Pensijai reikalingų pažymų medžioklė - (ne)privaloma

Tačiau "Vakarų ekspreso" kalbinti neseniai į pensiją išėję klaipėdiečiai tikina negavę iš "Sodros" darbuotojų tokios informacijos. Esą greičiau viskas vyksta priešingai - pensijas skaičiuojančios darbuotojos aiškiai pasako, kad jie patys privalo atnešti minėtąsias pažymas.

Padėti nesisiūlė

"Vakarų ekspresas" ne kartą yra sulaukęs būsimųjų senjorų skundų, kad "Sodros" darbuotojai juos varinėja susirinkti pažymų, o patys esą nė piršto nenori pajudinti.

"Tokius pinigus iš mūsų lupa, o paskui varinėja. Juk technikos amžiuje gyvename, manau, kad "Sodros" darbuotojams būtų kur kas paprasčiau gauti reikiamą informaciją iš archyvų nei paprastam žmogeliui", - pyko klaipėdietė medikė, kuri ruošiasi išeiti į pensiją.

"Galiu ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, kad net užuominos jokios nebuvo, jog už mane kas nors galėtų padaryti šį darbą. "Sodros" darbuotoja įdavė man lapą, kuriame surašyta, už kurį laikotarpį "Sodra" neturi duomenų apie mano gautą atlygį ir pasakė adresą, kur turiu eiti prašyti pažymų", - sakė klaipėdietis Romas Butkus, į pensiją išėjęs prieš metus.

Jis savo darbinės karjeros metu buvo pakeitęs tik vieną darbovietę. Pasiimti "Sodrai" reikalingą pažymą iš pirmosios, jau bankrutavusios, R. Butkui nebuvo lengva užduotis. Kadangi vyras dar dirba, kelis kartus važinėti į miesto centre esantį archyvą ir laukti eilėje - nemenkas laiko švaistymas.

"Mano pirmoji darbovietė UAB "Pajūrio mediena" prieš keletą metų bankrutavo, teko dokumentų ieškoti savivaldybės archyvuose. Kai pirmą kartą nuvažiavau, darbuotoja pasakė datą, kada man atvykti. Tačiau atvažiavus nurodytu laiku tos moterėlės nebuvo, teko atvažiuoti dar kitą dieną. Tuomet, palaukus nemažoje eilėje, pagaliau pavyko gauti reikiamą pažymą. Reikia tik įsivaizduoti kaip vargsta tie žmonės, kurie yra dirbę dešimtyje darboviečių. Mano vienas bendradarbis net į Vilnių turėjo važiuoti, kad pažymas susirinktų", - pasakojo R. Butkus.

Klaipėdietė Milda, į pensiją taip pat išėjusi praėjusiais metais, irgi sakė negirdėjusi, kad "Sodros" darbuotojai patys siūlytųsi padėti surinkti reikiamą informaciją. Esą jai buvo aiškiai pasakyta, jog ji pati turi atnešti informaciją iš įmonės, kurioje dirbo sovietiniais laikais.

"30 metų dirbau įstaigoje, kuri po nepriklausomybės buvo prijungta prie vienos savivaldybės įmonės, o pastaroji vėliau privatizuota. "Sodros" darbuotoja man aiškiai pasakė, kad pati turiu nueiti į šią bendrovę ir prašyti pažymos. Laimei, kad šios bendrovės buhalterė turėjo visus dokumentus ir man nereikėjo ilgai vargti - po kelių dienų pažyma buvo paruošta", - papasakojo klaipėdietė.

Įsitikinę darbuotojų darbštumu

Internete ir dienraščio archyvuose yra pilna "Sodros" raginimų gyventojams, dirbusiems iki 1994-ųjų sausio 1 d., dokumentus apie įgytą stažą ir uždarbio dydį pristatyti šiai įstaigai, nes šie duomenys lems būsimos pensijos dydį.

Štai 2009-ųjų pabaigoje buvo informuota, kad "Sodra" baigė 2003 m. pradėtą duomenų kaupimo akciją, kurios metu jos specialistai ėjo į darbovietes ir teikė pagalbą surenkant reikiamus dokumentus, "buvo platinama labai daug įvairios informacijos, aiškinančios, kaip svarbu pasirūpinti savo pensija iš anksto, taip pat organizuoti susitikimai, kur "Sodros" specialistai, ypač kaimo vietovių gyventojams, akcentavo duomenų kaupimo svarbą".

"Duomenų kaupimo akciją "Sodra" aktyviai vykdė kelerius metus ir, jeigu asmenys per tiek laiko vis dėlto nesugebėjo pasirūpinti savo pačių būsima pensija - tai daugeliu atvejų kalta tik tinginystė", - tada tvirtino tuometinis "Sodros" vadovas Mindaugas Mikaila.

Tačiau dabar vyresnioji "Sodros" patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu nustebo išgirdusi klausimą, kodėl šios įstaigos darbuotojai negali padėti žmonėms susirinkti reikiamų pažymų. Esą visi puikiai žino, kad tuo atveju, jei gyventojas pats negali, ar nenori to daryti, pažymas surenka darbuotojai ir ši paslauga nėra mokama.

"Atsižvelgiant į tai, kad dėl įvairiausių priežasčių ne visi turi galimybę patys surinkti reikalingus dokumentus, pateikus prašymą, "Sodros" teritoriniai skyriai privalo pareikalauti pensijai skirti trūkstamų dokumentų iš jų valdytojų. Jokių motyvų, kodėl prašoma "Sodros" surinkti duomenis, nurodyti nereikia", - sakė J. Skinulytė-Niakšu, tvirtinanti, kad tokią praktiką "Sodros" darbuotojai taiko "jau daugelį metų".

Nors niekas tokios statistikos nefiksuoja, ji pati pripažino, kad daug dažniau pažymas iš buvusių darboviečių renka patys gyventojai.

"Galbūt gyventojams šitaip atrodo patikimiau", - svarstė "Sodros" atstovė ir atmetė versiją, kad šitaip gali būti ir dėl to, kad kai kurie "Sodros" darbuotojai sąmoningai nutyli šią informaciją, kad neužsikrautų sau papildomo darbo.

VARINĖJA? "Tokius pinigus iš mūsų lupa, o paskui varinėja. Manau, kad "Sodros" darbuotojams būtų kur kas paprasčiau gauti reikiamą informaciją iš archyvų, nei eiliniam žmogeliui", - piktinasi kai kurie busimieji pensininkai.

Taip pat "Sodros" atstovė priminė, kad vaikščioti į archyvus nėra būtina. Prašymą išduoti reikiamus dokumentus galima pateikti ir paštu. Ši paslauga teikiama neatlygintinai. Jei prašyme nebus nurodytas kitas būdas, atsakymą žmogus gaus taip pat paštu.

Pensija - tarsi loterija

Daugelį žmonių glumina ne tik vargai, kol surenkamos visos reikiamos pažymos. Vis dar lieka neįminta mįslė ir pats pensijos apskaičiavimas, kurio galutinis rezultatas dažnai labai nuvilia.

"Kai dirbau pirmoje darbovietėje sovietiniais laikais, gaudavau padorų atlyginimą - 200 rublių, mat buvau vyriausias energetikas. Antroje darbovietėje, kurioje dirbu iki šiol, taip pat esu vyriausiasis energetikas. Ilgą laiką čia uždirbau per 4 tūkstančius litų. Todėl, kai prieš metus "Sodra" paskaičiavo, jog man priklauso tik 1 200 litų pensijos, likau priblokštas. O pikčiausia tai, kad mūsų bendrovėje dirbanti valytoja, kuri uždirba net tris kartus mažesnį atlyginimą, pensijos gauna tik 100 litų mažiau. Buvęs saugumo technikos inžinierius, kurio atlygis buvo 1 200 litų, gauna 100 litų didesnę pensiją, nors, pasak jo, ir sovietiniais laikais jis uždirbo mažai, nes buvo paprastas darbininkas", - pasakojo R. Butkus.

"Sodros" atstovų teigimu, pagal dabar galiojančią tvarką, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerių paeiliui einančių asmeniui palankiausių kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas (darbo užmokestį) iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. ir atskirai pagal visų metų nuo 1994 m. iki pensijos skyrimo mėnesio draudžiamąsias pajamas.

"Pasitaiko atvejų, jog žmogus negali pateikti pažymos apie savo pajamas (viso 1984-1993 metų laikotarpio ar tam tikrų metų), nes archyviniai dokumentai neišlikę. Tokiu atveju žmogui yra parenkamas vienas iš įstatyme numatytų variantų, kaip apskaičiuoti ar nustatyti pajamas už trūkstamą laikotarpį - jo draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį arba praleidžiant tuos metus, kurių dokumentai neišsaugoti, ir koeficientą skaičiuojant pagal penkerių ne paeiliui einančių metų pajamas. O jeigu susidaro tokia situacija, jog asmuo 1984-1993 metų laikotarpiu stažo turėjo mažiau kaip per penkerius metus, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas iki penkerių metų stažo trūkstamus metus imant iš ankstesnio laikotarpio, skaičiuojant atgal nuo 1983 iki 1974 metų imtinai", - aiškino J. Skinulytė-Niakšu.

Pasak jos, tokiu atveju parenkamas pensijos gavėjui naudingiausias draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo variantas.

Yra ir dar viena galimybė, kuria gali pasinaudoti būsimas pensininkas, jeigu jis yra įsitikinęs, kad darbo užmokestis už tuos metus, kurių dokumentai neišsaugoti, buvo didelis ir gali daryti ženklią įtaką jo senatvės pensijai - kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

"Ta aplinkybė, jog dokumentai apie asmens pajamas neišlikę, neturi įtakos jo stažo bei priedo už stažą, viršijantį 30 metų, apskaičiavimui, jei yra dokumentai, įrodantys tą stažą. Paprastai šie duomenys buvo įrašomi darbo knygelėse", - aiškino "Sodros" atstovė.

Atsiunčia ir nemokančius rašyti

Živilė TRYNKINIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės archyvo vedėja

Į mūsų archyvą kreipiasi ir patys gyventojai, ir "Sodros" darbuotojai maždaug vienodai. Nežinau, kaip ir kokiu pagrindu jie išsiskirsto, kam rinkti pažymas. Būna ir tokių atvejų, kai archyvo darbuotojai pastebi, kad atėjo neįgalus ar nemokantis rašyti žmogus, ir patys pataria prašyti, kad visus dokumentus sutvarkytų "Sodros" darbuotojai.
Tais atvejais, kai tikrai aišku, kad buvusios darbovietės dokumentai yra mūsų archyve, galima kreiptis paštu arba internetu. Tačiau gyventojai dažniau linkę ateiti patys. Kartais toks jų pasirinkimas pasitvirtina, nes būna ir taip, kad "Sodros" darbuotojai neteisingai juos nukreipia, o mūsų specialistai gali pakonsultuoti, kur jiems ieškoti reikiamos informacijos. Dokumentus paprastai sutvarkome per 20 darbo dienų.