Smurtas artimoje aplinkoje: Lietuva vis dar kovoja su pasekmėmis, o ne priežastimis

„Turime indikacijų, kad problemų susijusių su smurtu artimoje aplinkoje  yra ir reikia jas spręsti. Nes smurtą patiriančios aukos negali pačios apsiginti, todėl reikalingi sprendimai valstybės mastu ir efektyvesnė pagalba. Tai klausimas labai opus ir jis yra ne šiandienos, o tai įsisenėjusi problema, todėl lyderystė taip pat turi būti plati“, –  kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė

Nuo smurto dažniausiai nukenčia moterys, tai yra 76,4 proc. (duomenys iš 2020 m. sausio – spalio mėn.) ir 77,2 procentų per analogišką laikotarpį 2019 m. Pastebima  tendencija, kad vis daugiau vyrų taip pat nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje.  2019 m. nukentėjo 22,8 proc. vyrų, o 2020 m. - 23,6 proc.

Atkreiptinas dėmesys kad daugėja konfliktų, kuriuose nukenčia ne tik sutuoktiniai ar sugyventiniai, bet konfliktuoja tarpusavyje nepilnamečiai asmenys, broliai ar seserys ir kiti šeimos nariai. Antrojo karantino metu išaugo pranešimų, kai konfliktai kyla dėl to, kad asmenys neįsileidžia į namus  neblaivių sutuoktinių ar sugyventinių. Lietuvos visuomenė pasižymi gan aukštu smurtingumu, o papildomas katalizatorius yra alkoholis.

 „Smurtas – tai gana įsisenėjusi problema ir reikėtų ją įvardyti, tai nėra fragmentinė tema o visos valstybės rūpestis su kuriuo susiduriama nuolat, o bendradarbiaujat galima būtų pasiekti proveržio ir gerų rezultatų“, – susitikimo metu teigė Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis.

Jis pažymėjo, kad tiek pirmo, tiek antro karantino metu situacija susijusi su smurtu artimoje aplinkoje nuolat stebima. Pirmojo karantino metu, pranešimų skaičius dėl smurto augo apie 20 procentų. Pažymima, kad pavasarį žmonės daug laiko praleisdavo uždarose patalpose, tad neretai tas bendrai praleidžiamas laikas išvirsdavo į konfliktą.

Jurgita Cinskienė Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė pažymėjo, kad tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu po kelių savaičių nuo karantino pradžios pranešimų dėl smurto skaičius augo 20 procentų. Ji pastebėjo, kad ir toliau didžioji dalis smurtautojų yra vyrai. „Verta pastebėti, kad kai kalbama apie nukentėjusias moteris ar nukentėjusius vyrus, tai abiem atvejais smurtautojai yra vyrai. Tai reiškia, kad prieš moteris smurtauja buvę arba esame partneriai arba sutuoktiniai, o prieš vyrus dažniausiai smurtauja tėvai prieš savo sūnus arba suaugę vaikai prieš savo senyvo amžiaus tėvus“, – kalbėjo J. Cinskienė

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pažymėjo, kad  2020 metais 20 procentų padidėjo pranešimų skaičius dėl vaiko teisių pažeidimų.  Anot tarnybos vadovės, prasiplėtė pranešėjų ratas, apie vaikų teisių pažeidimus praneša giminaičiai, patys vaikai, aktyviai dirba švietimo įstaigos. Ji taip pat akcentavo, kad pereinant prie nuotolinio ugdymo  siaurėjo pranešėjų ratas, tad esant karantino sąlygoms ne visus atvejus pavyksta užfiksuoti.

„Ne alkoholis, ne žalingi įpročiai yra smurto  priežastys, o lyčių nelygybė, smurtas lyties pagrindu bei  vyrų ir moterų bendravimas. Policijos darbas – tai darbas su pasekmėmis. Bet būtina giluminė prevencija augančioms ir ateinančioms kartoms, vaikams, kurie mato šeimos modelius, kur yra smurtautojai, mes ateity turėsime naujas kartas, kur reikės gesinti gaisrus dėl smurto. Lietuvoje iki šiol bandoma kovoti tik su pasekmėmis, o ne priežastimis“, – kalbėjo daug metų su nukentėjusiomis smurto aukomis dirbusi, o pastaruosius šešerius paramos ir labdaros fondui „Frida“ vadovaujanti Daiva Baranauskė.

Susitikimo metu sutarta stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų ne tik nacionalinių bet ir savivaldos lygmeniu.

Smurtas skirstomas į rūšis: fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis. Gali būti naudojamas vienos formos smurtas, tačiau dažniausiai pasitaiko keleto jų kombinacija, pavyzdžiui, seksualinis smurtas naudojamas kartu su fiziniu ir psichologiniu smurtu.