Nauja propagandos dozė vaikams

Parėmus Kultūros ministerijai, vaikams išleista pasakų knygelė „Gintarinė širdis“, kurioje pasakojamos istorijos apie homoseksualias princeses ir princus. Tėvai pasipiktinę, kad mažamečiams vėl brukama homoseksualumo propaganda ir tai daroma iš mokesčių mokėtojų lėšų. Kultūros ministras teisinasi nieko nežinojęs. O štai knygos leidėjai - Lietuvos edukologijos universiteto leidykla - kuo ramiausiai aiškina, kad literatūra apie vienalyčių santykius vaikams nėra žalinga.

Pasaka apie homoseksualias princeses

Pasakų knygelės vaikams „Gintarinė širdis“ autorė - Neringa Mikalauskienė, kuri šiek tiek daugiau nei prieš metus savaitraštyje „Literatūra ir menas“ viešai pasiskelbė esanti lytinė mažuma ir tuo besididžiuojanti.

Pasivadinusi slapyvardžiu „Dangvydė“, N.Mikalauskienė dabar nusprendė savo pažiūras įpiršti ir kitiems, pradedant ikimokyklinio amžiaus vaikais.

N.Mikalauskienės knygą sudaro šešios pasakos. Dvi iš jų - apie homoseksualius santykius. Pavyzdžiui, vienoje iš pasakų pasakojama istorija apie karalaitę ir jos vaikystės draugę, kurios susituokia ir prisiekia viena kitą mylėti, kol mirtis išskirs. Kita pasaka - apie jauniausią karalaitį, susituokusį su vyru.

Knygos „Gintarinė širdis“ leidybą 7 tūkst. litų parėmė Kultūros ministerija, o išleido Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

Autorė N.Mikalauskienė atsisakė kalbėti apie tai, kodėl vaikams būtina piršti homoseksualumą.

O štai LEU leidyklos redaktorė Kristina Noreikienė, paklausta, kodėl pedagogus ruošiančios aukštosios mokyklos leidykla nusprendė išleisti knygą vaikams apie vienalyčių santykius, atsakė, kad lėmė ir pinigai.

„Knyga buvo išleista su Kultūros ministerijos parama. O jeigu paramą gauni, tai ir leidi“, - aiškino K.Noreikienė.

Tėvai pasipiktinę

Tiesa, tėvams pasakos apie homoseksualias princeses ir princus neatrodo tokios nekaltos. Tik laiko klausimas, kada „moderniosios“ pasakėčios bus pradėtos skaityti darželiuose. Ypač kai Lietuvoje jau būta tokių bandymų. Galima priminti skandalingai pagarsėjusį projektą „Gender Loops“, kurio metu norėta darželinukams skaityti pasakas apie princą ir princą, ar dviprasmiškas knygeles „Diena, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Diena, kai Frederikas buvo Frida“.

Lietuvos tėvų forumo narys, psichologas Andrius Atas neabejoja, kad tokiomis knygelėmis bandoma griauti tradicinę pasaulėžiūrą.

„Tokios knygelės vaikams visiškai nereikalingos, netgi žalingos. Jos ne tik įneša sumaištį į vaiko tapatybės paieškas, tai yra kėsinimasis į prigimtinę tapatybę, bandymas vaikus vesti aplinkiniais keliais. Aš netgi kelčiau tokį klausimą, iš kokios tautosakos atsirado tokios pasakos? Ar nėra jos sugalvotos tokių personalijų, kurios gauna pinigus, kad didintų savo seksualinių objektų skaičių? Kaip tokių pasakų leidyba dera su mūsų Konstitucija, nes jų turinys nukreiptas prieš tradicinę šeimą“, - kalbėjo psichologas.

Jį papiktino tai, kad knygos leidybą parėmė Kultūros ministerija. „Įdomu, kokiai kultūrai atstovauja Kultūros ministerija. Kas ten nusprendė tokią kultūrą remti? Kodėl jie mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus skiria leisti knygelėms, skirtoms tvirkinti vaikus?“ - klausė tėvų atstovas.

Ministras nieko nežinojo?

Tačiau į šiuos klausimus kultūros ministras Šarūnas Birutis atsakymų neturi.

„Respublikai“ jis tvirtino nieko nežinojęs apie paramą homoseksualumą propaguojančiai literatūrai. „Tiesiogiai Kultūros ministerija čia nieko neremia. Čia Kultūros rėmimo fondas. Gal yra mūsų logotipas uždėtas, bet čia eina per Kultūros rėmimo fondą. Per jį yra remiama 4 tūkst. projektų, aš negaliu jų visų žinoti“, - teisinosi Š.Birutis.

Paklaustas, ar jam priimtina tokia literatūra vaikams, ministras teigė, kad pats yra tradicinės šeimos šalininkas: „Mano nuomonė labai aiški: aš tradicinę šeimą pripažįstu. Daugiau nieko negaliu komentuoti, nes nei skaičiau, nei mačiau“.

„Respublikos“ ekspertai psichoterapeutai prisimena labai didelį spaudimą iš ES siekiant pripažinti homoseksualų, transseksualų teises ir kartu sumenkinti prigimtinės šeimos teises. Prigimtinė šeima neturi nieko bendro su politika, tai natūralus dalykas - vyras ir moteris. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad vaikui labai svarbu turėti tėvą ir mamą. Taip jis sėkmingiau vystosi nei turėdamas tos pačios lyties globėjus. Mamos ir tėčio turėjimas - prigimtinė vaiko teisė. Tačiau jau dabar norima išstumti šią teisę į paraštes. Tai vyksta dėl labai aktyvaus, pikto genderizmo ideologijos spaudimo.

Prigimtinė šeima jau imta laikyti atgyvena, o toks požiūris - visiškas absurdas. Tai savižudiškas elgesys. Ypač kai Europoje demografinė situacija prastėja. Pagal gimstamumą mus lenkia islamiškos šalys. Europoje imigracijos mastai didžiuliai. Senojo žemyno laukia didžiuliai iššūkiai, tačiau politikai elgiasi labai absurdiškai. Jų kuriama „šeimų gerovė“ susijusi su tolesniu gyventojų skaičiaus mažėjimu.

Vadinamosiose pažangiose šalyse tapo normalu mamą ir tėtį pervadinti į „partneris I“, „partneris II“ arba „gimdytojas I“, „gimdytojas II“. Štai ir Vilniaus miesto savivaldybė tėvams, norintiems užregistruoti vaiką į darželį, buvo pateikusi panašių naujovių. Tėveliai turėjo apsispręsti, kas jie: „tėvas I“ ar „tėvas II“. Ką visa tai reiškia? Smulkmena, formalumas, o gal intervencija į smegenis?

Parengta pagal dienraštį „Respublika"