Savo šalies ambasadoriumi gali tapti kiekvienas

Projekto idėja gimė studento portugalo Paulo Magalhães galvoje, kai jis sumąstė, kad sujungti žmones, kurie mėgsta siųsti ir gauti atvirukus, būtų labai gera mintis. Laisvalaikiu vaikinas ėmėsi kurti interneto tinklalapį, kuriame galėtų burtis tokiu užsiėmimu susidomėję žmonės.

Didžiulis populiarumas

2005 m. liepą buvo atidarytas tinklalapis postcrossing.com, kurio autorius apie didžiulį projekto populiarumą net nesvajojo. Veiklos pradžioje tikslas buvo per atvirukus sujungti žmones nepaisant jų gyvenamos vietos, amžiaus, lyties, rasės ar tikėjimo.

Užsiregistravusieji, norėdami siųsti ir gauti atvirukus, pateikia užklausą tinklalapyje ir gauna vartotojo, kuriam turi nusiųsti atviruką, adresą ir unikalų atviruko ID kodą, pagal kurį jis bus atpažįstamas. Kai adresatas gauna atviruką, užregistruoja jį sistemoje, o siuntėjo adresas iškart atsiduria atviruko laukiančiųjų eilėje.

Kai kuriose pasaulio šalyse - Suomijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose - keitimasis atvirukais tapo itin mėgstamas. Šios šalys pirmauja išsiųstų atvirukų skaičiumi, o Nyderlanduose net išleistas specialus pašto ženklas, skirtas šiam pomėgiui.

Šiuo metu projekte dalyvauja apie 335 tūkstančius žmonių iš 207 šalių, išsiųsta daugiau nei 12 milijonų atvirukų, o jų nukeliautas atstumas prilygsta beveik 64 milijardams kilometrų...

Sudomino pasakojimas

Savo patirtimi dalyvaujant šiame projekte su "Vakarų ekspresu" pasidalino klaipėdietė Dalia Glinskienė. Per daugiau nei dvejus metus išsiuntusi ir gavusi po maždaug 650 atvirukų, ji yra viena iš penkiolikos aktyviausių Lietuvos "postkroserių".

NOSTALGIJA. Nors animaciniais personažais labiau žavisi anūkas, klaipėdietei Daliai Glinskienei be galo mieli atvirukai su senosios animacijos veikėjais, primenantys jos pačios vaikystę.

Moteris pasakojo, kad šiuo užsiėmimu ją sudomino dukterėčia, kuri, grįžusi iš mokyklos, persakė klasės draugo įspūdžius - tuomet, norėdami išbandyti, tinklalapyje užsiregistravo ne tik pokalbininkė, bet ir jos dukterėčia, sūnus, dukra bei marti. Tiesa, kitiems šis užsiėmimas nepasirodė toks įdomus, tad po kiek daugiau nei metų atvirukų siuntimą tęsė tik Dalia.

Šiuo metu moteris vėl turi bendramintį - penkiametį anūką, kuris taip pat stengiasi prisidėti prie siunčiamų atvirukų parinkimo, rašymo bei gautųjų tvarkymo.

Atvirukai įkvepia veikti

Dažniausiai, norint supažindinti kitataučius su gimtuoju kraštu, siunčiami įvairūs turistiniai atvirukai - su žymiais miesto, šalies objektais, panoraminiais vietovių vaizdais.

Anot D. Glinskienės, gavus atviruką su kokiu nors įdomiu vaizdu, statiniu ar vietove, vėliau internete apie tai susiradus daugiau informacijos, net kyla noras viską pamatyti savomis akimis.

Būna, kad atvirukai praverčia ne tik planuojant būsimos kelionės maršrutą, bet ir jau viešint kokioje nors šalyje.

"Kai keliauju, visada nusiperku atvirukų - juose visos žymiausios miesto vietos. Noriu jas pamatyti, pasiimu atviruką ir rodau žmonėms: "Kur yra šita vieta?". Taip lengviau paaiškint, ypač, jei kalbą nelabai gerai moki", - pasakojo klaipėdietė.

Moters teigimu, dalyvaujant šiame projekte galima tobulinti užsienio kalbų įgūdžius ar net surasti susirašinėjimo draugų. Vyresnio amžiaus moteriai į Vokietiją nusiuntusi atviruką su Nidoje plaukiančiu laiveliu, kurėnu, Dalia sulaukė netikėto atsakymo.

"Ji man parašė ilgą laišką - kad jos seneliai gyveno vietovėje, kuri dabar jau priklauso Kaliningrado sričiai, kad senelis turėjo keletą tokių laivų, bet paskui jie visko neteko. Rašė, kad turi namuose keletą nuotraukų su seneliui priklausiusiais kurėnais. Ir dabar mes dar susirašinėjam. Ji nėra buvus Lietuvoj ir galbūt net ryšis atvažiuoti. Nidoje kurėnų juk dar yra, tad ir sakė, kad norėtų pamatyti", - apie atviruko sužadintus prisiminimus ir netikėtai užsimezgusį bendravimą pasakojo D. Glinskienė.

Bet tai ne vienintelė maloni detalė - sykį, gavusi adresą Čilėje ir pasidomėjusi jo savininko profiliu, moteris pamatė, kad vyras prie kalbų, kurias moka, prirašęs ir lietuvių! Paaiškėjo, kad jokių lietuviškų šaknų neturinčiam tenykščiam gyventojui kažkur sužinojus apie mūsų kalbą, jam ji pasirodė graži ir dėl to nusprendė jos mokytis.

Gelbsti paštą

"Postcrossingo" dalyviai juokauja, esą jų dėka nebankrutuoja pašto skyriai - dažnai ir dideliais kiekiais siunčiami atvirukai duoda darbo paštininkams.

Tačiau visi, taip pat ir D. Glinskienė, pripažįsta, kad finansinės naudos iš šio projekto vartotojams nėra. Kainuoja atvirukai, pašto ženklai, o už gražesnius, meniškesnius atvirukus gali tekti sumokėti dvigubai daugiau negu už paprastą turistinį. Tačiau išlaidas atperka moralinis pasitenkinimas, gavus ranka rašytą atviruką iš bet kurio pasaulio kampelio.

Dalios teigimu, kartais šiuo užsiėmimu susižavėję žmonės pasigenda supratingumo iš pašto darbuotojų - paprašius pašto ženklų, tepaklausia, už kokią sumą, ir duoda bet kokių. "Juk norisi vietoj vieno užklijuot kelis, norisi gražesnių", - sakė pokalbininkė.

Nuo karvių iki Trolių Mumių

Aktyviai atvirukus siunčianti moteris sakė, kad jai apskritai gyvenime patinka tai, kas yra gražu, tad ir iš kitų pageidauja spalvingų atvirukų su gražiais dalykais.

"Mano pirminės temos buvo avys, karvės, pilys, šventyklos, bažnyčios, paskui anūkas dar pakoregavo. Jam patinka paukščiai, ypač varnos, visokie gyvūnėliai, mašinos. Pradžioje daugiau gaudavau labiau turistinius, pažintinius. Anūkas labai džiaugiasi atvirukais su pieštiniais, animaciniais personažais", - vardino D. Glinskienė.

Iš Suomijos labai tikėtina gauti atviruką su populiarių rašytojos Tuvės Janson sukurtų personažų Trolių Mumių atvaizdais. Anot Dalios, ten jie labai populiarūs - puikuojasi ne tik ant įvairių atvirukų, bet ir pašto ženklų.

Atvirukuose žmonės rašo pačius įvairiausius dalykus: dažniausiai pasakoja apie tai, kas pavaizduota, pristato šalį, papasakoja istorinių detalių, kartais tiesiog palinki sėkmės dalyvaujant projekte. Tačiau galima sulaukti ir įvairių posakių, įdomių palinkėjimų.

"Man labai patiko ant vieno atviruko su avimis užrašyta mintis - jeigu tave kankina nemiga, neskaičiuok avių, o geriau pasišnekėk su piemeniu", - šypsojosi pokalbininkė.

O kaip lietuviškai?

Gita KAZLAUSKAITĖ, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus vyriausioji specialistė

Kaip galimą lietuvišką šios veiklos atitikmenį siūlytume pavadinimą "atvirlaiškių mainai" - rasti vieną žodį, matyt, būtų sunkoka. Jei reikia nurodyti tikslų projekto pavadinimą, galima pateikti interneto svetainės pavadinimą "Postcrossing.com".