Pilietiškumui reikia namų

„Pilietiškumas ir atsakomybė neturi prasmės be ryšio su vieta“ – tokios išvados buvo prieita ketvirtadienio vakarą (2012 05 10) Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje surengtoje diskusijoje „Pilietiškumas kaip atsakomybės prisiėmimas už save ir bendruomenę su kuria tapatiniesi“. Nors šiltą pavasario vakarą į renginį susirinko negausus būrys Klaipėdos miesto visuomenininkų, neabejingų klaipėdiečių ir miesto svečių, tačiau diskusija vyko dinamiškai bei turiningai įtraukdama visus susirinkusius.

Renginį pradėjo šeimininkai, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Skaitytojų kertelė ,,Tarp eilučių", kurios atstovė kvietė neskubėti, eiti palengva, pirmiausia pradėti nuo mažų dalykų ir taip judėti prie didelių. Po šios įvadinės dalies buvo pristatyti diskusijos pranešėjai: aktorius ir režisierius Sigutis Jačėnas, Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto dekanas, psichologas doc. dr. Povilas Žakaitis ir verslininkas Valdemaras Vaičekauskas (Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kunigas V. Viktoravičius taip pat turėjęs dalyvauti diskusijoje to padaryti negalėjo dėl ligos). S. Jačėnas neslėpė, kad jam dalyvavimas tokio pobūdžio renginyje buvo naujas iššūkis suteikęs progą pasigilinti į pilietiškumo sąvoką. Kalbėdamas šia tema jis vystė prieš tai išsakytą mintį, nuo mažo prie didelio ir kvietė mokytis iš Didžiųjų t.y. tokių asmenybių kaip I. Simonaitytė ar H. Zudermanas. Buvo išklausyta S. Jačėno rengta radijo laida „Tą garbę gavome užgimę.../radijo poringės apie Mažosios Lietuvos didžiuosius“, kuri X PRAGIEDRULIŲ konkurse buvo pripažinta Geriausia 2011 m. radijo laida. Beje aktorius pastebėjo, jog nemažai žiniasklaidos atstovų stokoja pilietiškumo, jam pasirodė keistą, jog laimėjus projektą ir parengus aukšto lygio radijo laidą už galimybę ją transliuoti daugelyje komercinių radijo stočių esi verčiamas mokėti papildomai.

Doc. dr. P. Žakaitis pristatė keletą įdomių psichologijos srities mokslininkų pilietiškumo tema atliktų tyrimų rezultatų, kurie rodo, jog didžioji Lietuvos jaunimo dalis nenori ir nesieja savęs su politika taip atsiribodami nuo Valstybėje vykstančių procesų. Jis pirmasis diskusijoje iškėlė mintį, kad globaliame pasaulyje kosmopolitinė mąstysena veda į pražūtį ir naikina bet kokį pilietiškumą, nes prarandamas ryšys su namais, su vieta. „Anksčiau mes būdami jauni visi vis važiuodavom namo. Dabar jaunimas nebesako, kad važiuoja namo. Nežinau ar namai pasikeitė ar kas nutiko“ – dalinosi asmeninėmis įžvalgomis psichologijos mokslų daktaras.

Verslininkas V. Vaičekauskas ramino susirinkusiuosius, sakydamas jog nėra čia jau taip blogai, jog reikėtų būti objektyvesniems ir įvertini kiekgi laiko per pastaruosius 200 metų Lietuva tebuvo nepriklausoma. Jo teigimu Valstybės istorija suformavo tokį mūsų visuomenės mentalitetą, nenorėkime visko iškarto pakeistinai, nes tai nėra taip lengva, tam reikia laiko. Tačiau vargu ar baksnojant pirštais į politikus ir skundžiantis ką pakeisime. Reikia pradėti nuo savęs, nuo paprastų dalykų, nuo savo kiemo. Verslininkas pasidžiaugė, atkreipdamas dėmesį į tai, kad visi susirinkę į diskusiją jau vienaip ar kitaip prisidėjo prie pilietiškumo Klaipėdos mieste skatinimo.

Nors susirinkusieji ir buvo raginami pirmiausia atkreipti dėmesį į save ir bergždžiai neaušinti burnos viskuo kaltinant politikų, to išvengti nepavyko. Buvo paliesta Klaipėdos krantinių saugumo, biurokratijos specifikos ir Valdžios atotrūkio nuo paprastų piliečių bei politikų atsakomybės stokos temos. Prisimintas Lietuvos Sąjūdžio laikotarpis ir neseniai įvykusi nacionalinė tvarkymosi akcija „Darom“. Atrodė, kad kiekvienas atėjęs į diskusija turi ką pasakyti, pridurti nuo savęs ir laikas lėkte pralėkė gerokai viršydamas numatytą renginio trukmę, todėl diskusijos organizatoriai džiaugėsi pavykusiu renginių ir žadėjo tęsti dar šių metų vasario mėnesį pradėtą Viešų diskusijų ciklą ir visus klaipėdiečius ragindami siūlyti diskusijoms temas elektroniniu paštu [email protected]