Nepratinčiau prie mirčių ir kraujo

Aišku, puikus kanalas yra „Mezzo“. Ten būna labai įvairių žanrų muzikos, koncertų. Rusų programos būna vertos dėmesio. Domintis, turint daug laisvalaikio ir neturint po ranka gero skaitinio, geros knygos, galima ieškoti ir surasti įdomių laidų. Tik reikia atsirinkti.

Televizija žiūrovus be galo stipriai veikia. Pavyzdžiui, kalbant apie koncerto, dainavusio ar pagrojusio atlikėjo lygį, labai dažnai išgirstu sakant „mačiau tą atlikėją per televiziją“. O ką tas atlikėjas atliko, tai net nesvarbu. Svarbiausia, kad matė. Per televiziją parodytas žmogus būna labai sureikšminamas. Ir kartais be reikalo...

Aš dirbu pedagoginį darbą. Daug bendrauju su jaunimu ir matau, kad jaunimas televiziją žiūri mažiau. Jų žvilgsniai nukreipti į kompiuterius. Informaciją jie gauna internetu. Jeigu nusakai, kokią laidą pažiūrėti, tada atkreipia dėmesį, bet niekada nemačiau, kad patys skaitytų programas ar jomis domėtųsi. To nėra.

Smurto televizijoje rodoma labai daug. Jau prie įvairiausių mirčių, kraujo esame pripratę, nes labai dažnai matome tai per mūsų televizijas. Nuolatos gaunant kriminogeninę informaciją, prie to priprantama. Net mūsų žinios prasideda nuo siaubingų dalykų, kriminogeninių situacijų, bet juk vyksta ir daug dalykų, kuriais galima pasidžiaugti...

Diskusijų laidas vertinu kaip pramogą. Pats esu vienoje kitoje laidoje dalyvavęs. O kai stebi tokią laidą, tai pamatai įvairių dalykų. Neretai klausimų pateikimas būna keistas. Kitą kartą net pagalvoji, kaip apskritai buvo sugalvotas toks klausimas, ką jau kalbėti apie atsakymą į tą klausimą... Tiesiog aš į tokias laidas žiūriu kaip į pramogą. Nemanau, kad tai auklėjamosios laidos.

Serialai seniau nebuvo taip paplitę. Anksčiau sakydavo, kad serialai yra namų šeimininkių pramoga. Dabar gal taip nėra, nors serialai atima labai daug laiko. Aš nežiūriu serialų dėl to, kad man gaila tų vakarų, kuriuos reikėtų skirti žiūrint vieną ar kitą serialą.

Aišku, plačiajai auditorijai serialai yra priimtini, jie yra žiūrimi.

Vienas geriausių per televiziją mano matytų serialų yra „Giminės“. Mačiau, rodo šio serialo tęsinį. Tai tikrai geras serialas. Dabar aš jo neįsijungiu, nors man teko matyti pirmąsias „Giminių“ užuomazgas.

Žiūrint filmus mane kartais labai erzina dubliavimo kokybė. Ir ne tik per televiziją žiūrint filmus dubliavimo kokybė būna ne pati geriausia. Ir tai smukdo paties filmo kokybę.

Kitą kartą pradedi žiūrėti filmą, gal jis tau ir patinka, tačiau dubliavimas būna labai abejotinas ir tenka filmą išjungti. Kai vienas aktorius ar viena aktorė dubliuoja visus personažus, filmo turinys yra tiesiog atpasakojamas. Tai manęs gerai nenuteikia... Gal yra žiūrovų, kuriems tai priimtina, bet manęs tai tikrai nedomina.

Kadangi esu dainininkas, labiau rimtosios muzikos atstovas ir klausytojas, tai ir televizijoje norėčiau matyti daugiau kokybiškos muzikos. Aišku, yra lengvoji muzika, kuri labai reikalinga ir pats aš esu dainavęs nemažai lengvosios muzikos kūrinių, bet manau, kad kokybiškos muzikos televizijoje reikėtų daugiau.

Žinoma, jos galima surasti LRT „Kultūros“ kanale, tačiau puiku būtų pamatyti daugiau tiesioginių transliacijų. Jos būna pačios įdomiausios. Kitą kartą daromi renginių vaizdo įrašai, jie parodomi po kurio laiko, bet vis tiek žiūrovas gali pamatyti tai, kas buvo, gali pajausti tiesioginį bendravimą. Kuo daugiau tiesioginių transliacijų, tuo mes daugiau visapusiškai praturtėtume.

Kartais nebūtina sėdėti ir žiūrėti muzikos renginių transliacijų, muzika gali būti ir kaip fonas, tačiau ir tas fonas turi būti kokybiškas, prasmingas. Nors ir be televizijos žiūrėjimo yra daugybė įdomių veiklų. Juk tiek daug dar yra neperskaitytų knygų ir kiek laiko reikia norint jas visas perskaityti...

Eduardas KANIAVA, operos solistas, profesorius.