Paskutinei kelionei - biurokratizmo kliūtys

Su ja susidūrę klaipėdiečiai pasakoja, kad juos pribloškė žinia, jog 92 metų velionio mirties priežastį pavesta ištirti teismo medicinos ekspertams, nors jis mirė po dviejų savaičių gydymo ligoninėje.

Tai, kad šio velionio mirties priežastį turi nustatyti teismo medicinos ekspertai, o ne patologoanatomai stebina ir pačius ekspertus. Tačiau medikai ir policijos pareigūnai tikina negalintys nepaklusti šalyje galiojančiai tvarkai.

Traumą patyrė sode

Klaipėdietė Irina rugpjūčio 19 d. neteko tėvo. Netekties skausmą moteriai dar labiau sustiprino išgyvenimai, kuriuos jai teko patirti norint surengti velionio laidotuves.

"Nors apie tėvelio mirtį mums buvo pranešta pirmadienio ryte, iki šiol kūno niekas neatiduoda ir nežinia, kada atiduos. Žinome tik tiek, kad turi būti padaryta teismo medicinos ekspertizė, tačiau kol policija nesurinks visų reikiamų dokumentų, ji negali būti atlikta. Žodžiu, kol nenustatys mirties priežasties, mums neleis jo palaidoti. Skamba absurdiškai, ypač žinant, kad mirė garbaus amžiaus žmogus, po dviejų savaičių, praleistų ligoninėje", - situacija piktinosi velionio dukra.

NEŽINIA. Dėl trauminės mirties velionio laidotuvės gali būti atidėtos neapibrėžtam laikotarpiui.

Ji pasakojo, kad jos 92 m. tėvas buvęs guvus žmogus, tačiau dėl senatvės sirgo osteoporoze, todėl jam niekaip negijo lūžusi koja. Nepaisant to, jis dar pats vaikščiojo.

"Tėvelis labai mėgo tolimos giminaitės draugystę, kuri turėjo sodą Kiškėnų kaime. Ten jis buvo ir rugpjūčio 3 dieną. Ši giminaitė man pasakojo, kad tą dieną jiedu kartu papietavo, atsigėrė arbatos. Vėliau ji nuėjo į šiltnamį ir matė, kad tėvelis irgi stojosi, nes, kaip vėliau pats aiškino, norėjo eiti į tualetą. Po kurio laiko vėl žvilgtelėjusi giminaitė pastebėjo, kad tėvas guli sukniubęs prie stalo. Greičiausiai greitai kėlėsi, apsisuko galva ir nukrito. Panašiai nukritęs jis jau buvo ne sykį ir anksčiau", - nelemtos dienos įvykius atpasakojo Irina.

Pasak jos, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir senolis buvo nugabentas į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, kurioje buvo nustatyta, kad vyrui sužalotas kaklo slankstelis. Tuomet senolis buvo pervežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

"Tėvas buvo sąmoningas ir pats galėjo medikams papasakoti, kas jam nutiko. Ligoninėje jam buvo atliktos dvi operacijos - buvo įstatytas kvėpavimo vamzdelis, kad jam būtų lengviau kvėpuoti, bei išoperuota opa dvylikapirštėje žarnoje, kuri, anot medikų, galėjo atsirasti nuo patirtų išgyvenimų. Kaklo slankstelio medikai nusprendė neoperuoti dėl senyvo amžiaus, baimindamiesi, kad jis tokios sudėtingos operacijos nepakels. Visgi rugpjūčio 19 dieną sulaukėme medikų skambučio, kad tėvas mirė", - įvykių eigą pasakojo Irina.

Labiausiai moterį pribloškė medikų žinia, kad jie privalo pranešti apie šį įvykį policijai, nes tėvas mirė po patirtos traumos. Esą policija privalanti ištirti aplinkybes, kodėl jis patyrė traumą.

"Mano nuomone, jei jiems kilo kokių įtarimų, policijai jie privalėjo apie tai pranešti, kai ligonis tik buvo atvežtas į ligoninę, o ne praėjus dviem savaitėms ir po to, kai jis jau mirė. Kai jau reikia laidoti - sugalvojo pradėti tirti. Užuot ruošęsi laidotuvėms, mes privalome bendrauti su policija ir gyventi nežinioje. Man protu nesuvokiama, kaip šitaip galima elgtis?" - piktinosi ponia Irina.

Sprendimas nustebino

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) Klaipėdos skyriaus direktorius Vidmantas Armonas akcentavo, kad teisėsaugos tyrimai paprastai daromi tais atvejais, kai mirtis įvyksta dėl nusikalstamos veikos.

"Sprendimus priima tyrimo užsakovai, šiuo atveju - policijos pareigūnai. Jie ir gali atsakyti, kokiu pagrindu skirta teisminė ekspertizė. Tačiau ar tikrai kiekvienu tokiu atveju reikia švaistyti valstybės lėšas, kai mirties priežastį gali nustatyti ir patologoanatomai?" - tokiu sprendimu suabejojo ir V. Armonas.

Jis pabrėžė, kad Teismo ekspertizės įstatymas ekspertams kategoriškai draudžia patiems rinkti medžiagą, susijusią su tyrimu. Todėl jie turi laukti, kol visą reikiamą dokumentaciją apie įvykio aplinkybes bei išrašus iš medicininių įstaigų surinks ir pateiks policijos pareigūnai.

"Kai gauname visą reikiamą dokumentaciją, tada galime spręsti, kada atliksime tyrimą", - paaiškino V. Armonas.

"Tokios procedūros"

Kadangi įvykis nutiko Kiškėnų kaime, medikai apie velionio patirtą traumą informavo Klaipėdos rajono policijos pareigūnus.

"Suprantame giminaičių nepasitenkinimą, bet tokios yra procedūros", - atsiduso Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinio policijos skyriaus viršininkas Raimondas Vaitkevičius.

Pasak jo, visos šios istorijos nebūtų buvę, jei tos įstaigos medikai, kur buvo gydomas ligonis, būtų patys parašę, kokia yra velionio mirties priežastis. R. Vaitkevičius svarstė, kad medikai tokio išrašo nedavė, nes jiems galėjo būti neaiškios mirties aplinkybės. Todėl esą privaloma, kad mirties priežastį išsiaiškintų teismo medicinos ekspertai.

"Tai netrunka amžinybę. Mano žiniomis, šį rytą visa reikiama dokumentacija jau buvo surinkta ir perduota teismo medicinos ekspertams. Žinoma, jie užsikrovę darbais, tačiau manau, kad viskas bus atlikta greitai. Žinoma, būtų daug paprasčiau, jei viską atliktų viena institucija - ir dokumentus surinktų, ir skrodimą padarytų, bet taip nėra", - situaciją komentavo R. Vaitkevičius.

Tačiau ponios Irinos tai nepaguodė. Vakar ji sakė išgirdusi iš teismo ekspertų, kad jie dokumentus gavo, tačiau pradėti tyrimą planuoja tik kitą dieną.

"Aš jau nebežinau, kur kreiptis ir ką daryti. Buvęs karo veteranas, visų mylimas, gerbiamas žmogus negali būti deramai palaidotas, kol nebus sutvarkyti nereikalingi formalumai? Man protu tai nesuvokiama", - ašarų neslėpė moteris.

"Turime paklusti tvarkai"

Vinsas JANUŠONIS, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas

Bendrai ir filosofiškai atsakyčiau, kad tokia yra tvarka todėl, kad niekam nekiltų noras padėti žmonėms nukeliauti į aną pasaulį. Žinoma, aš neturiu omenyje jūsų minėto konkretaus atvejo. Tiesiog yra šalyje galiojanti tvarka, kuri reglamentuoja, kad tam tikrais atvejais turi būti atliekamas teismo ekspertizės tyrimas. Ir tai sprendžiame ne mes. Kai nėra iki galo tikslios traumos aplinkybės, mes privalome informuoti policijos pareigūnus ir jie priima sprendimus, kaip toliau elgtis.

Žinoma, policiją informuojame ne kiekvienu atveju. Kai traumos priežastis aiški, nekelianti abejonių, pavyzdžiui, lūžis įvyko dėl kaulų išretėjimo - tuomet kita kalba. Tačiau jei patirta trauma labai sunki, kaip ir šiuo atveju, kai lūžo stuburo slanksteliai, arba dar daugiau - po patirtos traumos žmogus numiršta - informuojame policiją. Turime paklusti galiojančiai tvarkai, kitu atveju patys nukentėsime.