Paprastas flirtas tuoj taps kriminalu

Seksualinio priekabiavimo banga vilnija per visą pasaulį neaplenkdama Lietuvos. Žiniasklaidoje jau sudarinėjami garsiausiai nuskambėję seksualinio priekabiavimo atvejai, tuo kaltinamas režisierius Šarūnas Bartas be įrodymų netenka studijos, Vilniaus dailės akademijos profesorius Jonas Gasiūnas tuojau pat šalinamas nuo darbo su studentais. O parlamentaras Kęstutis Pūkas - iš Seimo. Regis, žengiame pasaulio pavyzdžiu. Per pastaruosius kelis mėnesius vieni po kito postų netenka žinomi politikai, kaltinimų sulaukia menininkai. Jungtinėse Amerikos Valstijose metų pabaigoje iš Senato atsistatydino seksualiniu priekabiavimu kaltinamas senatorius Alas Frankenas (Al Franken), panašių kaltinimų neišvengė net buvęs JAV prezidentas Džordžas Volkeris Bušas (George Walker Bush). Kalbama, neva jis 2003 m. griebė nepilnametei už sėdmenų.

Negana to, seksualinis priekabiavimas tampa ir prestižinių apdovanojimų tema. Neseniai Los Andžele vykusioje jubiliejinių „Auksinių gaublių“ apdovanojimų ceremonijoje žinomi pramogų pasaulio žmonės savo pasisakymuose smerkė seksualinį priekabiavimą. Kaip ir vos prieš kelias dienas nuskambėję 60-ieji „Grammy“ muzikos apdovanojimai Niujorke, kurių pagrindiniu akcentu tapo balta rožė, - kovos su seksualiniu priekabiavimu simbolis.

Kitokia nuomonė

Nesiliaujant diskusijoms dėl seksualinių išpuolių, Prancūzijos kino žvaigždė Ketrina Denev (Catherine Deneuve) bei kitos garsenybės pareikalavo „laisvės priekabiauti“. Dabar vykstanti vyrų „įskundimo kampanija“ naudinga tik moralės sergėtojams ir religiniams ekstremistams, sakoma 100 moterų pasirašytame atvirame laiške. „Išprievartavimas yra nusikaltimas. Tačiau atkaklus ar nerangus viliojimas yra nebaudžiamas“. Šiandien vyrai esą yra „priversti trauktis iš darbo, nes vienintelis jų prasižengimas yra tai, kad jie palietė kelį ar išsireikalavo bučinio“.

Prancūzų kino legenda Brižit Bardo (Brigitte Bardot) laiko „juokingais ir neįdomiais“ daugelio aktorių pareiškimus, kad režisieriai ir prodiuseriai prie jų priekabiavo. „Daugelis aktorių sąmoningai koketuoja su prodiuseriais, kad gautų vaidmenį, o paskui, kad sukeltų kalbas apie save, jos pradeda pasakoti, esą prie jų buvo priekabiaujama,” - teigė ji. Ji taip pat tvirtino niekada netapusi priekabiavimo auka, nors buvo šeštojo ir septintojo dešimtmečių sekso simbolis.

- Ar prisiminimai apie žymių vyrų priekabiavimą netampa ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mada? - „Vakaro žinios“ paklausė psichologo, politologo, buvusio Seimo nario Vytauto ČEPO.

- Žodis „mada“ čia labai tinka. Atvirai kalbant, greičiausiai tokių istorijų nereikia priimti „už gryną pinigą“. Esu matęs gyvenime vyrų gašlūnų, kurie į moterį žiūri kaip į patelę. Bet kai pradedama taip galvoti apie visus vyrus, yra labai blogai. Juk reikia suprasti, jog dauguma žmonių gyvena normalius gyvenimus, nėra pasileidę, tiesiog gamtai duoklę atiduodame visi. Ir čia turi atsirasti socialinių ir biologinių poreikių derinimas. Žinoma, tokiais atvejais kyla klausimas, kurie poreikiai prieš tuos 10 ar 20 metų susiderino: biologiniai ar socialiniai. Paskaičius įvairias merginų išpažintis, tikrai kyla abejonių ir klausimų.

- Ar yra logikos, kai prisimenamas prieš dešimtmetį įvykęs atvejis, tačiau jis sureikšminamas dabar, tarsi šių dienų aktualijos, nors gyvenimas labai smarkiai pasikeitė nuo to, koks buvo tada?

- Visiškai teisingai. Todėl dabar visi Lietuvos vyrai turi drebėti, nes normalus vyras panašių nuotykių daugiau ar mažiau yra turėjęs. Velnias žino, kas dabar išlįs ir kiek metų jau nuo to bus praėję. Visi buvome jauni, o šiandien jau kontekstas visai kitoks. Prieš 20 metų ir nekaltybę merginos prarasdavo 20-ies, o gyventi nesusituokus buvo laikoma baisiu paleistuvavimu. Dabar tokie dalykai jau norma. Gal ta mada prasidėjo nuo pagarsintų Alberto Einšteino istorijų, koks išskirtinis jis buvo meilužis. Ir apie tai kalbėjo moterys, kurios paskui susikrovė turtus, tapo gėrio ambasadorėmis, labdara užsiėmė ir tikrai gerai gyveno. Tik vėliau staigiai prisiminė, kad jis jas kibino. Gal jis ir buvo iš tų gašlūnų, apie kuriuos minėjau pokalbio pradžioje. Bet vėlgi, kodėl reikėjo taip ilgai tempti.

- Dabartinėje situacijoje atrodo, jog net ir tie atvejai, kai mergina pati švenčia vakarėlyje su vyru, po to praleidžia kartu naktį vienoje lovoje, o ryte gailisi, tai jau buvo priekabiavimas?

- Bet vyras irgi ne betoninis stulpas. O moteris bet kurioje situacijoje vis tiek šiek tiek priešinasi. Tai vadinama ritualiniu pasipriešinimu. Taip natūraliai yra, jog vienas šiek tiek priešinasi, kitas šiek tiek puola. Žinoma, jeigu ta jėga iš tiesų buvo labai grubi, tave įžeidė ar paveikė, tu tikrai priešinaisi, tai būtų logiška po to įvykio kreiptis į prokuratūrą ar policiją. Gal ne tą pačią dieną, pagalvok apie tai dieną ar dvi. Bet ne devynerius metus... Ir be jokių liudininkų, be jokių įrodymų ar tyrimų, vyrai šalinami nuo postų, statomi į kaltųjų pusę, nors niekas neįrodyta. Tik verksminga pretenzija.

- Sutapimas ar ne, kad garsiausiai nuskamba moterų patirtis, kuriose dominuoja seksualiai priekabiavę žinomi vyrai, tačiau dar neteko girdėti niekam nežinomos moters istorijos, prie kurios priekabiavimo kaimynas ar bendradarbis?

- Kaip tik šiandien į radijo laidą paskambino vyras, kuris juokais, bet prisipažino priekabiavęs prie penkių moterų, pasakė savo vardą ir apgailestavo, kad apie jį niekas viešai neprisimena. O neprisimena, nes jis yra paprastas, niekam nežinomas žmogus. Vadinasi, priekabiauti negalima tik įžymybėms. Gal būtų kitaip, jei būtų teisinis mechanizmas, nes dabar yra tik smerkimas.

Kodėl nesakoma, ar tos moterys, kurios dabar skundžiasi, kreipiasi pas specialistus psichologus ar psichoterapeutus. Suprantu, vyrai kartais pasinaudoja savo dėstytojo ar viršininko psichologinėmis galiomis, o galiausiai sunku suprasti, viskas įvyko moteriai norint ar ne. Bet atrodo, kad dabar garsiausiai kalba ne tos, kurios iš tiesų buvo tai patyrusios ir nuskriaustos.

- Nuo šiol tik abipusė simpatija yra leidžiama, o jei ji vienpusė - tai jau priekabiavimas?

- Meilė iš pirmo žvilgsnio yra labai retas reiškinys. Tradicija tapę tai, jog vyras turi kovoti už moterį. Ir ta simpatija atsiranda gerokai vėliau. Nėra jokių taisyklių, kaip vilioti, ir niekada jų nebus, nes tai yra individuali patirtis. Tų žaidimų reikia išmokti kiekvienam pagal save. Ir tai, kas vienam atrodo priekabiavimas, kitam atrodo elegantiškas viliojimas. Todėl be tolerancijos sąvokos, manau, negalime čia apsieiti. Reikia toleruoti ir tas moteris, kurios nori būti žinomos dėl to, kad joms dėmesį parodė žinomas žmogus, bet nereikia ir tų vyrų taip plakti.

Žinote, dabar kol kas dėmesio centre yra moterys. Bet juk procesas vyksta ir priešinga puse, būna, kad ir moteris nuskriaudžia vyrą. Ir gana dažnai. Žinoma, nemalonu tai pripažinti. Bet neseniai vyrai išdrįso pripažinti, kad ir jie patiria smurtą artimoje aplinkoje. Matyt, reikia laukti, greitai vyrai gali prabilti ir priekabiavimo tema. O kol kas leiskime vyrams būti vyrais, o moterims - moterimis. Nejau dabar turime vengti vieni kitų, bendrauti per atstumą ar virtualiai. Juk taip negims didžiausias džiaugsmas - vaikai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“