Prekybos žmonėmis pinklės – kas tai ir kaip į jas nepakliūti?

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento statistika, 2020 metais prekybos žmonėmis aukomis tapo 19 Lietuvos piliečių. Nukentėjusieji dažnai patiria baimę, nesaugumą, gėdą – ir tai tik keletas išgyvenimų, kurie palieka ilgalaikes pasekmes. Apie šiuos nusikaltimus kalbame su Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurore Gabija Večerinskiene, kuri jau daugiau nei 10 metų specializuojasi tyrimuose, susijusiuose su prekyba žmonėmis bei Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadove Kristina Mišiniene.

– Prokurore, šioje srityje dirbate ne vienerius metus. Kaip per tą laikotarpį keitėsi tokių nusikaltimų skaičius?

– Per laikotarpį, kai specializuojuosi šioje srityje, ikiteisminių tyrimų skaičius dėl prekybos žmonėmis augo ir tik keletą paskutinių metų stabilizavosi, o praeitais metais kiek sumažėjo. Tačiau tai nereiškia, kad sumažėjo šių nusikaltimų skaičius. Nukentėję asmenys nelinkę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jų atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų arba patys nesuvokia, kad jų atžvilgiu buvo įvykdyta ši nusikalstama veika. Todėl labai svarbus bendras ikiteisminių tyrimų institucijų darbas su nevyriausybinių organizacijų ir kitų organizacijų, kurios susiduria su prekybos žmonėmis atvejais, bendradarbiavimas.

– Į kokias šalis yra išvežamos prekybos žmonėmis aukos?

– Kalbant apie išnaudojimą priverstiniam darbui, tai yra tos pačios šalys, į kurias vyksta ir daugiausia emigrantų iš Lietuvos: Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Airija ir kt.

– Ką patiria prekybos žmonėmis aukos užsienio šalyse?

– Darbai, kuriuose išnaudojami asmenys gali būti įvairūs: žemės, paukščių ūkiuose, fabrikuose, statybos sektoriuje. Taip pat prekybos žmonėmis aukoms tenka vogti, prašyti išmaldos ar teikti seksualines paslaugas. Labai svarbu suprasti, kad bet kuris darbas, kurį asmuo dirba verčiamas, ne savo laisva valia ar pasirinkimu, naudojant fizinį smurtą, grasinimus, pasinaudojant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, gali būti laikomas išnaudojimu priverstiniam darbui. Svarbu ir tai, kad šiuo metu jau ir Lietuva tampa šalimi, į kurią atvyksta asmenys iš kitų šalių, kurie gali tapti šio pobūdžio nusikaltimo aukomis.

– Minite, kad ir Lietuva tampa šalimi į kurią atvykę žmonės yra išnaudojami priverstiniam darbui. Kokių šalių piliečiai dažniausiai susiduria su išnaudojimu mūsų šalyje?

– Daugiausiai tai yra asmenys, atvykę iš Baltarusijos ir Ukrainos, tačiau pasitaiko atvykėlių ir iš tolimesnių kraštų, pavyzdžiui Azijos valstybių.

– Kokie asmenys dažniausiai patenka į prekybos žmonėmis pinkles?

– Tai dažniausiai būna žmonės, kurie yra pažeidžiami dėl įvairių sudėtingų gyvenimiškų aplinkybių: sunkios materialinės padėties, darbo neturėjimo, menko išsilavinimo (dalis jų yra visiškai neraštingi), socialinių įgūdžių trūkumo, turintys tam tikrų fizinių ar psichinių sutrikimų. Taip pat į priverstinio darbo pinkles dažnai įkliūva ir jaunimas, kuris dar neturi sukaupęs gyvenimiškos patirties, kad galėtų objektyviai įvertinti visas aplinkybes ir priimti tinkamus sprendimus. Šio nusikaltimo aukomis labai dažnai tampa ir nepilnamečiai asmenys, vaikai, kurie dėl savo jauno amžiaus gali išvengti baudžiamosios atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus, o tai itin naudinga prekybą žmonėmis vykdantiems asmenims.

– Ar galėtumėte paaiškinti, kuo susiję su prekyba žmonėmis tyrimai yra išskirtiniai?

– Kaip jau minėjau šie nukentėjusieji nėra linkę kreiptis į teisėsaugos pareigūnus, su jais bendradarbiauti ir atskleisti visas aplinkybes. Teisėsaugos pareigūnams tenka užmegzti ryšį su nukentėjusiuoju, įgyti jo pasitikėjimą ir sugebėti jį prakalbinti. Atliekant šiuos tyrimus aktyviai prisideda ir dalyvauja nevyriausybinės organizacijos, kurios rūpinasi nukentėjusiuoju, teikia jam socialines, psichologines ir teisines paslaugas, kas nėra dažna kituose tyrimuose.

– Kaip manote, kodėl aukos bijo kalbėti apie patirtus išgyvenimus?

– Dėl įvairių priežasčių: baimės dėl išnaudotojų keršto, nepasitikėjimo teisėsaugos pareigūnais, gėdos jausmo, kad buvo apgauti. Kartais asmenys netgi nesuvokia, kad buvo išnaudojami ir jų atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika.

– Kiek ilgai trunka tokie tyrimai? Kuo jie išskirtiniai?

– Jų trukmė išties ilgesnė, kartais jie trunka net kelerius metus, tai priklauso nuo tyrimo aplinkybių. Tokią ilgą trukmę lemia didelis proceso dalyvių skaičius, tarptautinis šios nusikalstamos veikos pobūdis, kuomet reikia užsienių šalių teisėsaugos pareigūnų pagalbos. Kalbant apie išskirtinumus tiriant šio pobūdžio nusikalstamas veikas, pagrindinis duomenų šaltinis paprastai yra pats nukentėjusysis, todėl jo parodymai yra itin svarbūs šiame procese, nuo šių parodymų nuoseklumo ir patikimumo gali priklausyti ir baudžiamosios bylos baigtis.

– Ar pasitaiko, kad nukentėję asmenys ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme keičia savo parodymus, bijo kalbėti apie išnaudotojus?

– Nukentėjusiųjų asmenų parodymų keitimas teisme nagrinėjant šios kategorijos bylas - labai dažnas atvejis. Nukentėjusieji parodymus dažniausiai keičia dėl jiems daromo įtariamųjų/kaltinamųjų ar šių asmenų aplinkos rato žmonių daromo poveikio. Prekybos žmonėmis aukos ir anksčiau patyrusios fizinį ar psichologinį smurtą, baimę dėl artimųjų saugumo bijo savo skriaudėjų. Todėl bet koks iš kaltinamųjų pusės bandymas paveikti nukentėjusįjį dėl jo duodamų parodymų gali būti sėkmingas.

– Šių metų sausio pradžioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) septynių teisėjų kolegija priėmė nutartį byloje dėl prekybos žmonėmis, kurioje nuteisti asmenys, vykdę šią nusikalstamą veiką. Kuo ši byla išskirtinė?

– Tai yra sėkmingo baudžiamojo persekiojimo atvejis, kai asmenys visų instancijų teismų buvo pripažinti kaltais vykdę prekybą žmonėmis ir išnaudoję žmones nusikalstamų veikų vykdymui bei priverstiniam darbui užsienyje. Šioje byloje dėl prekybos žmonėmis nuteisti 4 asmenys, ir vienas asmuo pripažintas kaltu dėl poveikio nukentėjusiajam. Byloje nukentėjusiais pripažinti 5 asmenys. Kaltininkams paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 3,5 metų iki 5 metų, o už poveikį nukentėjusiajam skirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Grįžtant prie klausimo, kiek tokio pobūdžio tyrimai trunka, šis baudžiamasis procesas truko 6 metus.

– Kaip šis laimėjimas gali prisidėti prie teismų praktikos tokiose bylose?

– Šią bylą nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) išplėstinė 7 teisėjų kolegija, tai reiškia galimą naują teisės normos aiškinimą formuojant teismų praktiką. Kolegijos sprendimu nuteistųjų kasaciniai skundai buvo atmesti ir palikti galioti žemesniųjų teismų sprendimai. Šioje nutartyje LAT išsamiai pasisakė apie prekybos žmonėmis ir išnaudojimo priverstiniam darbui požymius, išaiškino priverstinio darbo nežmoniškomis sąlygomis sąvoką, manau tai yra ypatingai svarbu. Ši nutartis reikšminga ir vienodos teismų praktikos formavimui šios kategorijos bylose.

– Su kokiais sunkumais tiriant minėtąjį atvejį teko susidurti?

– Šioje byloje sudėtingas buvo darbas su nukentėjusiaisiais. Iš pradžių buvo aiškus tik vienas, vėliau paaiškėjo, kad tokių asmenų buvo ir daugiau. Susidūrėme su nukentėjusiųjų nenoru pasakoti visų aplinkybių ir jiems daromu neleistinu poveikiu. Proceso metu teko susidurti su agresyvia ir kvalifikuota kaltinamųjų gynyba teisme.

– Ką patartumėte žmonėms, susidomėjusiems ar gavusiems pasiūlymą dirbti užsienyje?

– Visų pirma kalbant apie prekybą žmonėmis reikėtų pamiršti tokius mitus, kaip kad žmonės yra grobiami tiesiog gatvėje ir išvežami vergauti į užsienį – taip nėra. Nusikaltėliai linkę pasinaudoti socialiai pažeidžiamais žmonėmis, kurie patys savo noru sutinka vykti svetur ieškodami geresnio gyvenimo. Taip pat svarbu paminėti, kad dar vienas stereotipas, jog į prekybos žmonėmis pinkles dažniausiai viliojamos jaunos, patrauklios merginos taip pat nėra tiesa. Priverstiniam darbui užsienyje itin paklausūs jauni ir stiprūs vyrai, kuriuos galima išnaudoti įvairaus pobūdžio nusikaltimams vykdyti. Todėl labai svarbu, kad žmonės, ketindami vykti į užsienį dirbti ar suvilioti kokių kitų gerų pasiūlymų, patys būtų apdairūs, išsiaiškintų visas aplinkybes - darbo pobūdį, atlyginimą, darbo ir poilsio laiką, gyvenamosios vietos sąlygas, galimybes grįžti atgal. Labai svarbu, kad aplinkiniai nebūtų abejingi, kai jų artimieji planuoja išvykti į užsienį dirbti, o kylant abejonėms informuotų apie tai valstybės institucijas ar pagalbą teikiančias nevyriausybines organizacijas.

– Kokia Jūsų, kaip šioje srityje dirbančios ir didelį patirtį sukaupusios pareigūnės, nuomonė apie prekybos žmonėmis prevenciją?

– Svarbiausia yra visuomenės švietimas ir informavimas apie prekybą žmonėmis. Jaunus žmonės, kurie dažnai tampa prekybos žmonėmis aukomis dėl savo amžiaus ir nepatyrimo, labai svarbu šviesti šiuo klausimu dar mokyklos suole. Žinoma, labai svarbus vaidmuo tenka ir visuomenės informavimo priemonėms, kurios pastaruoju metu tikrai dažnai nušviečia prekyba žmonėmis atvejus ar išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, susijusias su prekyba žmonėmis ir žmonių išnaudojimu.

Apie prokurorės minėtą bylą pakalbinome ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro (KOPŽI) vadovę Kristiną Mišinienę.

– Ką Jūs galėtumėte papasakoti apie šį atvejį?

– Apie šį atvejį sužinojome iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistų. Jie kreipėsi į mūsų organizaciją pranešdami, kad vienam iš nukentėjusiųjų yra reikalinga pagalba, tačiau asmuo atsisako bendrauti. Mūsų centro darbuotoja ne kartą vyko pas nukentėjusį jaunuolį, tačiau šis mandagiai išklausydavo ir atsisakydavo mūsų paslaugų - socialinės pagalbos, psichologo ar teisininko konsultacijų. Tai buvo atvejis, kai galvojome, jog šį kartą mums nepavyks padėti. Tačiau vieną vėlų vakarą sulaukėme skambučio, kuris viską pakeitė. Skambino tas pats jaunuolis. Jis buvo labai sutrikęs, išsigandęs ir prašė padėti. Paaiškėjo, jog prekeivių žmonėmis gauja, bandydama jį sulaikyti nuo bendradarbiavimo su policija, pradėjo terorizuoti jo šeimą, iškilo grėsmė patiems artimiausiems šeimos nariams. Tokiomis dramatiškomis aplinkybėmis prasidėjo mūsų bendravimas su jaunu, neturinčiu didesnių gyvenimo įgūdžių, tvirto pamato po kojomis, nukentėjusiuoju. Šis bendravimas ilgainiui pavirto į bendradarbiavimą, kuris tęsėsi ilgus metus. Matėme jaunuolio laipsnišką grįžimą į sau įprastą gyvenimą, džiaugėmės jo ištverme, sekinančių teisminių procesų metu, jo didvyrišku nepasidavimu nusikaltėlių spaudimui ir bauginimui.

– Kuo šis atvejis Jums pasirodė kitoks?

– Ši išnaudojimo istorija visos prekybos žmonėmis, organizuojamos ir vykdomos mūsų šalyje, fone išsiskiria dideliu brutalumu, nuolatiniu aukų persekiojimu. Nukentėjusiųjų bauginimas vyko dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui, jo metu ir net bylai pasiekus teismą. Taip pat sukrėtė tai, jog tiek prekeiviai žmonėmis, tiek jų aukos yra iš tos pačios kaimiškos vietovės. Jie pažinojo vieni kitus nuo mažų dienų. Ši gauja buvo žinoma ir kaime, kaip užsiimanti nusikalstama veika, išgabenanti jaunus vyrus į Jungtinę Karalystę. Na ir žinoma, labai norisi paminėti sutartinai dirbusį kriminalistų ir prokurorės tandemą, kruopštų įrodymų rinkimą bei sėkmingą teisėsaugos bendravimą su nukentėjusiais asmenimis.

– Kodėl svarbu kalbėti apie prekybą žmonėmis?

– Kova su prekyba žmonėmis – ilga ir sudėtinga, o pasiekti svarbių pergalių ir užkirsti kelią žmonių išnaudojimui galime tik veikdami kartu. Nuoširdžiai džiaugiamės pasiektu galutiniu rezultatu šių metų sausį laimėtoje byloje, bet kelionė iki jo buvo ilga ir nukentėjusiems labai sunki. Svarbiausias rezultatas šioje byloje – prekeivius žmonėmis pasiekusi neišvengiama bausmė, nukentėjusiųjų atsitiesimas ir grįžimas į visuomenę. O to pasiekti galėjome tik dirbdami išvien. Todėl labai svarbu kalbėti apie prekybą žmonėmis, aukų patiriamus išgyvenimus ir svarbiausia parodyti, kad tokie nusikaltimai yra išaiškinami, o kaltininkai nubaudžiami.

Dėkojame už pokalbį!