Laimės neįmanoma paprasčiausiai nusipirkti

Be to, jų padėtis visuomenėje būna aukštesnė. Pajamų ir laimės santykis - tam tikru metu ir tam tikroje šalyje - buvo ir yra išsamių empirinių tyrinėjimų tema. Jų rezultatai yra vienareikšmiški: didesnes pajamas gaunantys asmenys subjektyvią gerovę vertina aukščiau už vargingiau gyvenančiuosius. Tačiau papildomos pajamos ir turtas pasitenkinimo gyvenimu nedidina neribotai.

Tai galima iliustruoti paprastu buitiniu pavyzdžiu: pirmasis picos gabalas suteikia didelį pasitenkinimą (naudą), antrasis yra dar skanus, bet tokio pasitenkinimo nebesuteikia. Penktasis gabalas normaliu atveju galutinai numalšina alkį. Panašiai yra su pajamomis.

Dažnai kaip pavyzdys minimas amerikietis indų plovėjas neabejotinai pasijunta nepaprastai laimingas, pasiekęs pirmųjų finansinių laimėjimų. Tapęs milijonieriumi, jis dėl papildomų 1000 dolerių pastebimai didesnio pasitenkinimo gyvenimu nebejunta. Net pasitaiko situacijų, kai papildomos pajamos tampa našta. Loterijos laimėtojo pavyzdys: iš pradžių jį apima didžiulis džiaugsmas, jis tikrai jaučiasi laimingesnis. Galbūt laimėtojas dabar atsisako senojo darbo. Tačiau išėjęs iš darbo, jis nutraukia svarbius ryšius, netenka pripažinimo. Be to, gali kilti įtampa, nes jo giminės ir draugai tikisi, kad jis juos finansiškai parems.

Kaip rodo tyrimai, vidutinis loterijos laimėtojų pasitenkinimas po adaptacijos laikotarpio tampa nedaug didesnis negu prieš laimėjimą. Didelės pajamos šiuo atveju turi dvi puses: viena vertus, jos garantuoja ilgai trunkantį komforto jausmą, kita vertus, atima iš žmogaus būtinybę ko nors siekti darbu ir dėl to jausti džiaugsmą.

Daugelyje šalių galima pastebėti netikėtą fenomeną: nors vidutinės vieno gyventojo pajamos per praėjusius dešimtmečius smarkiai išaugo, vidutinis laimės lygis liko pastovus arba net sumažėjo. Žmonės gali įsigyti daug daugiau prekių ir paslaugų, tačiau gerokai laimingesni dėl to netapo.

Vadinasi, gyvenimo laimė priklauso ne vien nuo pajamų dydžio. Čia svarbūs du psichologiniai procesai arba mechanizmai:

Mes lyginame save su kitais. Mums, žmonėms, lemiamos reikšmės turi padėtis ant pajamų laiptų. Mus domina ne absoliutus pajamų dydis, o ant kurios pajamų laiptų vietos stovime, palyginti su kitais, taigi santykinės pajamos. Kiek uždirbame, palyginti su aplinkiniais? O lygindami žiūrime ne į apačią, o į viršų, taigi lyginame save su asmenimis, kurie uždirba daugiau už mus. Vargingiau gyvenančių bendrapiliečių mes tarsi nepastebime. Paprastai lyginamasi su bendradarbiais ir šeimos nariais, taip pat draugais ir pažįstamais.

Mes greitai priprantame. Papildomos materialinės gėrybės ir paslaugos didina pasitenkinimą, bent laikinai. Tačiau ilgai trunkantis, nekintamai aukštas vartojimo lygis tokio efekto nebesukelia, pasitenkinimas greitai dingsta. Mes greitai priprantame prie didesnių pajamų, kurios suteikia galimybę geriau apsirūpinti materialiai. Dar ne pernelyg seniai buvome laimingi, galėdami žiūrėti vieną ar du nespalvotos televizijos kanalus. Šiandien tikimės matyti dešimtis kanalų, savaime suprantama, spalvotų. Mes savo lūkesčius greitai pritaikėme prie technikos pažangos ir pripratome prie naujų galimybių. To prisitaikymo mastas ir būdas priklauso nuo konkretaus žmogaus ir konkrečios situacijos. Kalbant apie pajamas, pripratimo efektas, regis, čia yra labiau pastebimas nei kitose gyvenimo srityse, tokiose kaip vedybos, laisvalaikis arba negalia.

Taigi, pajamos sukuria subjektyviai gerą savijautą, ypač šalyse, esančiose žemiau tam tikro gerovės lygio. Bet papildomos pajamos subjektyvų pasitenkinimą didina ne be galo. Materialinių vertybių negalima pervertinti, žmonės taip pat siekia nematerialių tikslų, kitaip tariant, laimės neįmanoma paprasčiausiai nusipirkti. Kita vertus, kartais pasitaikantis neturto aukštinimas yra tik romantikos pasireiškimas: didesnės pajamos didina vidutinį pasitenkinimą gyvenimu ir neturtingose šalyse, tačiau efektas yra ne toks ryškus, jis mažėja. Norint paaiškinti pasitenkinimo gyvenimu skirtumus įvairiose šalyse, yra svarbūs kiti veiksniai. Didėjant vidutinėms pajamoms, demokratijos tampa stabilesnės, geriau užtikrinamos žmogaus teisės, žmonės yra sveikesni, o pajamos paskirstomos tolygiau. Todėl didėja ir pasitenkinimas gyvenimu. Kad žmogus jaustųsi laimingas, didelės reikšmės turi ir bendros visuomeninės sąlygos - galimybė dalyvauti politiniame gyvenime, geri socialiniai ryšiai, ypač draugystės bei sklandus šeimos gyvenimas.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"