Pusė lietuvių apie aukojimą kalbėti vengia

Jauna mama Ugnė dažniausiai anonimiškai perveda tam tikrą atlyginimo dalį portale "Aukok.lt" arba "Bėdų turgaus" fondui. "Kadangi dukra dar maža (3,5 metų), o aš aukoju internetu, ji to nemato, nelabai ir yra ką aiškinti. Daugiau aptariame pasidalijimą tuo, ką turime, – apie tai kalbame ir dalijantis saldainiais, ir paaukojant elgetai. Manau, svarbu, kad vaikas savo noru sutiktų ką nors atiduoti, o ne būtų verčiamas tai daryti. Daug kalbamės apie vidinę šilumą, atsirandančią su kuo nors pasidalijus kokiu nors daiktu ir matant kito žmogaus šypseną. Iš pradžių procesas vyko sunkiai, dabar dukrytė vis lengviau dalijasi", – sako motina. Anot jos, tiek tėvai, tiek mokytojai turėtų aiškinti vaikams apie aukojimą.

Rūta Makauskienė, svetainės "Aukok.lt" projektų vadovė, akcentuoja auklėjimo labdaros ir aukojimo temomis svarbą. "Mūsų šalyje dar nėra susiformavusios aukojimo tradicijos. Vakarų Europoje, Skandinavijos šalyse vaikai neretai nuo mažens jau žino, kad išaugti drabužėliai ir žaisliukai bus dovanojami tiems, kurie gyvena nepasiturinčiai. Tiesa, tėvai patiria nemažai vargo, aiškindami vaikui, kodėl jo mylimas meškiukas keliaus pas žaislų neturintį mažylį. Tačiau toks auklėjimas duoda daug naudos auginant nesavanaudišką ir geranorišką žmogų. Mūsų šalyje dar tik pradedama suvokti, kokią naudą vaiko asmenybei daro šios pamokos. Tikiuosi, kad kalbėjimas apie aukojimą šeimoje taps vis populiaresnis, o nauja auganti karta jau drąsiau ir atviriau bendraus šia tema", – sako R. Makauskienė.

Psichologė Egita Dadašova sako, kad žmonės aukoja dėl įvairiausių motyvų, kartais jų net patys iki galo nesuvokdami, todėl ir kalbėti apie tai nėra lengva. "Vienas aukoja dėl noro padėti, kitas – tam, kad pasijustų svarbus, trečią skatina religija. Tai – asmeniniai motyvai, moralinės nuostatos, apie kurias viešumoje kalbėti nėra lengva. Nors kalbėti apie aukojimą sunku, bet būtina. Ypač vaikams svarbu paaiškinti, kaip gera gyventi tokioje visuomenėje, kur ne tik pats jautiesi gerai, bet ir šalia esantis jaučiasi lygiai taip pat. Būtina vaikus supažindinti su įvairiomis aukojimo formomis ir būdais, papasakoti, kad pagalba, auka gali būti ne tik materialinė, bet ir moralinė", – sako psichologė.

Lietuvos gyventojų apklausą š. m. birželio 2–15 d. aukojimo internetu svetainės "Aukok.lt" užsakymu atliko rinkos tyrimų kompanija RAIT. Apklausoje dalyvavo 1 013 15–74 metų respondentų.

Kodėl aukojimo tema tokia reta tautiečių pašnekesiuose, klausėme psichologės Egitos Dadašovos.

- Kodėl apie aukojimą dažniausiai kalbama su sutuoktiniu?

- Asmeniniais klausimais dažniausiai kalbamės su tais žmonėmis, kuriais pasitikime, kurių vertybinės nuostatos yra panašios. Aukojimo tema nėra nauja mūsų visuomenėje, nes esame krikščionys. Dalis žmonių skyrė ir skiria aukas maldos namams, vargingiau gyvenantiems, likimo nuskriaustiesiems. Šiuolaikinės visuomenės informavimo priemonės praneša apie įvairias labdaros akcijas, projektus ligoniams, vaikams, gyvūnėliams ir t. t. Tai priverčia susimąstyti ir pamatyti bėdas bei sunkumus, egzistuojančius mūsų visuomenėje, ir pagal galimybes juos pašalinti.

Kiekvienas žmogus pats sprendžia, kokia auka jis gali prisidėti. Svarbu, kad šis noras būtų. Iš kur jis kyla? Vienareikšmiškai atsakyti sunku. Vieni aukoja, nes nori prisidėti prie socialinių problemų sprendimo visuomenėje; užuojauta, gailestis, noras kompensuoti visą tai, ką padarei ar darai blogo. Kitus aukoti skatina galvojimas, kad jei aš duosiu, tai ir man kas nors duos, kai reikės. Taip pat noras pasijusti galingesniam ar reikalingam ir svarbiam. Motyvų daug. Visų jų neįsisąmoniname, todėl ir kalbėti apie tai sunku, nes tai labai asmeniška. Daugeliui žmonių svarbiau yra paaukoti, negu kalbėti apie aukojimą. Todėl žmonės labiau renkasi aukojimą negu pokalbį šia tema.

- Ar reikėtų apie aukojimą kalbėtis tėvams su vaikais, aiškinti mokykloje? Ar tai būtų naudinga?

- Turbūt nėra blogų ar gerų pokalbio temų. Kuo dažniau tarpusavyje bendraujame, tuo mūsų pasaulėžiūra tampa įvairesnė ir turtingesnė. Baimės atsiranda dėl informacijos stokos. Kuo anksčiau vaikus supažindinsime su aukojimo sąvoka, jos formomis, tuo didesnes pasirinkimo galimybes, išsamesnį supratimą apie problemų sprendimą ir pagalbą jie turės.

Mes gyvename visuomenėje, nesame izoliuoti nuo sunkiau besiverčiančių ir turinčių sunkumų žmonių. Kalbėjimasis su vaikais apie sunkumus ir galimybes juos įveikti skatina jų pozityvų mąstymą ir matymą, kad problemas įmanoma spręsti ne tik vienam, bet ir pasitelkus draugus bei artimuosius. Tik brandus žmogus sugeba matyti ne tik save, bet ir šalia esantįjį bei spręsti iškylančias problemas. Kito matymas neatsiranda per vieną dieną. Tai nuoseklus procesas. Jeigu mes vaikams savo pavyzdžiu parodysime, kad kiekvienas žmogus yra svarbus ir reikšmingas, išmokysime spręsti iškilusius sunkumus ir suteikti pagalbą kitam, tai perteiksime tas moralines nuostatas, kurios svarbios brandžiai visuomenei. Svarbu, kad vaikas suvoktų ir įsisąmonintų, jog jam bus gera gyventi tokioje visuomenėje, kurioje ne tik jis, bet ir šalia esantysis gerai jausis. Būtina vaikus supažindinti su įvairiomis aukojimo formomis ir būdais, nurodyti, kad pagalba, auka gali būti ne tik materialinė, bet ir moralinė.

- Ar visuomenėje užtenka domėjimosi ir bendravimo aukojimo tema?

- Sunku vienareikšmiškai atsakyti. Kas nori paaukoti, visada randa galimybę tai padaryti. Manau, kad dažnesnis informacijos pateikimas apie labdaringą veiklą paskatina žmones aktyviau domėtis ir dalyvauti labdaringoje veikloje, suteikia didesnes pasirinkimo galimybes.

- Kaip paaiškinti vaikui, kas yra aukojimas ir kam jis reikalingas?

- Skirtingo amžiaus vaikas skirtingai ir priima informaciją apie aukojimą. Svarbiausia, kad ji vaikui būtų paaiškinta suprantama kalba. Geriausiai veikia pavyzdys, kai tėvai nėra abejingi ir padeda savo tėvams, kaimynams, šalia esantiems žmonėms, kuriems sunkiau sekasi ar kurie turi problemų. Tai paskatina ir vaikus taip pat elgtis, ugdo moralines nuostatas. Rekomenduojama su vaikais aptarti reikšmingesnius dienos įvykius, išsakyti savo argumentus vienu ar kitu klausimu, nes jie dažnai nemoka ir nesugeba argumentuoti bei nesijaučia lygiaverčiai pokalbio dalyviai. Tėvų dėmesys ir pagalba labiausiai padeda ugdyti vaikų pastabumą šalia esančiajam ir norą vienaip ar kitaip padėti bei paskatina sudaryti kuo įvairesnes situacijas, kuriose vaikas galėtų savarankiškai paaukoti dalį sutaupytų ar tėvų duotų lėšų.

- Ar dažnesnis šios temos nagrinėjimas skatina aktyviau aukoti?

- Manau, bet kokios problemos iškėlimas ir analizė skatina visuomenę susimąstyti. Pokyčiai žmogaus elgsenoje ne visada labai greitai pasimato, tam reikia laiko. Žmonės, kalbantys apie aukojimą per visuomenės informavimo priemones, turėtų patys tikėti aukojimo svarba ir nauda bei būti labdaringų organizacijų organizatoriai ir iniciatoriai. Jie turėtų papasakoti, kaip ši veikla ir aukas gavę asmenys, kuriems kitų aukos padėjo išspręsti tam tikru gyvenimo momentu iškilusius sunkumus, atsirado jų gyvenime.