Latvijoje skursta 38 proc. gyventojų, Lietuvoje - 33 proc.

Kalbant skaičiais – Latvijoje 2010 metų pabaigoje skurdo šešėlyje gyveno 846 tūkst. gyventojų.

„Eurostat“ duomenys leidžia daryti išvadą, kad 2010 metais Latvijoje skurdo ir socialinės atskirties rizikos grupei priklausančių žmonių skaičius padidėjęs – dar 2009 metais šis rodiklis buvo žemesnis – 37,4 proc. visų gyventojų.

Be to, duomenys rodo, kad Latvijoje sunkiausioje padėtyje yra vaikai iki 17 metų – šio amžiaus grupėje skurdas gresia 42 proc. žmonių. Amžiaus grupėje nuo 18 iki 64 metų skurdo rizikai priklauso 37 proc., o grupėje nuo 65 metų amžiaus – 37,7 proc. Latvijos gyventojų.

Lietuvoje skurdo rizikai 2010 metais priklausė 33,4 proc. žmonių (1,109 mln. žmonių), o Estijoje - 21,7 proc. gyventojų (289 tūkst.). Estijoje situacija, lyginant su 2009 metais, pagerėjo, o Lietuvoje pablogėjo. 2009 metais Estijoje skurdo rizikai priklausė 23,4 proc, o Lietuvoje 29,5 proc. gyventojų.

Iš 27 valstybių bloko mažiausiai žmonių, kuriems gresia skurdas, 2010 metais buvo Čekijoje – 14 proc. Palyginti žemas rodiklis buvo Švedijoje ir Olandijoje (po 15 proc.), kaip ir Austrijoje, Suomijoje ir Liuksemburge (po 17 proc.).

ES vidutinė skurdo rizikai priklausančių žmonių dalis 2010 metais padidėjo iki 23,4 proc. Tai sudaro apie 115 mln. žmonių, o metais anksčiau šis skaičius siekė 23,1 visų gyventojų.

Pagal „Eurostat“ metodologiją, žmonės priklauso skurdo rizikai, jei jie gyvena namų ūkyje, kurio pajamos yra žemesnės už skurdo slenkstį, kuris yra 60 proc. vidutinių pajamų atitinkamoje valstybėje.

„Eurostat“ duomenys taip pat rodo, kad materialiame nepritekliuje (deprivacijoje) užpernai Latvijoje gyveno 27,4 proc. žmonių. Dar didesnė dalis tokių žmonių buvo tik Rumunijoje (31 proc.) ir Bulgarijoje (35 proc.). Lietuvoje gilų skurdą patyrė 19,5 proc, o Estijoje – 9 proc. gyventojų.

Dar 2008 metais sunkioje materialioje atskirtyje gyveno gerokai mažiau nei 19 proc. žmonių.

Materialios deprivacijos lygis nustatytas įtraukiant devynis dalykus – sugebėjimą susidoroti su nenumatytomis išlaidomis, sumokėti už vienos savaitės trukmės atostogas ne namuose, sutvarkyti įsiskolinimus ir sąskaitas, kas antrą dieną pavalgyti mėsos ir žuvies ar vegetariško šio produkto pakaitalo, finansiškai aprūpinti savo būsto šildymą, galimybę įsigyti skalbimo mašiną, spalvotą televizorių, telefoną ir automobilį. Jei bent keturių iš minėtų dalykų žmogus negali sau leisti, jo gyvenimo sąlygos apibrėžiamos kaip sunkūs materialiniai nepritekliai.

2010 metai ES buvo paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi, tačiau keli ekspertai parodė, kad ES dešimt metų trukusi kova su skurdu patyrė fiasko. Dabar skurdo įveikimas yra įtrauktas į strategiją „Europa 2020“

Pagal kasjauns.lv/ parengė  Edmundas Lileikis