Prieš rudenį

Bandydamas išlikti sąžiningas ir nuoseklus, prie straipsnių serijos apie dugninę meškerę turėčiau pridėti straipsnelį ir apie masalus, žuvis ir jaukus gaudant dugnine, bet tai reiškia, kad įsivelsiu į aprašinėjimus, kurių nesugebėsiu užbaigti visą likusį gyvenimą.

Rašyti apie tai - tolygu įsivelti į smulkmeniškus niuansus, detales ir laukti, kada trūks kantrybė paskutiniam puslapio skaitytojui arba redaktoriui.

Antras variantas - įtikimesnis. Todėl, būdamas sveiko proto ir suprasdamas situacijos rimtumą, pareiškiu, kad kiekvienam, kuriam įdomu sužinoti bent jau pagrindines jaukinimo ir gaudymo technikos dugnine meškere subtilybes, nelieka nieko protingesnio, kaip žiūrėti televiziją, skaityti žurnalus, skirtus žvejams, ir naršyti internete. Atsakingai pareiškiu, kad ten jūs irgi nieko neišmoksite, bet, prisirinkę klaidinančios ir prieštaringos informacijos, suprasite, koks sudėtingas ir nedėkingas tas žvejo gyvenimas. To kaip tik ir reikia žmogui, kuris nori išmokti žvejoti pats.

Gyvenimą gal ir galima pragyventi mokantis iš svetimų klaidų, žvejyboje tai sunkiau įvykdoma.

Tradiciškai ruduo - spiningautojų laikas, todėl kiek daugiau vietos skirsiu rudeninei plėšrūnų žūklei ir jūrinei žvejybai nuo kranto ir toli nuo kranto. Rugsėjo pabaiga - laikas, kai prie kranto grįžta per vasarą nusipenėjusios didelės riebios plekšnės, o tokie pat poilsiautojai nuo kranto galų gale pasitraukia.

Vėlyvą rudenį turbūt bus ir tradicinės "vėgėlių Joninės" su laužais, dainomis ir sėdėjimu ant Nemuno kranto po kelias paras - dar viena masinė žvejų šventė, kurios fenomeno jau daug metų nesupranta net tie, kurie paprastai dugninėmis negaudo, bet pakilus vėgėlėms ima meškeres ir dumia prie Nemuno.

Na, ir rudens pabaigos kulminacija vietiniams žvejams - stintos. Dažniausiai lapkričio pabaigoje pasirodančios žuvys yra tikri žiemos pranašai. Kita vertus, stintos sujudina visus žvejus ne ką mažiau nei vėgėlės, juk tai stintos, kurios pakelia kiekvieną, išlaikantį meškerę rankose.

Kimba, nekimba?

Rugsėjį vis dar puikiai kimba šilumą mėgstančios karpinės žuvys. Jeigu tik rugsėjis yra normaliai šiltas, t. y. beveik toks pat kaip rugpjūtis. Jeigu rugsėjis yra toks pat kaip lapkritis, o tai irgi visiškai įmanoma, - tada ir kibimas bus atitinkamas.

Upėse vandens daug. Nebelabai prisimenu, kad Minija ties Priekule būtų tokia stora rugpjūčio mėnesį. Vandens visu metru daugiau nei paprastai. Gali būti, kad bus geros sąlygos gaudyti žiobriams, kurie mėgsta aukštą vandenį.

Bet gamta mėgsta pajuokauti. Nenustebsiu, jei ruduo bus be lietaus ir upėse sukauptas rezervas ištekės į Baltijos jūrą. O kol kas šilta ir visos žuvys, kurios kibo iki šiol, kimba ir toliau. Šį savaitgalį tikrai.

Staiga atšilus orui, su draugais iš Vilniaus pabandėme paerzinti aikštinguosius Pykaičių tvenkinių karpius. Rimti pasiruošimai, kibiras jauko - viskas, kas būtina taikantis į tuos apykvailius, bet smagiai meškeres lankstančius paršus. Pykaičių karpiai kaprizingi. Kartais patys nežino, ko nori. Ką ten kartais... beveik visada. Taip buvo ir šįkart. Žuvys teoriškai judėjo, o praktiškai kibo tik teoriškai.

Priežastys? Visiškai nežinomos. Tai yra žuvys.

Visai kitokia situacija yra Rusnėje, abiejose Skirvytės krantinėse. Vanduo aukštokas, gaudymo sąlygos nėra labai lengvos, bet plebėjiškieji plakiai mielai susirenka pagraužti jiems siūlomo jauko. Kartais susigundo ir vienas kitas karšis, nors jiems dar kiek ir ankstoka.

Kuršių mariose siautėja ešeriai. Beje, jie siautėja ir Danės žiotyse, terminalo teritorijoje. Būriai smulkių ešeriukų vaiko mailių tiesiog paviršiuje, o neretai mikromasalą čiumpa ir normalūs, "puskiliniai" ešeriai.

Gaudoma sistemėlėmis po 2-3 mikromasalus, nors beveik toks pat rezultatas pasiekiamas ir vienu mikromasalu. Dabar apskritai tas laikas, kai pavakariais, po darbo, pasiėmus lengvą spiningėlį, verta pasivaikščioti Danės pakrantėmis ties "Klaipėdos mediena" arba Mažuoju kaimeliu. Vanduo aukštokas, mailiaus daug, ešeriams kibti sąlygos geros. Verta pabandyti ne tik mikromasalus. Ryškių spalvų, ypač raudonai dryžuotos nulinio dydžio sukriukės - pats tas, ką dabar reikia siūlyti ešeriui.

Ešerių vaikymai

Jeigu jau kalba pakrypo apie ešerių gaudymą mikromasalais, verta kiek panagrinėti ir įrangą, kuri tam reikalinga. Patyrusiam žvejui to aiškinti nereikia, bet visada tarp žvejų atsiras bent keli, kurie nori, bet dėl kažkokių priežasčių nedrįsta pabandyti žvejoti lengvais įrankiais, skirtais gaudyti mikromasalais.

Svarbiausias komponentas - spiningas. Lengvas, ne per ilgas, jautrus. Sportininkai, praktikuojantys žvejybą mikromasalais, "nusiplonina" iki plauko storio viršūnėlių, į kurias baisu kvėpuoti, kad nelūžtų. Mėgėjui taip kankintis neverta, nes dažniausiai ešeriukai per galūnę kerta su nemaža energija; smūgis jaučiamas net su vidutinės klasės įrankiu.

Jautrus spiningas labiau reikalingas tam, kad būtų galima kuo toliau užmesti labai lengvą masalą, kartais sveriantį 2 gramus. Tai ir spiningo apatinė riba turėtų būti apie 2-4 gramus. Jeigu įrankis skirtas gaudyti tik labai lengvais masalais, o taip ir turėtų būti, tai viršutinė riba neturėtų viršyti 10 gramų. Ilgis - 2,10-2,40 m. Akcija - skonio reikalas, nors aš rinkčiausi tik labai greitos akcijos įrankį. Vien tam, kad metimas būtų kuo staigesnis ir tolimesnis. Labai jau lengvus masalus reikia mėtyti, tam reikalingas staigus mostas. Valas - atitinkamai plonas. Jeigu tai paprastas valas - ne daugiau 0,15 mm. Jeigu pintas - nuo 0,6 iki 0,8 mm. Ritė - irgi ne iš sunkiųjų klasės.

Lengvas įrankis su normalia spiningavimui naudojama rite atrodys kaip nėščia paauglė. Taip pat ir judės. Todėl didesnio kaip 2 numerio ritės tikrai nereikia. Mikromasalai - subtilus dalykas. Jų reikia visokių, nors klasika - tepalo spalvos su blizgučiais, be blizgučių, suveikia beveik visada. Bet žinoma - būtina turėti dar gal 500 atspalvių masalų. Dėl visko. Galvakabliai - pagal situaciją. Srovėje - 3-7 gramai, stovinčiame vandenyje - 2-5 gramai. Priklausomai nuo gylio. Gaudymo technika - "džigavimas", nors tingintiems žaisti trauk - stok, kartais kimba ir paprastai traukiant. Nelygu kaip jie išalkę, koks oras ir dar visokios ten nesvarbios aplinkybės.

Ešerių skutimas ir orai

Su didžiuliu malonumu galiu pristatyti sinoptikų žadamas oro prognozes šiam savaitgaliui. Jos tinka viskam. Išsiilgote labai nesveiko maisto - ant žarijų sudegintos riebios kiaulienos? Prašau. Oras tam tinkamas, bet tik šiandien. Rytoj jis bus tinkamas gulėti lovoje kenčiant nuo šiandieninės kulinarijos pasekmių: lis. Norite gaudyti ešerius mikromasalais - prašau. Oras šiandien tinkamas ir tam. Rytoj jis bus tinkamas jiems skusti. O skusti teks ilgai, jeigu, žinoma, bus ką skusti. Ešerys - žuvis su charakteriu ir kietais žvynais. Skusti ešerį - sunkus, vidutinių nervų žmogui beveik neįkandamas darbas, todėl siūlau dvi išeitis. Arba palikti tą darbą žmonai, jos paprastai kantresnės, o jeigu nepasisekė su žmona - daroma šitaip: ties uodega atsargiai atpjaunama oda. Tam reikia labai aštraus, plono peilio. Atpjovus apie centimetrą odos, prispaudžiama uodega ir staigiu judesiu atplėšiama oda iki pat galvos. Paprastai tokia operacija pavyksta, jeigu viskas daroma teisingai. Tada mėsa atskiriama nuo kaulų ir ją galima kepti. Na, žinoma, tą patį reikia padaryti ir su kita žuvies puse.

Šiandien saulėta, vėjas, nors ir nesilpnas, bet ir neguldantis, temperatūra gali pakilti iki 25 laipsnių (kada tiek buvo vasarą?).

Rytoj jau taip gerai nebus. Oras atvės, saulė pasislėps už debesų, kartais pakrapnos lietus. O gal ir rimtai palis. Ir taip - visą dieną.