O gal vaiko jau nebėra?

„Nacionalizuoti“ vaikai - ne problema

Kaip informuoja Užsienio reikalų ministerija, rugpjūčio 29 d. Osle L.Linkevičius susitiko su Norvegijos vaikų ir lygybės ministre Solveig Horne. Jis padėkojo Norvegijai už 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ratifikavimą.

Ministrai sutarė, kad būtų tikslinga Norvegijoje naujai įkurto Vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktorato atstovams susitikti su Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba aptarti efektyvesnio bendradarbiavimo siekiant vaikų interesų užtikrinimo.

S.Hornė informavo apie pokyčius Norvegijai pradėjus taikyti konvenciją ir apie atsiveriančias galimybes tarptautiniam bendradarbiavimui, pavyzdžiui, laikiną globą paskiriant vaiko kilmės šalyje esantiems artimiems giminaičiams.

„Pokalbis buvo labai draugiškas ir konstruktyvus. Ir Lietuva, ir Norvegija sutaria dėl esminio tikslo - kad vaiko interesai būtų apginti ir kad glaudesnis bendradarbiavimas tarp institucijų atvertų naujas galimybes tiek greičiau spręsti iškilusias problemas, tiek dirbti kartu užsiimant prevencija. Ministrė buvo labai patenkinta esamu bendradarbiavimu su Norvegijos lietuvių bendruomene“, - sakė Linas Linkevičius.

Jis teigė dar kartą išgirdęs, kad Norvegijoje svarbiausi - vaiko interesai, tik dėl jų ir imamasi visų priemonių.

L.Linkevičius susitiko ir su Norvegijoje gyvenančiais lietuviais. Susitikime dalyvavusi moteris pasakojo, kad ministras susirinkusiesiems teigė, jog vaikų klausimas nėra svarbiausias, todėl nenorėtų detaliau apie tai kalbėti. Anot jo, iš lietuvių statistiškai yra atimta labai nedaug vaikų, todėl nėra dėl ko kelti triukšmą. Likusį susitikimo laiką buvo kalbama apie prezidento rinkimus JAV, kibernetinį Lietuvos saugumą, artėjančius rinkimus Lietuvoje, Astravo atominę elektrinę, Rusijos politiką ir Vladimirą Putiną.

2015 m. duomenimis, Norvegijoje gyvena daugiau kaip 5 tūkst. su tėvais atvykusių lietuvių vaikų, dar apie 2 tūkst. yra gimę Norvegijoje. Šios šalies institucijos tvirtina, kad iš lietuvių šeimų paimta statistiškai nedaug vaikų, palyginti su kitų tautybių šeimomis, o perduoti jų į gimtąją šalį, kol nebuvo ratifikuota Hagos konvencija, nebuvo teisinio pagrindo.

Bendravimas nesikeičia

1996 m. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų bei vaikų apsaugos priemonių srityje šiuo metu galioja 40 pasaulio valstybių. Konvencija Norvegijoje pradėjo galioti tik 2016 m. liepos 1 d.

„Vakaro žinios“ teiravosi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, kuo pasikeitė bendravimas su Norvegija, kai ši šalis ratifikavo Hagos konvenciją.

Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė informavo, kad iki konvencijos ratifikavimo tarnyba ne kartą kreipėsi į Norvegijos Karalystės kompetentingas institucijas prašydama pateikti informaciją apie iš lietuvių šeimų paimtus vaikus, tačiau atsakymų negavo. Norvegijai ratifikavus Hagos konvenciją, dar iki jos įsigaliojimo, šios šalies centrinė institucija yra pateikusi tarnybai ribotą informaciją apie vieną iš vaikų.

Po liepos 1 d. tarnyba, dabar jau turėdama teisinį pagrindą, kreipėsi į Norvegiją prašydama pateikti informaciją apie jai žinomų Lietuvos piliečių vaikų, paimtų iš šeimų, situaciją, taip pat dėl galimybių šiuos vaikus grąžinti šeimai arba globėjams Lietuvoje. Iki šiol tegavo atsakymą, kad „yra kreiptasi į vietines socialines tarnybas dėl informacijos pateikimo“.

Anot A.Jakavonienės, šiandien Lietuvos vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba turi informacijos apie Norvegijoje esančius 6 vaikus, paimtus iš 5 šeimų, kurių abu ar vienas iš tėvų yra Lietuvos piliečiai. Tačiau ši informacija tarnybai buvo žinoma dar iki Norvegijai ratifikuojant Hagos konvenciją.

Tiesa, Norvegijoje gyvenančių ir su vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ savivale aktyviai kovojančių lietuvių duomenimis, šioje šalyje iš lietuvių atimti net 37 vaikai.

Kenčia vaikas ir artimieji

Lietuvos pilietė Gražina Leščinskienė, jau beveik dvejus metus nemačiusi savo sūnaus Gabrieliaus, taip ir nesulaukusi jokios pagalbos iš Lietuvos valdžios institucijų, tęsia kovą dėl sūnaus susigrąžinimo Norvegijos teismuose. Naujausios žinios apie sūnų, pasiekusios ją rugpjūtį, kad liepos pradžioje 9-erių sulaukęs jos sūnus buvo perkeltas jau į ketvirtą globėjų šeimą. Mamai paklausus, kodėl taip dažnai keičiami globėjai, buvo atsakyta, kad „globėjai negali 100 proc. duoti to, ko jam reikia“.

Gabrieliaus močiutė Regina Stašienė „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad G.Leščinskienei pastaruoju metu jau buvo pavykę nemažai nuveikti, siekiant bent kartais matyti sūnų, - šių metų vasarį Norvegijos pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad mama turės teisę matytis su sūnumi kartą per mėnesį po tris valandas. „Barnevernet“ tokį teismo sprendimą apskundė. Klausimas vėl turėjo būti nagrinėjamas rugsėjo 14 d., bet posėdis, nieko nepaaiškinus, neribotam laikui atidėtas.

„Kai Gražina pastarąjį kartą lankėsi „Barnevernet“, sužinojo tik tiek, kad Gabrielius perkeltas jau pas ketvirtus globėjus, nes jis pradėjo nebesugyventi su jais, reikšti pretenzijas, negana to, turi daug sveikatos problemų, - pasakojo moteris. - Kaip vaikas jaučiasi iš tiesų, mes nežinome - nei su juo pasikalbėti, nei pasimatyti niekas negalime jau beveik dvejus metus. „Barnevernet“ irgi nei nufilmuoja, nei parodo. Nejučia aplanko baisiausia mintis - gal to vaiko visiškai nebėra?“

R.Stašienė svarsto, kad, neleisdamos bendrauti su vaiku, kilnodamos iš vienų globėjų pas kitus, negrąžindamos vaiko į Lietuvą, Norvegijos tarnybos keršija šeimai už tai, kad situacija buvo taip plačiai paviešinta. Mat kovojantieji už tai, kad Gabrielius būtų grąžintas mamai arba į Lietuvą, ne kartą viešai vardijo, kiek su vaikų gerove susijusių įstatymų punktų yra pažeista: berniukui nesudaroma galimybė bendrauti su artimaisiais, neužtikrinama teisė mokytis lietuvių kalbos ir gimtosios šalies istorijos, jo sveikata nėra tinkamai pasirūpinama.

„Su visais kaip nors situaciją galinčiais paveikti Lietuvos politikais buvau susitikusi, su Norvegijos ambasadoriumi Lietuvoje kalbėjausi, bet niekas mums realiai nepadeda, - sako R.Stašienė. - Net prezidentei rašiau, prašiausi susitikimo, tačiau tegavau valdininkų atsakymą, kad mano laiškas perduotas Užsienio reikalų ministerijai ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Taip skaudu dūšioj, kai tu eini, prašai, kalbiesi, o į tave nereaguoja, lyg būtum kokia šiukšlė. Belieka vienintelis kelias - važiuoti prie prezidentūros ir kelias dienas pasėdėti. Gal tada prezidentė atkreips dėmesį į svetimoje šalyje pagrobtą ir kenčiantį Lietuvos pilietį?“

Faktai

*Apie Norvegijoje iš lietuvių atimamus vaikus Lietuvoje pradėta kalbėti dar 2013 m., kai savo istoriją paviešino dėl teisės auginti sūnų kovojanti Aistė Ramoškienė. Iš mamos sūnus buvo atimtas, kai jam tebuvo metai ir šeši mėnesiai. Dabar berniukui septyneri. Ir nors Norvegijos vaiko teisių sergėtojai moteriai pretenzijų nebeturi, vaikas iki šiol auga pas globėjas lesbietes. Nuspręsta, kad ten jis gyvena ilgiau nei su savo mama, tad grįžti pas ją jam būtų psichinė trauma.

*Neapsikentusios Norvegijoje savivaliaujančios „Barnevernet“ ir praradusios viltį susigrąžinti vaikus teisiniu būdu, lietuvės Airida Petterson ir Loreta Daškevičė savo vaikus „pagrobė“ iš globėjų ir parsivežė į Lietuvą. A.Petterson su vaikais į tėvynę parvyko 2014 m. lapkritį, L.Daškevičė su dukrele - 2015 m. sausį. Dar viena šeima 7 metų sūnų „pagrobė“ iš globėjų ir parsivežė į Lietuvą kovo pabaigoje.

*Lietuvių šeimų, pažeidžiant įstatymus išvykusių iš Norvegijos, yra ir daugiau. Tačiau pasiseka ne visiems - pernai birželį šeimos, iš kurios „Barnevernet“ gegužės mėnesį be jokio įspėjimo paėmė du vaikus, tėvas, nebesitikėdamas teisiniu būdu jų susigrąžinti, pasiryžo pagrobti juos ir išvežti į Lietuvą. Tačiau jau po kelių valandų jis buvo sulaikytas ir gali būti, kad šeima visam laikui prarado vaikus.

*Norvegijoje gyvenančiai Gražinai Leščinskienei 2014 m. balandį buvo apribotos motinystės teisės, 7 metų sūnus Gabrielius apgyvendintas pas globėjus. 2015 m. sausį jį buvo mėginta iš globėjų „pagrobti“ ir išvežti į Lietuvą. Nuo to laiko motinai ne tik neleidžiama bendrauti ar matytis su sūnumi, bet ir neteikiama beveik jokia informacija apie jį.

*Praėjusiais metais ypač pagausėjo žinių apie iš lietuvių šeimų Norvegijoje paimtus vaikus. Tiesa, toli gražu ne visos šios istorijos iškyla į viešumą - dažniausiai žmonės bijo, kad tai užrūstins Norvegijos institucijas ir jie praras bet kokią viltį susigrąžinti vaikus.

*Pernai ne tik per Europą, bet ir per visą pasaulį nuvilnijo masiniai protestai prieš „Barnevernet“ savivalę.

*Šių metų kovą pranešta, kad Norvegijos parlamentas ratifikavo 1996 m. Hagos konvenciją. Tai suteikė vilties, kad ateityje bus lengviau spręsti konfliktines situacijas, kylančias tarp Norvegijoje gyvenančių lietuvių ir šios šalies vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“. Nors konvencija įsigaliojo liepos 1 d., deja, iki šiol niekas nepasikeitė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"