Neįgalieji vis dar jaučia socialinę atskirtį

Dažnai sunkiai vaikštantys žmonės, ypač gyvenantys daugiabučiuose, susiduria su sunkumais, kai reikia nulipti laiptais.

Diskusijos nariai kėlė klausimą, ar Savivaldybė galėtų finansuoti asmeninio asistento paslaugą judėjimo ir regėjimo negalią turintiems asmenims. Dažnai tokiems asmenims pagalbos reikia ne tik po darbo valandų, bet ir savaitgaliais.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento vadovas Deividas Petrolevičius teigė, kad valstybės lėšos šiai paslaugai yra numatytos 2020 metams. Tačiau dar reikia aptarti detales. Prie paslaugos įgyvendinimo savo pasiūlymais galėtų prisidėti ir patys neįgalieji.

Neįgalieji kaip vieną pagrindinių problemų įvardijo ir nepakankamą įtraukimą į Klaipėdos kultūros strategiją.

Visgi mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė ragino neįgaliuosius nenuleisti rankų, patiems būti aktyviems ir drąsiai dalyvauti įvairiuose kultūriniuose projektuose. Pasak vicemerės, jeigu neįgalieji nėra įtraukti į vienokius ar kitokius projektus, nereiškia, kad jie negali dalyvauti.

Klaipėdos ir Telšių regiono aklųjų centro direktorė Daina Vitkauskienė teigė, kad neįgaliųjų problemos yra neišsemiamos, tad apie jas bus diskutuojama nuolatos.

"Valdžios atstovams vis reikia priminti, nes mes esame užmiršti. Politikų atsakymai ir pažadai mums teikia vilties, tačiau šiandieninėje diskusijoje dar nebuvo sudėti visi taškai, klausimai liko atviri, prie jų dar teks sugrįžti", - sakė D. Vitkauskienė.

VšĮ "Likimo laiptai" projektų koordinatorė Jūratė Ruškė pridėjo, kad galbūt patiems neįgaliesiems kartais pritrūksta drąsos.

"Jaučiamas valdžios konstruktyvus mąstymas ir nusiteikimas bendradarbiauti. Gal mums, neįgaliesiems, kartais pritrūksta drąsos jaustis laisviems ir lygiaverčiams kitiems, bijome išsakyti savo problemas. Bet tikrai nesustosime ir dar kartą valdžiai savo pasiūlymus pateiksime raštu, kol būsime išgirsti", - sakė J. Ruškė.