Palikot vaikus namie, bus bausmė

Tėvams - papildomi rūpesčiai

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte taip pat numatyta, kad mažesniuosius galėtų prižiūrėti tik 14 metų amžiaus sulaukę jų broliai ar seserys. Nuo 22 iki 6 valandos be priežiūros taip pat siūloma neleisti palikti ir paauglių, jei jiems nėra 14 metų. Už nustatytos tvarkos nesilaikymą tėvams grėstų administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo metu Lietuvos įstatymai nereglamentuoja, nuo kokio amžiaus vaikas namuose gali likti vienas.

Jei įstatymo projektui būtų pritarta, daugeliui tėvų tai sukeltų nemažai problemų. Niekas neneigia fakto, kad tiek dėl mūsų gyvenimo sąlygų, tiek dėl mentaliteto vaikai iš tiesų neretai namuose būna vieni. Tačiau reglamentuoti šią sritį šiandien vargu ar įmanoma - dauguma vaikų lieka vieni ne dėl tėvų atsainumo, o todėl, kad tėvai neturi kitos išeities. Didelės įtakos tam turi žmonių socialinės galimybės - toli gražu ne kiekviena šeima pajėgi samdyti auklę arba skirti pinigų popamokinei veiklai.

Lietuvoje vaikų priežiūros įstaigas turi galimybę lankyti tik apie 10 proc. jaunesnių nei 3 metų vaikų. Vien sostinėje praėjusiais metais valstybiniuose darželiuose trūko apie 1200 vietų, o už vaiko priežiūrą privačiame darželyje pakloti beveik tūkstantį ar net daugiau litų per mėnesį daugeliui - per didelė prabanga.

Kai kuriose šalyse galioja įstatymas, neleidžiantis vaiko iki 10 ar 12 metų palikti vieno, tačiau tai šalys, kuriose nebūtina dirbti abiem tėvams arba kuriose yra sukurta vaiko laisvalaikį iki vakaro užtikrinanti ugdymo sistema. Apie šiandienę Lietuvos situaciją to pasakyti tikrai negalima.

Tikslas - vaiko saugumas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Areta Miškinienė „Respubliką“ informavo, kad šiuo metu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra rengiamas. Planuojama projektą parengti per 2013 metus. 2012 m. vasarą jis buvo pristatytas Tarpžinybinėje vaiko gerovės taryboje, yra pateiktas ministerijos internetiniame tinklalapyje visuomenės nuomonei sužinoti.

Pasak ministerijos specialistės, projekte siūlomos nuostatos atsiradimą paskatino atvejai, kai maži vaikai nukenčia palikti vieni namuose vėliu paros metu ar ilgesniam laikui, pvz., kilus gaisrui, ar kai vaikai buvo rasti išsekę ir visiškai alkani. Tad siūlymus labiausiai lėmė mūsų šalies realijos ir užsienio šalių patirtis vaiko teisių apsaugos srityje. Dauguma ES šalių tokius draudimus turi įstatymais įsitvirtinusios jau gana seniai. Latviai tokį draudimą įvedė jau nuo 2000 m.

„Nesiekiama, kad įstatymas būtų priimamas tik dėl įstatymo, nesudarius jam įgyvendinti reikiamų sąlygų, - teigia A.Miškinienė. - Vaiko saugumas - kompleksinė užduotis, todėl kartu bus peržiūrimi kitų sričių įstatymai ir vykdomos programos, kad tėvams būtų sudarytos kuo patogesnės sąlygos saugiai prižiūrėti vaikus. Tad šis projektas yra diskusijų objektas: į jas turėtų įsijungti ir tėvų organizacijos, ir darbdavių, ir teikiančios paslaugas organizacijos, ir savivalda, švietimo institucijos“.

Bausmes numato įstatymai

Projekte numatoma, kad, gavę informaciją, priklausomai nuo pažeidimų, priemonių turėtų imtis atitinkami savivaldybių padaliniai: vaiko teisių apsaugos skyrius, savivaldybės skyrius, organizuojantis socialinių paslaugų teikimą, o esant reikalui - ir kitos tarnybos (policija ir pan.).

Sankcijos, kurios būtų taikomos įstatymo nesilaikantiems tėvams, anot A.Miškinienės, jau dabar yra numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) ir naudojamos drausminant neprižiūrinčius vaikų tėvus ar globėjus.

181 ATPK straipsnis nurodo, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Tokia pat veika, padaryta tėvų, baustų administracine nuobauda, užtraukia baudą tėvams iki 400 litų, vaiko globėjui užtraukia įspėjimą arba baudą iki 200 litų.

Už šiuose straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą tėvus, globėjus teismas gali įpareigoti išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus. Vengimas išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus užtraukia baudą iki 400 litų.

Nepranešimas savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, policijai ar prokuratūrai apie tėvų, kitų teisėtų atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių žinioje yra vaikas, vadovams užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 400 litų.

Civiliniame kodekse yra numatyta, kad jei tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Rasa PAULAVIČIENĖ, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė:

Vertinant bendrame Europos kontekste, logikos čia yra - egzistuoja nemažai šalių, kur tokie įstatymai galioja. Tačiau tose šalyse yra privalomas ikimokyklinis ugdymas. Kadangi Lietuvoje turime tik privalomą mokyklinį ugdymą, o ikimokyklinis ugdymas yra vienas skurdžiausių ES, tad problemų kils tikrai labai daug. Juolab žinant mūsų žmonių pragyvenimo lygį, minimalų atlyginimo dydį ir socialiai remtinų bei žemiau skurdo ribos gyvenančių šeimų skaičių. Pastaruoju metu visi statistiniai duomenys akivaizdžiai rodo, kad bet kokie pokyčiai, kurie dar labiau apribotų tėvų galimybę dirbti ir užtikrinti savo vaikų pragyvenimo kokybę, būtų jiems nepriimtini ir pareikalautų papildomų išlaidų. Bet kokie tokie veiksmai, švelniai tariant, logiškai nesuvokiami.

Kita vertus, kadangi įstatymo pataisas priima Seimas, aš viliuosi, kad galbūt tai bus ta geroji praktika, kada mes pradėsime diskutuoti argumentuotai apie tuos kriterijus, kuriuos Lietuva turėtų atitikti, kad joje galima būtų įgyvendinti tokius pokyčius ir kalbėti apie tokius įpareigojimus šeimai. Dabartinėmis sąlygomis tai bus tikrai neįgyvendinama, kita vertus, tai bus tikrai populistinis žingsnis, mat nei tikrinti, nei imtis kokių nors priemonių valstybė tikrai neturės galimybių. Tad kokia prasmė kelti erzelį visuomenėje, ypač kai žmonės, auginantys mažus vaikus, ir taip labai jautrūs bet kokiems politikų norams reguliuoti jų gyvenimą. Tos šeimos, kurios tikrai stengiasi dirbti, jau buvo apvogtos, paskui buvo išvadintos „bambaliniais“, o dabar vėl patektų po tam tikru politiniu spaudimu, šį kartą jau kalbant apie tai, kad neva nesirūpina savo vaikais.

Audrius MURAUSKAS, Lietuvos tėvų forumo pirmininkas:

Šiuo metu Lietuvoje tėvams labai sudėtinga efektyviai pasirūpinti savo vaikų priežiūra darbo metu. Fiziškai ir finansiškai prieinamų valstybinių iniciatyvų, dėl kurių vaikai po ugdymo įstaigos gali prasmingai leisti laiką ir tiesiog būti vaikais, yra nedaug, o privačios iniciatyvos prieinamos tik nedidelei tėvų daliai. Dabartinis įstatymo projektas kelia įtampą tiems tėvams, kurie tinkamai rūpinasi vaikais, puoselėja jų savarankiškumą ir, vadovaudamiesi individualia vaiko raida, sugebėjimu būti savarankišku, nepažeidžia savo kaip tėvų pareigų.

Tėvų švietimas valstybės lygmeniu yra apleistas. Puikios ir pažangios privačios iniciatyvos nepasiekia tų tėvų, kuriems, susidaro įspūdis, ir yra skirtas šis įstatymo projektas. O ypač jiems valstybė galėtų padėti elgtis atsakingiau. Bet ne bausmėmis, o švietimu. Tikime, kad rizikuoja savo vaikų gyvybe ir sveikata tie tėvai, kurie nesusimąsto, už ką gali būti atsakingi jų įvairaus amžiaus vaikai. Todėl šiai tėvų grupei siūlomos bausmės nepakeis jų požiūrio į gyvenimą su vaikais.

Mes tikimės iš atitinkamų valstybinių institucijų bendradarbiavimo ir netinkamo elgesio su vaikais priežasčių šalinimo. Pasisakome už tėvams ir vaikams palankių aplinkų kūrimą. Viena iš galimybių būtų visos dienos mokykla. Dideles galimybes atveria mokyklų, gyvenamųjų rajonų, kaimų bendruomenių stiprinimas, kai ugdymo įstaiga tampa tikruoju bendruomenės centru.

Tai, kad valstybė atkreipė dėmesį į kai kurių vaikų priežiūros stoką ar jų nepriežiūrą - sveikintina. Tikimės, kad valstybės tarnautojai atras geresnes saugios aplinkos vaikams užtikrinimo priemones nei bausmės.