Mokslininkai Visatai grąžina Kūrėją?

"Ar Dievas jau miręs?" - 1966 m. savo skaitytojų retoriškai klausė žurnalas "Time". Tuomet rašyta, neva daugelis žmonių susitaikė su paplitusiu požiūriu, kad Dievas tapo atgyvena. Esą, mokslui vystantis, Visatos egzistavimui paaiškinti Kūrėjas nebereikalingas. "Tačiau dabar iš paties mokslo šaltinių aiškėja, jog gandai apie Dievo mirtį buvo gerokai perdėti", - leidinyje "The Wall Street Journal" išspausdintame straipsnyje "Mokslininkai vis labiau pripažįsta Dievo egzistavimą" rašo Erikas Metaksas (Eric Metaxas).

Kai "Time" savo viršelį papuošė minėtu straipsnio pavadinimu, astronomas Karlas Seiganas (Carl Sagan) paskelbė, jog tam, kad planetoje egzistuotų gyvybė, reikia dviejų sąlygų: tinkamos žvaigždės ir planetos, esančios tinkamu atstumu nuo tos žvaigždės.

Visatoje yra apie oktilijonas (1 su 27 nuliais) planetų. Septilijonas jų (1 su 24 nuliais), jei tikėsime K. Seigano teorija, yra tinkamos gyventi.

Nežemiškų būtybių paieškos

Skaičiai tokie įspūdingi, kad septintajame dešimtmetyje pradėta privačiai finansuoti serija projektų "Nežemiškų būtybių paieškos". Tikėtasi, jog šių projektų dėka netrukus bus atrasta gyvybė kitose planetose. Mokslininkai, naudodami didžiulį radijo teleskopų tinklą, klausėsi ir laukė signalų, panašių į nežemiškų būtybių siunčiamus kodus. Tačiau metai bėgo, o Visata tylėjo.

1993 m. JAV Kongresas nustojo remti "Nežemiškų būtybių paieškos" projektą, tačiau paieškos tęsiamos naudojant privačius fondus. Iki 2014 m. pabaigos mokslininkai atrado lygiai nulį nežemiškų būtybių.

Nuo 1966 metų mokslo žinios apie Visatą paaugo. Tapo aišku, kad gyvybei planetose egzistuoti reikia daug daugiau veiksnių nei numatė Seiganas. Iš pradžių jų skaičius nuo dviejų išaugo iki dešimt, vėliau - jau iki dvidešimt, galiausiai prireikė 50 parametrų. Tuo metu potencialių gyvybei tinkamų planetų skaičius vis mažėjo - jis nukrito iki kelių tūkstančių ir mažėja toliau.

Politikos srities mokslininkas Piteris Šenkelis (Peter Schenkel) 2006 m. rašė: "Dėl naujų atradimų darosi aišku, kad laikas liautis gyvenus euforija... Turėtume tyliai pripažinti, kad ankstesnis požiūris... paprasčiausiai nebėra logiškas."

Net ir "Nežemiškų būtybių paieškos" projekto šalininkai pripažino, kad "iškilo problemų".

Neturėtume čia būti...

Gyvybės parametrų skaičiui didėjant, tikimybė, kad kurioje nors kitoje planetoje egzistuoja gyvybė, tapo lygi nuliui. Įskaitant ir mūsų planetą. Pagal tikimybių teoriją, mes neturėtume egzistuoti.

Šiandien jau žinoma daugiau nei 200 parametrų, reikalingų, kad planetoje būtų gyvybė: kiekvienas iš jų turi veikti tobulai, antraip visa koncepcija sugriūva. Pavyzdžiui, jei netoliese nebūtų tokios milžiniškos planetos kaip Jupiteris, kurio trauka saugo Žemę nuo jos pusėn skriejančių ilgo periodo kometų, mūsų planeta būtų tiesiog subombarduota. Mokslininkų duomenimis, jeigu Jupiterio masė būtų bent 20 proc. mažesnė, Žemės bombardavimas asteroidais ir trumpojo periodo kometomis būtų kur kas intensyvesnis, ir Žemė taptų nebetinkama gyvybei.

... bet esame

Tačiau mes čia ne tik egzistuojame, bet dar ir mąstome bei kalbame apie savo egzistenciją. Todėl ir klausiame savęs: kas tai sugalvojo? Nejaugi susidėliojo atsitiktinai? Beje, tos 200 tobulų sąlygų, kurios reikalingos gyvybei planetoje egzistuoti, yra niekis, palyginti su tobulomis sąlygomis, reikalingomis egzistuoti Visatai...

Astrofizikai mums paaiškintų, kad pirmoji Visatos vystymosi stadija, vadinamoji Planko era, truko mažytę mažytę sekundės dalelytę, ir tą sekundės dalelytę ji kartu su visu tuo, kas ją sudarys vėliau - su galaktikomis, planetomis - tilpo neįsivaizduojamo mažumo sferoje - milijardus milijardų kartų mažesnė už atomo branduolio skersmenį... Toje stadijoje dar nebuvo keturių pagrindinių tarpusavio sąveikos jėgų: gravitacijos, elektromagnetinės ir abiejų - stipriosios ir silpnosios - branduolinių jėgų. Jos buvo susiliejusios į vieną universalią jėgą. Tačiau pakeiskite bent vieną iš jų, ir Visata nebegalės egzistuoti. Pakeiskite santykį tarp stipriosios branduolinės jėgos ir elektromagnetinės jėgos bent mažiausia mažiausios dalelytės dalelyte, ir jokios žvaigždės nebeatsiras...

Dabar padauginkite tą vieną parametrą iš visų kitų reikalingų sąlygų. Tikimybė, jog Visata turėtų egzistuoti, yra tokia maža, kad idėja, neva visa tai atsirado iš nieko, "tiesiog įvyko", šokiruoja ir prieštarauja sveikam protui. Tai tas pats, kas tikėtis, jog metama moneta atsivers herbu į viršų 10 kvintilijonų kartų iš eilės.

Grėsmė ateizmui

Mokslininkas Fredas Hoilas (Fred Hoyle) - astronomas, pirmas pavartojęs terminą "didysis sprogimas", sakė, kad naujos žinios apie Visatą sukėlė didžiulę grėsmę jo ateistinei pasaulėžiūrai. Mokslininkas pareiškė: "Jei šiuos faktus interpretuosime sveiku protu, tai reikš, kad kažkoks Superintelektas pažaidė fizikos, chemijos ir biologijos dėsniais... Tai, kas išplaukia iš faktų, taip pribloškia, jog nebeverta abejoti Aukščiausiosios galios egzistavimu."

Arizonos valstijos universiteto profesorius fizikos teoretikas, kosmologas ir astrobiologas Polas Deivisas (Paul Davies) taip pat pripažino, kad "Visatos sukūrimo tikimybė tiesiog pribloškianti".

Oksfordo matematikos profesoriaus, filosofo dr. Džonas Lenokso (Dr. John Lennox) žodžiais, kuo daugiau sužinome apie Visatą, tuo labiau hipotezė, kad egzistuoja Kūrėjas, tampa įtikinamesnė. "Tai geriausias paaiškinimas, kodėl mes čia", - pareiškė mokslininkas.

Polemika dėl interpretacijų

Po to, kai 2014 m. gruodžio 26 d. buvo išspausdintas šis straipsnis ("The Wall Street Journal", "Mokslininkai vis labiau pripažįsta Dievo egzistavimą"), leidinio redaktoriui laišką parašė fizikos teoretikas, kosmologas Lorensas M. Krausas (Lawrence M. Krauss). Arizonos valstijos universiteto Žemės ir kosmoso tyrinėjimo departamento profesorius jame teigia esąs nustebintas "nevykusio straipsnio, parašyto ne mokslininko, o religingo rašytojo, turinčio tikslą parduoti daugiau savo knygų."

Anot oponento, straipsnyje gausu netinkamų ir klaidingų mokslinių interpretacijų. Toliau čia pateikiame L. M. Krauso komentarus.

1. Šiuo metu mes NEŽINOME parametrų, reikalingų gyvybei Visatoje atsirasti. Žinome tik tuos veiksnius, kurie buvo reikalingi čia, Žemėje, tačiau nežinome, kokie faktoriai galėtų būti reikalingi kitoms Visatos planetoms leisti užsimegzti gyvybei. Tai tas pats, tarsi straipsnio autorius sakytų, jog jei pažvelgtume į visus parametrus mano gyvenime, kurie atvedė mane prie šios minutės, kuomet aš sėdžiu prie kompiuterio ir rašau jums šį laišką, gautume tokią mažą tikimybę, kad galėtume daryti išvadą, jog yra neįmanoma, kad kas nors kada nors prisėstų prie kompiuterio ir parašytų laišką "The Wall Street Journal".

2. Per ilgus metus mūsų Visatoje mes atradome daug daugiau planetų, esančių šalia žvaigždžių, nei anksčiau galėjome įsivaizduoti, o mūsų planetoje atradome daug daugiau gyvybės formų, egzistuojančių ekstremaliose aplinkose, nei buvo žinota, kai buvo padarytos pirmosios išvados apie gyvybės egzistavimą Visatoje. Tad gyvybės egzistavimo kitoje planetoje tikimybė ne sumažėjo, o kaip tik padidėjo.

3. Visata vis tiek būtų egzistavusi, net jei mums žinomų keturių jėgų stiprumas būtų kitoks. Tiesa, jei tų jėgų vertė būtų buvusi absoliučiai kitokia (bet tikrai ne tokia mažytė, kaip teigia straipsnio autorius), tuomet gyvybė Žemėje greičiausiai nebūtų evoliucionavusi. Tačiau faktas, kad pati gyvybė yra prisitaikiusi prie Visatos, kurioje ji išsivystė, o ne atvirkščiai.

4. Mano kolega iš Arizonos valstijos universiteto Polas Deivisas (Paul Davies), paminėtas "The Wall Street Journal" straipsnyje, galbūt ir yra sakęs, kad "sūkurimo tikimybė yra pribloškianti", tačiau jo pasisakymas neturėtų būti klaidingai interpretuotas. Gyvenimo Žemėje sukūrimas iš tiesų yra pribloškiantis, tačiau Čarlzo Darvino (Charles Darwin) dėka mes žinome, kad sukūrimo egzistavimas nereiškia, kad egzistuoja Kūrėjas - tai tik stulbinamo natūralios atrankos efektyvumo pasekmė.

"Religiniai argumentai apie Dievo egzistavimą, nevykusiai paslėpti po netiksliais moksliniais argumentais, daro bloga ir mokslui, ir religijai. "The Wall Street Journal", leisdami krikščionių apologetui apsimesti mokslininku, apgavo savo skaitytojus", - piktinasi L. M. Krausas savo laiške.

L. M. Krausas neseniai parašė naują knygą "Visata iš nieko: kodėl yra kažkas, o ne niekas" ("A Universe from Nothing: Why there is something rather than nothing").