduotis būti sanitaru, kelti klausimus, abejones. Mes visi suprantame, kad žiniasklaida - ne prokuratūra, neturi tokių galių, tokių galimybių. Žiniasklaida gali būti netiksli, bet žodžio laisvė tam ir egzistuoja, kad viešojoje erdvėje pasirodytų žinios apie tai, kad yra įtartinų dalykų. Žiniasklaida - tai ta jėga, kuri atlieka esminį vaidmenį kovojant su korupcija ir valdžios klaidomis.

Prokurorai ir tie suklysta. Sulaiko žmogų, viešai paskelbia, nufilmuoja su antrankiais, uždaro į areštinę, tiria, o paskui paaiškėja, kad žmogus nekaltas. O žiniasklaidai neleidžiama suklysti, nors ji darbą atlieka operatyviai ir neturi tokių pajėgų, tokių galimybių, kokias turi prokuratūra ar policija.

Man nuostabą kelia ir pagreitinta reakcija pritaikyti finansines sankcijas. Duodamas signalas, kad negalite kritiškai rašyti, naikinama tiriamoji žurnalistika. Seime taip pat veikia Etikos komisija, bet už etikos nusižengimus Seimo nariams finansinės sankcijos netaikomos, atlyginimas nenukerpamas.

Teisti turi teisinė sistema, o ne visuomenininkai. Mechanizmas turi būti keičiamas ir šį klausimą Seime mes tikrai kelsime jau artimiausiu metu. Ginsime žiniasklaidą, nes taip uždusins paskutinę viltį turėti laisvą žiniasklaidą.

"Įrankis kovai su lietuviška žiniasklaida"

Vladas VERTELIS, dienraščio "Šiaulių kraštas" vyriausiasis redaktorius

Šios finansinės sankcijos ir kelias iki jų - susidorojimas. Absurdas. Kas buvo rašyta "Respublikoje", tvirtinasi - dėl "Snoro" bankroto administratorių veiklos pradėta baudžiamoji byla, vyksta ikiteisminiai tyrimai, - o žurnalistai sulaukia sankcijų. Žurnalistika lengvai suprantamas dalykas iš gatvės atėjusiems žmonėms. O pasižiūrėjus į komisijos sudėtį kyla įtarimų, kad mūsų darbo specifikos jie nesupranta. Kita vertus, tokie žmonės labai reikalingi, kai reikia tik sprendimo sankcijoms pritaikyti. Tokios komisijos tampa kovos prieš lietuvišką žiniasklaidą įrankiu. Gali vogti, nes kai bus paviešinta, komisijos su mikroskopu ieškos netikslumo. Etika - labai platus dalykas, jeigu vienas žmogus konkretų žodį priima kaip įžeidimą, o kitas - kaip humorą. Žiniasklaidos savireguliacijos sistemą reikia kuo greičiau keisti, nes "Respublika" ir "Lietuvos rytas" - tai tik pirmosios kregždės. Turiu nuojautų, kad tolesni sprendimai ir sankcijos pagal sąrašą palies "Šiaulių kraštą", "Vakarų ekspresą", "Kauno dieną". Visus, kuriuos dar valdo lietuviškas kapitalas.

"Partinių interesų įrankis"

Rimantas ŠUKYS, buvęs Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidentas, pirmasis Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas

Aš buvau iš tų žmonių, kuris rengė pirmuosius teisės aktus, susijusius su viešosios informacijos rengimu, ir kūrė tokias organizacijas, kaip Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Netgi priskirčiau save prie šios komisijos sumanytojų. Ją kuriant apie represijas net nekalbėta, ji kurta kitam tikslui. Reguliavimas turi būti, bet ne represinis. Gali būti neetiškos publikacijos, bet ne visas laikraštis ar televizijos kanalas.

Tik išsivadavę iš Sovietų Sąjungos gniaužtų visi labai bijojome cenzūros. Mūsų kurtą įstatymą tarptautiniai ekspertai tuomet pripažino kaip vieną pažangiausių. Bet dabar matau, kad padarėme didžiulę klaidą. Neleidome partijoms turėti savo laikraščių, kaip turėjo Komunistų partija. O partijos vis tiek ieško įtakos, tik tai daroma užslėptai. Būtų buvę geriau perimti komunistinį modelį, kiekviena partija galėtų turėti po laikraštį, tik viešai būtų deklaruota, kokiai partijai kas priklauso. O išėjo taip, kad politikams daug patogiau prisidengti kitais tikslais, niekas savo interesų nedeklaruoja, jie paslėpti. Atsirado patogi priedanga, net nežinome, kas ir dėl ko veikia. Labiausiai bijojome, kad žiniasklaida netaptų partinių interesų įrankiu, o išėjo būtent taip.

Įžvelgiu ir dar vieną labai pavojingą tendenciją. Čia jau mada. Tiesioginiuose teisės aktuose viskas sudėliota tvarkingai, o taisyklėse, tvarkose ir dar bala žino kur numatytos tai sankcijos, tai dar kas. Ir tuo labai lengva manipuliuoti, taisykles ir tvarkas galima keisti pagal poreikį. Jas keičia ne centrinė valdžia balsų dauguma, o kokia nors ministerija ar kita įstaiga.

"Trypia demokratiją"

Antanas STANEVIČIUS, buvęs laikraščio "Klaipėda" redaktorius, knygų leidėjas

Tai yra blogiau negu gali būti blogai. Patys mokome demokratijos, apie ją plyšaujame, o kai ateina tam tikri momentai, tą demokratiją mūsų valdžia beregint ima trypti. Kai daiktus įvardini tikruoju vardu, ir pasakai, kad esi vagis, ohoho kokius valdžios vyrai paleidžia buldozerius ir tankus ant ir taip finansiškai bei morališkai nustekentos spaudos. Tam metamos ir milžiniškos mokesčių mokėtojų lėšos advokatams ir jų kolegijoms. Nustekenti leidėjai tokių finansų apsiginti neturi ir teismuose labai dažnai pralaimi. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, mano supratimu, tėra valdžios įrankis pažaboti pučiančius ne į valdžiai parankią dūdą.

"Taip neturėtų būti"

Vytautas ČEPAS, politikas, psichologas

Man šioje situacijoje kliūva trys esminiai momentai.

Pirma, įprasta, jog įvairiausių etikos komisijų veikloje dalyvauja arba vyriausi amžiumi, daug patirties turintys žmonės, arba savo srities lyderiai, profesionalai. Šioje komisijoje aš žinau tik porą žmonių, nors visus pagrindinius šalies laikraščius kiekvieną dieną skaitau nuo pat nepriklausomybės atgavimo. Taip tikrai neturėtų būti.

Antra, išryškėjo, kad buvo sumaišyta etika, moralė ir įstatymai. Už moralę juk paprastai niekas netaiko nei baudžiamosios, nei finansinės atsakomybės. Paprastai žmogus arba organizacija tokiu atveju pasmerkiama, papeikiama ar nuo jos atsiribojama.

Ir galiausiai visoje šitoje istorijoje labai į akis krenta sprendimų priėmimo greitis. Man pašte yra sakę, kad laiškas iš Klaipėdos į Vilnių gali keliauti 5 dienas, o čia jau kitą dieną po vieno sprendimo pradedama taikyti kita sankcija. Akivaizdu, kad buvo laukta tokio komisijos sprendimo, gal net buvo spaudimas, dėl kurio kuris nors žemiau sėdintis vėliau paskubėjo, nes norėjo įsiteikti tą spaudimą dariusiam ir sėdinčiam aukščiau.

"Nesisapnavo net baisiausiame košmare"

Gintaras TOMKUS, "Vakarų ekspreso" vyr. redaktorius

Vakar atšventėme Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Gavome gėlių, pyragaičių, tauriųjų gėrimų. Vieni mus sveikino nuoširdžiai, kiti iš reikalo, o dar treti - veidmainiškai. Sveikino, bet slapta galvojo, kad tik mes nustiptume. Ir kuo greičiau, tuo geriau.

Prieš porą metų viešai paprašiau šalies bei vietos valdžios ir politikų nebesveikinti "Vakarų ekspreso" dienraščio kolektyvo su Spaudos švente ir neberengti apgailėtinų spektaklių. Kam be reikalo meluoti, juk dar neteko girdėti, kad kuris nors Seimo ar miesto Tarybos narys nuoširdžiai domėtųsi ir gilintųsi, kaip mes gyvename ir kaip mums dar pavyksta išgyventi.

Kai jokio autoriteto tarp žurnalistų neturinčios etikos komisijos finansiškai baudžia dienraščių redakcijas už teisėtą ir teisingą kritiką, arba kai specialiųjų tarnybų agentai šiurkščiai ir be jokių ceremonijų atlieka kratas redakcijose, o po to iš valdžios nesigirdi jokio protesto, kad varžoma laisva žiniasklaida, tampa aišku - valdžiai nepriklausomos spaudos nebereikia. Ir niekada nereikėjo.

Kai šių metų pradžioje didieji šalies dienraščiai nusprendė nebeišeiti pirmadieniais ir bent taip sumažinti leidybos nuostolius, nepasigirdo nė vieno valdininko nuostabos. Nei vienas nepasidomėjo, kas atsitiko? Kodėl demokratiją visuomenei turinti užtikrinti vadinamoji ketvirtoji valdžia retina periodiškumą?

Tiems, kurie nuolat kartoja, kad popierinė žiniasklaida nyksta tiesiog akyse, visada turiu paruošęs atsakymą: grąžinkite iš emigracijos į Lietuvą bemaž milijoną, o į Klaipėdą - 60 tūkstančių darbingiausių gyventojų, ir bus kam skaityti dienraščius. Tiražai pašoks dvigubai per vieną dieną.

Dėkoju likimui, kuris leido būti prie pat laisvos žurnalistikos atgimimo lopšio Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje. Kartu su bendražygiais sukūrėme ir platinome savaitraštį "Mažoji Lietuva". Kurį laiką tai buvo populiariausias savaitraštis Lietuvoje! Po to gimė ir "Vakarų ekspresas". Ir net baisiausiam košmare nebūtų prisisapnavę, kad spaudos laisvė bus nuolat ribojama, puolama ir netgi žudoma. Ir ne Maskvos, o mūsų pačių išrinktos valdžios ir jai pavaldžių sraigtelių rankomis.

Dar ne iki galo išblėso prisiminimai apie finansinius patikrinimus, būtent po publikacijų, kurios paviešindavo nešvarius valdžios ir jų rėmėjų darbelius. Pakanka prisiminti apie Mokesčių inspekcijos patikrinimus dienraštyje "Respublika" po to, kai buvo aprašytos milijoninio masto aferos "Tauro" banke arba apiesunaikintą Lietuvos žvejybos laivyną. Kai kuriuose susidorojimo planuose kaip vienas iš veiklos punktų buvo nurodyta ir dienraščio "Vakarų ekspresas" redakcija.

Akivaizdu, kad Lietuvoje vykdomas kryptingas, gerai suplanuotas planas susilpninti žiniasklaidą, bandymai susidoroti su leidėjais. Šiurpas apima menant 2009-ųjų naktinės mokesčių reformos padarinius. Kai vienu kirčiu spaudos leidiniams be jokio pereinamojo laikotarpio buvo kelis kartus padidinti mokesčiai. Ir tai vyko tuo metu, kai reklamos apimtys daugumoje leidinių mažėjo perpus.

Spaudos genocidą labai sėkmingai pratęsė tuometinis teisingumo ministras Remigijus Šimašius, kuris teisinius skelbimus iš dienraščių puslapių perkėlė į teismų skelbimų lentas ir internetinę erdvę. Taip suduodamas dar vieną rimtą smūgį.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos skelbtas nuosprendis "Respublikos" dienraščiui ir skubiai pritaikytos finansinės nuobaudos - apgailėtinas įvykis, dėl kurio turėtų raudonuoti visi blaiviai mąstantys Lietuvos piliečiai. Nežinau, kokie ten veikėjai susibūrę komisijoje - man jų pavardės ir nuopelnai žurnalistikai menkai žinomi. Panašu, kad naujoji inkvizicija vykdo valdžios duotą užduotį. Galbūt tik dalis šios komisijos narių atidirbinėja duondaviams, o kiti nesusigaudo, kur čia šuo pakastas. Kas žino?

Matau tik vieną kelią sąžiningiems ir principingiems komisijos nariams (jei tokių dar yra). Kuo skubiau išsiskirstyti ir atsisakyti galimybės tapti nuolatiniu valdžios įrankiu žlugdant ir gniuždant laisvąją spaudą. Būkite garbingi - nebedarykite gėdos tokioms sąvokoms, kaip "etika" ir "žurnalistika".

Bausti žiniasklaidą už tai, kad buvo kritikuoti laikinai paskirti "Snoro" banko vadovai ir įtartini sandoriai, kol dar nesibaigė tyrimas - žema ir apgailėtina. Juo labiau kai vienas iš vadovų nuolat atsisakydavo duoti interviu žurnalistams. Ką teks daryti, jeigu prokurorai įrodys, kad minėti "Snoro" naikinimo vadovai pažeidė įstatymus?

Tikras politikų veidmainiavimo pavyzdys - liūdnai pagarsėjęs konservatorių "kūrinys" apie "minkštąsias galias" iš Rusijos. Jame aukštinama užsienietiška žiniasklaida, o beveik visa lietuviška žiniasklaida vadinama parsidavusia ir tarnaujančia Rusijos interesams. Didesnio kliedesio dar neteko skaityti. Civilizuotoje valstybėje paviešinus tokius dokumentus konservatoriai ilgam atsisveikintų su valdžia. Bet tik ne čia. Čia Lietuva, čia lietūs lyja. Lyja ir nuplauna visus, netgi nešvarius pėdsakus.

Panašu, kad valdžios žmonių siekis sužlugdyti laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą nenurims niekada. O norint mušti, lazdą visada surasi. Todėl žlugdyti spaudai surandama vis naujesnių instrumentų ir būdų.