Pinigų taupymo ir planavimo psichologija

- Ar tikrai egzistuoja toks dalykas kaip pinigų taupymo psichologija?

- Manau, taip. Šis terminas greičiausiai apima viską, tiek finansų planavimą, tiek taupymą. Tu turi būti išsiugdęs tam tikrą sąmoningumą ir valią, kad galėtum taupyti. Jei esi susitaupęs pinigų, turi tam tikrą apsauginį rezervą juodai dienai, tad jautiesi geriau ir tvirčiau. Tuomet tau nebus baisu, jeigu netyčia neteksi darbo ar staiga suges automobilis. Visas problemas galėsi išspręsti lengviau ir neiti į minusą. Neprognozuojami dalykai, kurių kartais nutinka gyvenime, tiesiog neišmuša taip stipriai iš vėžių, kai turime finansinį rezervą.

- Kodėl žmonės nemoka taupyti?

- Dažnai pagrindinė žmonių problema yra spontaniški pirkimai. Visas mūsų pasaulis, visa prekyba paremta tuo, kad mus verstų spontaniškai pirkti. Tokie pirkimai yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nesutaupo, o dažnai dar ir išleidžia daugiau, nei uždirba. Jie tiesiog perka pagauti emocijos. Galiausiai mėnesio gale būna išleista visa alga, o dar reikia pragyventi kokią savaitę.

- Kiek dar yra tokių veiksnių kaip spontaniški sprendimai?

- Daugiausia išlaidų patiriama per spontaniškus pirkimus. Antras veiksnys - pramogos. Neretai pramogoms išleidžiama daugiau, nei reikėtų, ar daugiau, nei žmonės galėtų sau leisti. Dar vienas veiksnys - greitieji kreditai, juos pasiėmus įgyjami daiktai, kurie paprastai mums yra per brangūs. Atrodo, kas čia tas 100 papildomų eurų, bet jei tokie lizinginiai mokėjimai yra keli, o ne vienas, tai jie vis tiek sudaro per didelę procentinę mūsų uždarbio dalį kas mėnesį ir mus smukdo neleisdami nė kiek susitaupyti. Be to, dažnai tai nėra būtinieji daiktai.

- Kaip išvengti spontaniškų pirkimų ir per didelio išlaidavimo pramogoms?

- Vienas iš būdų - namie turėti tam tikrą sąrašą. Jei kur nors eidami parduotuvėje pamatėte daiktą ir jo užsinorėjote, grįžę namo turėtumėte jį įtraukti į tą sąrašą. Jei po dviejų savaičių ar mėnesio to daikto jums vis dar reikia, tuomet galima pirkti. Spontaniški pirkimai būna padaromi tam tikru metu, tam tikros nuotaikos, ir prisiperkame daiktų, kurių mums nereikia, o pinigai jau prarasti. Kai tie norimi dalykai įtraukti į minėtą sąrašą, bent jau 80 procentų jų atkrenta, nes po dviejų savaičių gali pasikeisti ir mūsų norai, ir požiūris į tą daiktą. Nesivadovaujame emocijomis.

Kalbant apie pramogas, aš rekomenduočiau apskritai turėti atskirą kortelę ir sąskaitą ir ten laikyti tam skirtus pinigus, kad jie nesimaišytų su būtinosioms išlaidoms skirtais pinigais. Tuomet labai lengva stebėti, kokios pramogos kiek atsieina. Galbūt pramogoms pasiliekame per daug pinigų. Galų gale taip pramogoms neišleisime daugiau, nei reikia. Jei sąskaitą ištuštinote pirma laiko, viskas, šį mėnesį jūsų pramogos jau baigėsi. Nes kai pinigai yra susimaišę ir baigiasi, mes pamatome, kad jie baigėsi viskam, o taip neturėtų būti. Kai jie baigiasi tik pramogoms, tai dar vis tiek bus už ką sumokėti mokesčius ir pavalgyti. Beje, daugiausia pinigų būtent ir yra išleidžiama gyvenimo būdo reikmėms, pramogoms. Ką veikti už pinigus, bus visada, reikia tiesiog sugalvoti, ką veikti nemokamai. Gal galima kavą su draugais gerti ne kasdien ir ne kiekvieną savaitgalį leisti klubuose. Gal įmanoma tą laiką praleisti prasmingiau, pabūti su šeima, paskaityti knygą, pasivažinėti dviračiais, su draugais pasidaryti suneštinį picos gaminimo vakarėlį ir panašiai. Jeigu taupome, tai nereiškia, kad turime atsisakyti laisvalaikio, tiesiog į jo praleidimą reikia pasižiūrėti kūrybingai.

- Ar pirkimas per akcijas yra saviapgaulė ir galiausiai patiriamos vien tik išlaidos?

- Akcijos geros tuomet, kai jos yra tiems dalykams, kuriuos žmogus ir taip būtų pirkęs. Tuomet jis tikrai gauna progą sutaupyti. Tarkim, žmogui reikia naujų žieminių batų, ir jis juos randa mažesne kaina. Bet jeigu daiktai perkami tik dėl akcijos ir dar galvojant, kad gal kada nors prireiks, tai tikrai nėra taupymas, tai tie patys spontaniški pirkimai. Žmonės prisiperka nereikalingų daiktų dėl gerai apgalvotų prekybinių triukų, ir jau tikrai nereikia galvoti, kad prekybininkas, darydamas akciją, patirs nuostolį. Taip niekada nebūna.

- Kaip išmokti planuoti savo finansus ir taupyti?

- Pirmas dalykas, kurį rekomenduoja beveik visi verslininkai ir finansų specialistai, - gavus atlyginimą pirmiausia sumokėti sau. Į atskirą sąskaitą pervedame dalį pinigų, kurie bus taupomi. Geriausiai, kad tie pinigai būtų sunkiai pasiekiami, jeigu patiems trūksta valios ir disciplinos, mėnesio gale tos sąskaitos vėl neištuštinti. Tam tinka terminuoti indėliai, arba reikia mamos, tėčio ir močiutės parašų, kad galėtumėte tuos pinigus atsiimti. Kuo jie bus sunkiau pasiekiami, tuo didesnė galimybė iš tikrųjų susitaupyti. Finansų pasaulyje egzistuoja viena paprasta taisyklė, kuria vadovaujasi nemažai žmonių. Ta taisyklė yra „50:30:20“. Tai reiškia, kad 50 procentų pajamų, skirtų būtinosioms išlaidoms - maistui, įmokoms už komunalines paslaugas, būstą ir kitoms būtinybėms, - reikia laikyti vienoje sąskaitoje. 30 procentų yra skiriama gyvenimo stiliaus išlaidoms - pramogos, gimtadieniai, restoranai, kinas. O 20 procentų turėtų keliauti į minėtą santaupų sąskaitą. Jeigu žmogui atrodo, kad taupymui atsidėti 20 procentų pajamų jis negali, reikia pradėti nuo mažesnių sumų. Ta suma neturi būti tokia maža, kad būtų nereikšminga, nes tuomet ir ilgalaikių santaupų kontekste ji bus nereikšminga. Ji neturi būti ir per daug skausminga. Žmogus turi jausti, kad tą dalį atsidėjo, tačiau tai neturi trukdyti gyventi. Iš pradžių žmogus gali atsidėti 10 procentų. Iš tikrųjų visi finansai, jų planavimas pirmiausia prasideda nuo valios ir mūsų sąmoningumo.

- Ar yra taisyklės, kokio amžiaus jau reikia pradėti taupyti?

- Pagal finansininkų, verslininkų rekomendacijas sakoma, kad žmogus iki 35 metų turėtų būti susitaupęs vieną savo metinį atlyginimą. Tarkime, jei jis gauna 2000 litų (579,24 euro) per mėnesį, tai jam reikėtų būti susitaupius apie 24 000 litų (6950,88 euro). Sulaukus 45 metų reikėtų būti susitaupius trejų metinių algų sumą, o 55-erių - penkerių metų, sulaukus 60 metų - 7 ar 8 metinių algų sumą. Iki 30 metų žmonėms taupymas dar nėra labai aktualus ir tai mažai kas daro. O jei ir taupo, tai kokiam nors didesniam pirkiniui. Bet kuo anksčiau pradedama taupyti, kad ir nedidelėmis sumomis, tuo greičiau sukaupiamas tas finansinis rezervas, kuris jau leis jaustis geriau.

- Tačiau daug kas nesutaupo nieko manydami, kad jų per maža alga.

- Tai ne pasiteisinimas. Nes alga visada bus maža. Aš nesutikau nė vieno žmogaus, kuris pasakytų, kad pagaliau uždirba pakankamai arba daug. Juk apetitas kyla bevalgant. Džiugesys alga trunka vos du mėnesius nuo jos pakėlimo, o vėliau vėl juntamas trūkumas. O tie, kurie uždirba labai daug, net ir negalvoja apie algą, nes paprastai santaupų turi tiek, kad jiems nebereikia rūpintis net ir tolesniu taupymu. Kai pradėsime taupyti, tuomet ir alga pasidarys normali. Ir atsiras motyvacija siekti dar daugiau pinigų. Jauniems žmonėms rekomenduočiau tapti kokio nors mažo versliuko dalininkais, atsidaryti kokią nors elektroninę parduotuvę ar veiklą, kuri generuotų pinigus, bet nereikalautų papildomai labai daug laiko ar įgūdžių ir leistų kiekvieną mėnesį užsidirbti papildomai kažkokią sumą pinigų, kurią jie galėtų taupyti.

- Turtingų žmonių įpročiai? Kokie jie?

- Jų yra begalė. Bet yra vienas esminis dalykas - klestintys ir turtingi žmonės paparastai rizikuoja gerokai daugiau už kitus. Nesutiksite nė vieno sėkmės sulaukusio žmogaus, kuris tą savo sėkmę būtų pasiekęs labai saugiais būdais. Kitas dalykas, sėkmingi žmonės paprastai neperka menkaverčių dalykų. Jeigu jie ir perka, tai tik tai, ką reikia, ir paprastai jų pirkiniai būna ne tik geros kokybės, bet ir brangūs. Darbas, ilgas, kruopštus darbas ir valia - pagrindiniai sėkmę pelniusių žmonių įpročiai. Jie vertina savo laiką ir nešvaisto jo veltui. Taip pat dauguma tokių žmonių stengiasi ir bendrauti su panašiais žmonėmis. Yra net sakoma, kad jeigu tu leisi laiką su trimis sportininkais, anksčiau ar vėliau tapsi ketvirtuoju. Ta pati taisyklė galioja ir leidžiant laiką su trimis milijonieriais. Sėkmę pelniusių žmonių ratas yra gana siauras, ir į jį gana sunku pakliūti pašaliniams. Jie į savo ratą neįsileidžia bet ko, nes puikiai supranta, kad supanašėjame su tais, su kuriais būname daugiausia. Tokie žmonės vieni kitus skatina kilti į viršų, o ne smukti žemyn.